Filmo „Sapnų scenarijus“ recenzija: Nicolas Cage‘as ir studija „A24“? Metų bendradarbiavimas, ne kitaip!

Pagarsėjusi išskirtiniais, meniniais ir visiškai nestandartiniais filmais studija „A24“, kurios dėka mes išvydome tokius filmus kaip „Paveldėtas“, „Boružėlė“, „Atsisveikinimas“, „Ragana“, „Švyturys“, „Minaris“, „Neapdorotos brangenybės“, „Žaliasis riteris“, „Saulės kultas“, „Praėję gyvenimai“, „Kalbėk su manimi“ ir dar daug kitų nuostabių juostų, pristato dar vieną ypatingą projektą – režisieriaus Kristofferio Borglio juodąją komediją „Sapnų scenarijus“, kurios didžiausiu „cinkeliu“ tampa karjeros renesansą išgyvenantis, nors dar visai neseniai daugelio nurašytas, aktorius Nicolas Cage‘as.

Tad tokio reginio praleisti tikrai negalima! Bet ar šis filmas tinka visiems? Štai kur itin svarbus klausimas, į kurį pabandysiu atsakyti.

Apie ką mes čia…

Santūrus ir itin švelnaus charakterio biologijos dėstytojas Polas vieną dieną tampa tikra sensacija, kai dėl nepaaiškinamų priežasčių jis pradeda rodytis viso pasaulio žmonių sapnuose. Tad netrukus tapęs savotišku guru ir sektinu pavyzdžiu visiems, jis susiduria su labai rimta problema, kuri gali turėti milžiniškas pasekmes jo tolimesniam gyvenimui.

Kūrinio turinys

Šio filmo, kaip ir kitų „A24“ studijos projektų, laukiau su nekantrumu, nes iš anonso nebuvo aišku, ką galiausiai gausiu, o ir gilintis į tai, kas manęs lauks seanso metu, visiškai nenorėjau, nes turiu milžinišką pasitikėjimą šiai jau ne kartą minėtai studijai.

Ir galiu pasakyti, jog taip, tai dar vienas visiškai nestandartinis bei drąsią idėją gvildenantis projektas, kuris tikėtina sužavės tikrai ne visus žiūrovus vien dėl jo snobiškumo. O taip, čia yra visiškai meninis autorinio pobūdžio pasakojimas, kuris nėra skirtas eilinei pramogai, dėl ko jo peržiūros metu smegenys privalo aktyviai dirbti. Kodėl? Na, nes kitaip bus sunku suprasti visą šio filmo siužetinės linijos esmę. Ir ne, nesakau, kad čia yra toks jau genialus scenarijus, bet tiesiog tokie filmai reikalauja elementaraus dėmesio detalėms.

Pernelyg daug atskleisti apie šios juostos siužetą nenoriu, o ir nenoriu sugadinti žiūrovams įspūdžio dėl kai kurių netikėtų siužete pateiktų staigmenų, todėl šįkart apsiribosiu keliais konkrečiais šio filmo pliusais, dėl kurių ši juosta tampa vienu iš maloniausių 2023 metų kino potyrių.

Pirmiausia – humoras. Tai labai specifinis, nestandartinis, intelektualus ir kartu juodas humoras, kuris leidžia ne tik smagiai pasijuokti iš rodomų ekrane absurdiškų situacijų bei kuriozinių veikėjų išdaigų, bet dar ir pamatyti iš šono šiuolaikinius žmones. Tad tokia satyra ir kartu savotiška kritika tampa neatsiejamu šios juostos pagrindinių temų nagrinėjimo varikliu.

Antra – tos pačios temos. Jos yra aktualios ir pašiepiančiai taiklios, dėl ko peržiūros metu galima ne vieną kartą susimąstyti apie mūsų visuomenę ir jos nemenką vaidmenį šiuolaikinio pasaulio raidoje. Todėl filmas susižiūri ne vien kaip gerais juokeliais perpildyta komedija, bet ir sunerimti priverčianti drama apie žmonijos siekius.

Be abejo, filmas stiprus dar ir pagrindiniu veikėju bei jo vaidmeniu šioje istorijoje, todėl ekrane mes galime stebėti puikiai atsiskleidžiantį ir kaip asmenybė augantį žmogų, kuris tampa simboliniu visuomenės veidu. Jam talkinantys veikėjai taip pat turi ką parodyti, todėl ties dramaturginiais aspektais, filmas irgi visiškai nenuvilia, o kaip tik atvirkščiai, sugeba pradžiuginti.

Tiek aš ir norėjau pasakyti, kad „nepaspoilinti“ jums nieko vertingo, todėl pabaigoje pasakysiu tik tiek, jog tai dar vienas dėmesio vertas „A24“ filmas, kuris nors iš pirmo žvilgsnio ir atrodo absurdiškai, bet tai pakankamai prasminga juosta, kuriai reikia elementaraus nusiteikimo.

Techninė juostos pusė

Kad ir keista, bet ši komedija turi nemažai gerų vizualių sprendimų, kurie, aišku, nebūtų tokie išskirtiniai, jeigu ne visai kokybiškas CGI bei laki kūrėjų fantazija. Be to, meninis filmo apipavidalinimas su tikroviškai atrodančiais elementais irgi leidžia be problemų pasinerti į šį pasakojimą ir patikėti tuo, kas vyksta ekrane. Dėl ko dekoracijos, grimas, kostiumai atrodo taip šauniai. Kameros darbas ne vieną kartą stebino mane kruopštumu, o vaizdo montažas nuo pat pirmų filmo akimirkų įtraukė į šią patrakėlišką režisieriaus Kristofferio Borglio juodojo humoro avantiūrą. Taip pat prie visų scenų buvo puikiai priderintas ir garso takelis, kuris ekrane sukūrė ypatingą atmosferą.

Aktorių kolektyvinis darbas

Užsiminiau šios trumpos apžvalgos pradžioje, jog aktorius N. Cage‘as išgyvena bene geriausią savo karjeros laikotarpį per pastaruosius du dešimtmečius. O viskas todėl, jog jis pagaliau atsikratė visų ant jo galvos užkritusių finansinių bėdų ir dabar jau gali rinktis, kur jis nori vaidinti, o kur ne.

Tad nenuostabu, jog jis renkasi mažo biudžeto, bet didesnę išliekamąją vertę turinčius projektus kaip „Kiaulė“, „Nepakeliamas milžiniško talento svoris“ ar net „Renfildas“. Ir šiame filme jis suvaidino tiesiog puikiai. Gal ne toks gilus vaidmuo kaip mano paminėtame filme „Kiaulė“, bet irgi įtikinamas ir ryškus.

Kiti aktoriai N. Cage'o fone buvo sakyčiau netgi nykūs, nors jie vaidino išties gerai. O iš geresnių pasirodymų, manau, galima būtų išskirti Kalebą Horną, Jessicą Clement, Dylaną Bakerį, Timą Meadowsą ir Lizą Adjei.

Verdiktas

„Sapnų scenarijus“ – kažkiek keistas, kažkiek nestandartinis, kažkiek juokingas ir kažkiek aktualus originaliomis idėjomis perpildytas komiškas režisieriaus K. Borglio socialinio pobūdžio filmas, kuris sužavi ne vien tik įdomiai išreikštomis mintimis apie šiuolaikinių žmonių siekius, bet ir pamalonina išskirtiniu N. Cage‘o pasirodymu ekrane. O galiausiai čia tiesiog dar vienas puikus ir dėmesio vertas studijos „A24“ projektas, kuriam būtinai reikia skirti savo brangų laiką.