Dabar, praėjus trims metams nuo jo paskutiniojo ir itin rimto filmo „Kartą Niujorke“, režisierius kviečia visus nuotykių ir biografinių dramų gerbėjus į nepamirštamą pasivaikščiojimą Amazonės džiunglėse, kuriame bus papasakota apie vieną drąsiausių ir ryžtingiausių praeito amžiaus pradžios keliautojų, norėjusių atrasti dingusią senovinę civilizaciją ir užslėptą miestą pavadinimu Z.
Apie ką mes čia...
Persis Fosetas – buvęs karininkas, kuris, norėdamas šeimai atgauti gerą vardą, ryžosi į pavojų kupiną kelionę į Braziliją, kurioje jis turėjo ištirti Amazonės džiungles ir sudaryti tikslų upės žemėlapį. Tačiau einat į pabaigą sunkiai ir vos jo gyvybės nenusinešusiai ekspedicijai, vyras aptinka senovės civilizacijos pėdsakus...
Kūrinio turinys
2009 metais rašytojas Davidas Grannas išleido bestseleriu tapusią knygą „Prarastasis miestas Z“, kurioje buvo papasakota tikrais faktais paremta istorija apie Persį Fosetą ir jo gyvenimo tikslą – surasti dingusią civilizaciją ir legendinį aukso miestą El Doradą. Po knygos perskaitymo, o skaičiau todėl, jog nuo vaikystės domėjausi senovinėmis civilizacijomis, legendomis ir mitais bei ekspedicijomis, iš karto pagalvojau, jog iš to būtų galima sukurti išties neblogą filmą. Ir štai dabar, praėjus aštuoneriems metams nuo knygos pasirodymo, išleidžiamas filmas, kurio kelias į kino ekranus buvo ne ką mažiau intriguojantis nei Persio Foseto nuotykiai džiunglėse.
Filmas buvo pradėtas filmuoti dar 2014 metais, tačiau jo kelionę į didžiuosius kino ekranus apkartino ne tik finansinės problemos, bet ir prodiuserių nesutarimai dėl juostos platinimo JAV ir Europos šalyse. Todėl, dar 2015 metais turėdami pilną filmo variantą, režisierius Jamesas Gray‘us ir Brado Pitto prodiuserinė kompanija „Plan B“ nukėlė filmo premjerą į 2016 metų vasarą. Žinoma, nesusitarimai taip ir nebuvo išspręsti laiku, todėl po ilgų derybų su juostos kūrėjais ir platinimo agentūromis, filmas galiausiai buvo perkeltas į 2017 metų pirmąjį pusmetį. Jo premjera įvyko per prestižinį Berlyno kino festivalį, kas bent jau kažkiek leido juostai pasijusti ypatingu kūriniu. Ir štai dabar, po dviejų mėnesių nuo Berlyne įvykusios premjeros, filmas atkeliavo į viso pasaulio kino ekranus. Ir patikėkite, šio filmo tikrai buvo verta laukti tuos keletą metų.
Ši juosta, tai ne vien filmas, tai didingas epas apie žmogaus gyvenimo nuotykį, kurį režisierius labai atsakingai padalijo į keturis svarbius etapus. Todėl iš pirmo žvilgsnio filmas galbūt ir atrodo ištęstas, nes jo trukmė beveik pustrečios valandos, tačiau taip nėra. Kiekvienas filmo etapas sugeba atskleisti ne vien Persio Foseto ekspedicijų tikslumą, bet ir žmogaus norą bet kokia kaina pasiekti savo užsibrėžtą tikslą.
Ši Jameso Gray‘aus juosta, kaip ir ankstesni jo darbai, sklandžiai pasakoja apie kelis pagrindinio personažo gyvenimo etapus. Pirmame etape pristatomas pats veikėjo psichologinis portretas ir jo veikla. Taip pat žiūrovui leidžiama susipažinti su jį supančiu pasauliu, žmonėmis ir jo slapčiausiomis svajonėmis. Ir būtent jo svajonės leistis į pavojingas keliones tampa svarbiausiu pirmosios filmo dalies varikliu. Jo pirmosios ekspedicijos į Amazonės džiungles metu pateikiamas itin pavojingas pasaulis, kuriame karaliauja pirmykštės taisyklės, mirtį nešančios gentys, nuodingi padarai ir nežinomybė. Ir viskas taip gražiai sujungta tarpusavyje, jog stebint kiekvieną filmo sceną atrodo, lyg pats dalyvautum ir įsijaustum į Persio Foseto nuotykį. Labai kruopščiai pateikta pirmoji ekspedicija pasibaigia intriguojančiu radiniu, kuris vėliau turės didžiausią įtaką personažo gyvenimui.
