Na, o koks gavosi Annos Kendrick debiutas režisūroje? Netrukus sužinosite, nes kaip ne kaip, serijinių žudikų tema jau gerą penkmetį džiaugiasi milžinišku populiarumu tarp žiūrovų visame pasaulyje, tik ne visi šią temą norintys išnagrinėti režisieriai sugebėdavo ją perteikti gerai.
Apie ką mes čia…
1978 metais viename iš populiariausių televizinių šou JAV „Pasimatymų žaidimas“ dalyvauja iš pirmo žvilgsnio paprastas, tačiau milžinišką charizmą turintis bei gera iškalba galintis pasigirti jaunuolis Rodnis Alkala. Tačiau už šio žavaus fasado slypėjo tikras monstras, kuris atėjo į laidą tik tam, kad galėtų rasti sau naują auką. Ir ja tampa Holivude karjeros siekianti Šeryl Bredšou, kuri net nenutuokė, koks košmaras netrukus jos lauks.
Kūrinio turinys
Jeigu taip atvirai, tai kažkoks pamišimas gaunasi su tais serijiniais žudikais, nes „NETFLIX“ pastoviai siūlo vis naujus dokumentinius projektus šia tema, o ir vaidybinių filmų ir serialų irgi netrūksta. Vien šiais metais kine turėjome progą pamatyti išties intriguojančius kūrinius kaip „Sielų kolekcionierius“ ir „Naktis su žudiku“, kurie savo individualumu bei netipiniu pasakojimo stiliumi sugebėjo prikaustyti prie ekranų. Ir štai, metas atėjo Annos Kendrick surežisuotai istorijai apie 1977 – 1979 metais siautėjusį maniaką.
Iš karto galiu pasakyti, jog tai nėra tipinė biografija, o konkretaus laikotarpio perteikimas per savotišką matymo prizmę. Toks siužetinis sprendimas mano nuomone gavosi geras dėl dviejų aspektų – psichologinio žvilgsnio į maniaką, kai jis jau buvo suformavęs savo žaidimo taisykles, bei pačios tikrą košmarą išgyvenusios moters prisiminimų. Tad suvokti, kokiu gi buvo minimas serijinis žudikas ir kokiais metodais jis naudojosi, kad galėtų sudominti jo dėmesį patraukusias damas, galima be problemų. Visgi pagrindine Annos Kendrick užduotimi tapo tokios situacijos nupaveikslavimas, o su ja ji susidorojo išties pagirtinai. Ir ne vien dėl to, jog juosta laiko įtampoje bei tam tikroje nežinioje (jeigu aišku žiūrovas nėra pasidomėjęs apie šį atvejį), bet dar ir sugeba iš labai taiklios pozicijos pateikti gana stiprų moralą. Moralą, kuris tampa puikiu pavyzdžiu žmogaus savisaugai.
Filmo trukmė nėra didelė, todėl jis ne ištęstas bei žvaliai pateiktas, o ir to užteko jo konkrečiam informatyvumui. Temos filme taip pat paliestos atsakingai, nes dauguma iš jų buvo pritaikytos ir šių dienų aktualijoms, kad dabartinis žiūrovas turėtų aiškią poziciją į jas.
Kas liečia personažus, tai kaip jau minėjau, potenciali auka bei maniakas pristatyti informatyviai ir svarbiausia, įdomiai, dėl ko jų kaip personažų atsiskleidimas vyksta sklandžiai ir dar su tam tikrais intriguojančiais siužetiniais vingiais. Antrame plane atsirado keli irgi šiai istorijai svarbūs veikėjai, bet visgi jų dalyvavimas buvo užtemdytas Šeryl ir Rodnio duetu.
Tad nedaugžodžiaujant sakau, jog Anna Kendrick debiutavo išties gerai, o šis filmas yra puikiu tvarkingai sukalto, biografiniais motyvais paremto ir konkretų atvejį išanalizavusio psichologinio trilerio pavyzdžiu. Verta, tikrai verta jį pasižiūrėti, net jeigu ir nesate dideliais serinių žudikų temos entuziastais.
Techninė juostos pusė
Techninė dalis žavi labiausiai vaizdo montažu, kuris neleidžia nuobodžiauti dėl įtampos nestokojančio siužeto išdėstymo, bet ir kameros darbas su savo staigiais manevrais irgi įtraukia į rodomą reginį. Garso takelis standartinis tokio pobūdžio kinui su ne itin įsimintinais muzikiniais motyvais, o meninis apipavidalinimas aišku šūvis į dešimtuką dėl autentika alsuojančio vaizdo. Produkcijos dizainas, beje, irgi ypatingas, nes visas filmas atrodo taip, lyg būtų nufilmuotas 1970-1980-aisiais.
Aktorių kolektyvinis darbas
Anna Kendrick ne tik, kad surežisavo šią juostą, bet dar ir įkūnijo pagrindinį personažą Šeryl Bredšou, kuriam ji kuo puikiausiai tiko. O maniaką suvaidinęs Danielis Zovattas irgi pasistengė kuo įmanoma natūraliau perteikti šio monstro portretą, jog žiūrint šį filmą ekrane matėsi milžiniškas panašumas su tikru Rodniu. Dar juostoje pasirodo Tony’is Hale’as, Nicolette Robinson, Pete’as Holmesas, Autumn Best ir Kathryn Gallagher.
Verdiktas
„Psichopato bučinys“ – ne tik pagirtinas režisūrinis Annos Kendrick debiutas, bet ir kokybiškas, tikrais įvykiais paremtas serijinių žudikų ir jų aukų temą palietęs psichologinis trileris, kuris be po šiai dienai aktualių priekabiavimo temų, sugeba išdėstyti žiūrovams itin svarbų moralą.