Ir nors pastaruoju metu Luco Bessono kuruojami projektai nekelia didelio pasitikėjimo, visgi nereikia užmiršti, jog šio žmogaus dėka pasaulis išvydo tokias veiksmo prifarširuotas kino serijas kaip „Taksi“, „13 rajonas“, „Transporteris“ ir „Pagrobimas“, tad dar nurašyti jo tikrai nereikėtų, nes gal būtent su „Savaitgalis Taipėjuje“ jam galiausiai nusišypsos laimė. Na, o kaip yra iš tiesų, papasakosiu šioje trumpoje apžvalgoje.
Apie ką mes čia…
Vieną dieną slaptasis agentas Džonas Loloras smarkiai prisidirba, jog jo viršininkei nelieka nieko kito, kaip nušalinti jį nuo pareigų ir išsiųsti ramiam poilsiui į Taipėjų. Tačiau atsidūręs ten, jis nusprendžia neleisti laiko veltui. Mieste gyvena ir tamsius reikalus veda jo buvęs priešas Kvangas, su kuriuo būtų neprošal suvesti senas sąskaitas. Maža to, banditas yra vedęs jo seną pažįstamą Džoją, kuriai Džonas iki dabar jaučia šiltus jausmus. Tad vietoje trumpų atostogų, agentui teks ne tik stoti į nelygią kovą su senu priešu, bet dar ir susidurti su praeities vaiduokliais.
Kūrinio turinys
Jeigu jau taip atvirai, šis naujas prodiuserinis Luco Bessono projektas yra žymiai geresnis nei tikėjausi. Rimtai. Filmas turi savyje tą jo ankstesnių filmų bruožą, o ir pats jo pateikimas tampa savotišku tokių žymių veiksmo žanrui priklausančių juostų kaip „Greiti ir įsiutę“, „Transporteris“, „Džonas Vikas“, „Mechanikas“, „Dingti per 60 sekundžių“ kokteiliu, dėl ko kino salėje galima gauti išties neblogą adrenalino kupiną pramogą.
Žinoma, visi mano paminėti filmai turėjo ženkliai didesnį biudžetą ir prie jų dirbo žanro entuziastai, ko nepasakysi apie režisierių George’ą Huangą, tačiau nepaisant viso to, filmas nėra nuobodus, o kas svarbiausia, jame yra tiek visko, jog pasidaro tiesiog smagu, kad 2024 metais vis dar galime sulaukti 90-aisiais alsuojančio reginio. Ką tai reiškia? Na, paprasčiausiai tariant, buko, bet įtampoje laikančio ir neįpareigojančiai pramogai skirto produkto.
Filme turime ir šiek tiek užsuktą, nors asmeniškai man, ne tokią jau užsuktą istoriją su nuspėjamais siužetiniais vingiais, kurie leidžia pasinerti į kelias temas – keršto ir meilės. O taip, romantikai Luco Bessono kuruojamuose filmuose visuomet atsiranda vietos ir kas įdomiausia, tai nėra kažkokios seilės, o konkrečiai pristatytos situacijos, kurios arba įtikina, arba ne. Šiuo atveju sakyčiau viskas buvo neblogai, nors kažkaip patikėti chemija tarp veikėjų man buvo išties sunku. Bent jau pradžioje tai tikrai, o vėliau jau bandžiau į tai nekreipti dėmesio. Kalbant apie kerštą, tai viskas čia pagal tą patį standartinį modelį, jog jokių ypatingų ar bent jau originalių bandymų filme „Savaitgalis Taipėjuje“ nepamačiau.
Veikėjai taip pat klišių maišai, tačiau kaip ten bebūtų, kiekvienas iš jų ganėtinai smagiai įsiliejo į siužetą, kuris labiau orientavosi į susišaudymus, muštynes ir gaudynes, nei į atviresnę personažų ekspoziciją.
Techninė juostos pusė
Minėjau, jog filmas neturėjo labai didelio biudžeto, tačiau manau, jog už 30 milijonų dolerių jis vizualiai atrodo tikrai pagirtinai. Operatorius dovanoja žvalų ir dinamišką veiksmo perpildytą reginį, vaizdo montažo dėka ekrane buvo išlaikoma gera įtampa, o produkcijos dizainas tam tikrais momentais bandė netgi prilygti žymiai daugiau kainavusiems „Greitų ir įsiutusių“ serijos filmams. Muzika taip pat visai pakenčiama, nors ji ir nesukuria jokios ypatingos atmosferos, o tik suteikia fonui energingesnį pamatą.
Aktorių kolektyvinis darbas
Juostos žvaigždė Lucas Evansas mano nuomone tiko jam patikėtam vaidmeniui, o ir patirties jis irgi turi, nes gi filmavosi keliuose „Greitų ir įsiutusių“ filmuose, o čia, kaip žinia, yra tokia pigesnė minėtos kino serijos versija. Antrame plane pasirodo kitas iš šios serijos žinomas aktorius Sungas Kangas, kuris... Na, jis čia buvo pateiktas lygiai taip pat kaip Hanas, tik labiau piktas. Lun-Mei Gwei ir Wirgini Chien irgi šmėžuoja filme, kas suteikė šiai juostai savito žavesio.
Verdiktas
„Savaitgalis Taipėjuje“ – standartinis Luco Bessono stiliaus veiksmo trileris, kuris elementariai yra skirtas lengvai, neįpareigojančiai ir tiesiog bukai adrenalino perpildytai pramogai. O neblogai sukaltos veiksmo scenos, smagiai ekrane besireiškiantys aktoriai, šiokia tokia nuspėjama intriga ir akių nerėžianti techninė pusė kaip tik ir tampa minėtos pramogos priežastimi.