Antrasis filmo etapas, kuris ne ką mažiau intriguoja bei leidžia pamatyti šiek tiek kitokį Amazonijos atogrąžų miškų gyvenimą, pakeri iš humaniškos pusės. Žiūrovai supažindinami su gyventojais ir jų papročiais, o taip pat su jų požiūriu į gyvenimą ir, žinoma, į baltuosius atvykėlius iš Anglijos. Stiprūs šios dalies momentai akimirksniu leidžia suvokti vieną dalyką – visi mes esame lygūs ir nesvarbu, kokį tikėjimą turime, kokios esame orientacijos ar odos spalvos bei kokiam socialiniam sluoksniui priklausome. Svarbu išlikti žmogumi ir mokėti pritapti prie mus supančio pasaulio taip, kad nekenkti kitiems.
Trečiasis juostas etapas skirtas vienam svarbiausių istorinių įvykių – Pirmajam pasauliniam karui, kuriame dalyvavo Persis Fosetas. Ir čia, jeigu kažkam iki šiol pritrūko veiksmo ar susišaudymų, jų gaus su kaupu. Puikios šios dalies batalinės scenos pagražina šį filmą dar labiau, o ką kalbėti apie visą šio karo tragiškumą ir poveikį pagrindiniam personažui, kuris, būdamas karo lauke, mintimis keliaudavo į Amazonijos miškus.
Paskutinis filmo etapas arba tiesiog jo pabaiga ir vėl nukelia mus į dar vieną Persio nuotykį, kuris jam tapo paskutiniu. Ir čia, mano nuomone, pati įdomiausia filmo dalis, kurioje pateikiamas jo stiprus ryšys su sūnumi, su kuriuo jis ir leidosi į savo finalinį žygį ieškant prarastojo miesto Z. Čia mes susipažįstame ne vien su vyrų ekspedicija, bet ir su visiškai kitokiais čiabuviais bei jų tūkstančius metų skaičiuojančiomis tradicijomis. Belaukiant juostos finalo, pasidaro dar ir labai smalsu, kaip pasibaigs visas šis pasakojimas, nes būtent finalui režisierius pasirinko visai kitokią pabaigą, nei knygoje. Kaip žinia, yra daugybė Persio ir jo sūnaus Džeko dingimo versijų, tačiau šiame filme pateikiama viena iš pačių realistiškiausių. Tiesiog įspūdingas ir labai prasmingai atrodantis finalas, kuriame viskas buvo sudėliota tiesiog nepriekaištingai.
Be įdomaus pasakojimo tono, pavojingo nuotykio ir išraiškingai atrodančių ekspedicijų tikslumo, didelis dėmesys krenta į personažų pusę. Jų filme yra labai daug ir, tiesa sakant, kiekvienas iš jų yra savotiškai įdomus. Tačiau iš visų filme matytų personažų buvo trys herojai, kurie savo buvimu sugebėjo sužavėti labiausiai. Pirmiausia, tai, žinoma, itin taikliai atrodantis Persio Foseto portretas, kuris vaizduoja apsėstą žmogų, kurio svajonės ir noras atrasti tai, kas galbūt neegzistuoja, tampa svarbesne vertybe nei jo šeima. Mes visos juostos metu matome šio vyro transformaciją iš šeimos garbę norinčio sugrąžinti žmogaus į šlovės ištroškusį keliautoją, stebime jo kartais sunkiai suvokiamus veiksmus ir ryžtą, o taip pat prijaučiame jam, lyg būtume kartu.
Kitu herojumi, kuris savo ryžtu ir drąsa pakeri, tampa ištikimiausias Persio kelionių kompanionas Henris Kostinas. Smagu stebėti jo veiksmus kiekvienoje scenoje, o taip pat klausytis jo didelę prasmę turinčių žodžių apie pagrindinį kelionės tikslą. Dar vienu įdomiu personažu yra Džeimsas Miurėjus, kuris tampa savotišku filmo antagonistu. Nenoriu atskleisti dėl ko jis tampa šios juostos antiherojumi, tačiau trumpai šnekant, tai išties tobulai pavaizduotas herojus, kuris įkūnija pavydo ir pagiežos kupiną žmogų. Būtent per tokius individus kenčia talentingi ir ryžtingi žmonės.
Juosta neprailgsta, nors jos trukmė yra išties nemaža, todėl šį filmą pasižiūrėti kino salėje buvo vienas didelis malonumas, kurio metu ne tik susipažinome su kvapą gniaužiančia ir tikrais faktais paremta istorija, bet ir pamatėme patį brandžiausią ir kruopščiausią režisieriaus Jameso Gray‘aus karjeros darbą. Be abejonės, tai vienas iš geriausių kada nors pasirodžiusių nuotykių filmų, kuris man asmeniškai šiais metais kol kas yra nepralenkiamas.
Techninė juostos pusė
Didžiausiu privalumu techninės pusės atžvilgiu yra tiesiog nepriekaištingai atrodantis kameros darbas, kurio dėka žiūrovams pateikiami stulbinančiai atrodantys Amazonijos vaizdai. „Oskarui“ už filmą „Evita“ nominuotas operatorius Darius Khondji ne tik meistriškais kameros manevrais parodė visą džiunglių grožį, bet kartu labai detaliai pateikė svarbiausias juostos sudedamąsias dalis – pradedant nuo labai žvaliai atrodančių veiksmo scenų iki aktorių dramatiškiausių pasirodymų.
Garso takelis filme irgi puikus. Tai ramus, bet kartu gąsdinančius elementus turintis darbas, kurio kiekviena kompozicija sugeba sujaudinti, laikyti įtampoje ir, reikalui esant, nuraminti. Garso montažas taip pat geras.
Filmo dekoracijos priduoda filmui autentiškumo, todėl bežiūrint juostą matome itin tikrovišką vaizdą, kuris nukelia mus į XX amžiaus pradžią. Tą patį, žinoma, galima pasakyti ir apie personažų drabužius, kurie leidžia susipažinti su anų laikų mados tendencijomis – tiek paprastų žmonių, tiek ir didikų. Vieninteliu šio filmo minusu iš vizualiosios pusės tampa keli nelabai kokybiški efektai. Ir nors efektų čia beveik nėra, tačiau pačioje filmo pradžioje parodomas labai netikroviškai atrodantis elnias, kuris vienai sekundei sugadino šios juostos tobulai atrodančią išorę.
Vaizdo montažo darbai atlikti preciziškai, be jokių nepatogumų. Tvarkingai atrodantis pasakojimas, kuris nuo pradžios iki galo sugeba išlaikyti vientisą siužetinę liniją, irgi yra vienu iš svarbiausių šio filmo pliusų.
Aktorių kolektyvinis darbas
Visiems puikiai pažįstamas iš filmo „Futbolo chuliganai“ ir serialo „Anarchijos vaikai“, aktorius Charlie‘is Hunnamas demonstruoja tiesiog stulbinančią vaidybą. Puikus įsijautimas į draminį vaidmenį ir itin emocionalus Persio Foseto pateikimas tampa bene geriausiu šio talentingo aktoriaus pasirodymu jo karjeroje. Vienas malonumas stebėti jo vaidybą.
Antraplaniai aktoriai irgi puikiai susidorojo su savo darbu. Išskirti reikia Robertą Pattinsoną, kuris, pasibaigus „Saulėlydžiui“, labai atsakingai pradėjo rinktis savo vaidmenis kine, todėl paskutiniai jo darbai buvo išties verti dėmesio. Ir čia jis atliko vieną iš geriausių savo vaidmenų – Henrio Kostino.
Seniai kine matytas filmų „Narsioji širdis“ ir „Pjūklas 3“ žvaigždė Angusas Macfadyen irgi pademonstravo visą savo talentą ir ilgametę patirtį kine. Ir nors jo personažo visos juostos metu nekenti, tenka pripažinti, nesižavėti šio aktoriais pasirodymu šiame filme tiesiog negalima.
Taip pat trumpai, bet užtikrintai filme pasirodo Sienna Miller ir naujasis Žmogaus-voro atlikėjas Tomas Hollandas. Įtikinama vaidyba. Jokių priekaištų.
Kiti herojai irgi sudaro labai įtikinamą pamatą bendrai istorijai, kurioje dominuoja pagrindinis personažas, todėl vaidybos prasme jokių nepatogumų iš kitų filme pasirodančių aktorių nebuvo.
Verdiktas
„Prarastasis miestas Z“ – visomis prasmėmis nepriekaištingai atrodantis ir tikrais faktais paremtas nuotykis apie legendinio El Dorado paieškas, kuriame atskleidžiamos pačios šiurpiausios ir svarbiausios Persio Foseto gyvenimo ir jo legendinių ekspedicijų detalės, sugebančios įtraukti į pasakojimą nuo pačios pradžios ir paleisti tik pasibaigus šio didingo filmo peržiūrai.
Vienareikšmiškai – tai viena įspūdingiausių kada nors sukurtų šios temos juostų, vienas geriausių nuotykių žanro projektų ir kol kas geriausias 2017 metais pasirodęs filmas, kurio varikliu tampa ne vien nuostabiai parašytas scenarijus adaptuojant populiariąją knygą, bet ir puikūs aktoriai, stipri režisūra, kokybiški techniniai niuansai bei pamokslas apie savo svajonių siekimą bet kokia kaina.