Apie ką mes čia…
Su vaikinu savo pačios gimtadienio išvakarėse išsiskyrusi Odri negali rasti ramybės. Būtent todėl jos geriausia draugė Morgan ištempia ją į barą išlenkti po kelis kokteilius ir bent akimirkai užmiršti visus rūpesčius. Tačiau merginos net nenutuokia, jog šis nekaltas pasisėdėjimas bare joms bus paskutinis, nes visai netrukus ant jų pečių užguls viso pasaulio likimas.
Kūrinio turinys
Komedijos apie šnipus ir jų paslaptingą gyvenimą kartais gal būti ne ką prastesnės už rimtus veiksmo trilerius, kuriuose dominuoja rimtai nusiteikę agentai, privalantys įvykdyti tiesiog neįmanomas misijas. Tačiau ne kiekvienas gali sukurti išties gerą tokio pobūdžio komediją, kuri ne tik juokintų, bet kartu leistų įsigilinti į rodomą siužetą.
Geriausiais tokio tipo filmų pavyzdžiais galima įvardyti nuostabų 2015 metais pasirodžiusi Paulo Faige‘o hitą „Ji – šnipė“, „Ostino Pauerso“ trilogiją, šmaikščią „Super Džonio“ pirmąją dalį, kultinę parodijų komediją „Visiškai slaptai“ ir legendinio serialo „Ieškokit Gudručio“ kino versiją. Žinoma, galėčiau čia pridėti „Šnipą iš U.N.C.L.E.“ ir „Kingsman“ abi dalis, bet manau, jog ten yra ne komedijos, o veiksmo filmai su komedijos elementais, todėl priskirti jų prie tipinių humoro nestokojančių kino projektų būtų neteisinga.
Kiekvienas iš mano paminėtų filmų žavėjo savo išradingais ir kartais kvailais, bet itin puikiai į kontekstą įterptais dialogais, įdomiais personažais ir, žinoma, pačiomis istorijomis, kurios nepabosdavo. Atvirkščiai - jie suteikdavo labai gerą pramogą. Todėl, belaukiant šio režisierės Susannos Fogel sukurto filmo, tikėjausi gauti panašų rezultatą. Bet apie viską paeiliui.
Šio filmo istorijos branduoliu tapo dvi geriausios draugės Morgan ir Odrė, kurios įklimpo į rimtą bėdą, ir, kad iš jos išsikapstytų, merginos privalo viską padaryti pačios, nes gi negalima niekuo pasitikėti.
Viskas. Toks yra filmo esminis siužetas, kuris labai priminė kokį nors pigų kompiuterinį žaidimą su banaliausiomis užduotimis. Manau, gilintis į pasakojimą nereikia, nes jis nėra to vertas. Geriau pakalbėkime apie kitus niuansus, kurie tiek ir gelbėjo filmą nuo visiško fiasko, tiek ir stūmė jį į prarają.
Pirmiausia – komedijos elementai. Jų čia buvo nemažai, dėl to tikrai negalima pykti, bet komedija nėra lygu komedijai. Jeigu filme dominuoja juokeliai žemiau bambos, tai bent jau galima juos pristatyti kažkaip subtiliau? Nes pokalbiai apie vaginas, kakojimus ir penius buvo aktualūs prieš dvidešimt metų, kai žmonės pirmą kartą išvydo tokias vulgarias komedijas kaip „Amerikietiškas pyragas“ ar „Van Vailderio vakarėlis“. Tiesa, buvo ir neblogų komiškų momentų, kurie kartais sukeldavo šypseną, bet kai juos užgoždavo mano paminėti humoristiniai elementai, net ir jie nesugebėdavo išgelbėti situacijos nuo gėdos, rodomos per didelį kino ekraną.
Antra – veiksmas. Filmas turi nemažai visai neblogo veiksmo, kurio galėtų pavydėti ir kai kurie veiksmo filmai. Čia yra ir žiauriai atrodančios muštynės, ir pakankamai išvaizdžios žudynės, o taip pat netrūksta visai neblogų susišaudymų bei efektingų gaudynių miesto gatvėmis. Tačiau kad ir kaip patraukliai tai skambėtų, visi šio filmo veiksmo elementai buvo tik tam, kad mūsų dėmesys būtų atitrauktas nuo labai blankios ir neįdomios istorijos, kuri prailgsta. Galbūt, jeigu filmas truktų 30 minučių trumpiau, viskas žiūrėtųsi maloniau.
Trečia – makabriškumas. Taip, filme yra labai daug žiaurių ir netgi šlykščių momentų, kurie pateikiami per labai atvirą prizmę. Čia ir laužomi kaklai, nupjaunami pirštai, suduodami smūgiai į veidą taip, jog ir pačiam skauda į tai žiūrint. Tokie režisierės sprendimai nustebino. Kažkaip nesitikėjau, jog šiame filme bus galima išvysti tiek daug smurto.
Ketvirta – staigmenos. Čia yra kelios staigmenos, kurios pridavė filmui vieną kitą pliusą. Viena iš tokių staigmenų tampa veiksmo lokacija pačioje šios užtęstos juostos pradžioje. Apie ką aš kalbu, nesakysiu, nes nenoriu išpasakoti to tiems, kurie dar eis žiūrėti filmo, bet, patikėkite, matydami šį vaizdą, patirsite malonumą.
Dabar apie veikėjus. Pagrindinė filmo herojė Odri yra bedvasė, neįdomi ir visiškai tuščia asmenybė, kuriai neįmanoma simpatizuoti. Panašiai ir su jos sužadėtiniu Driu, kuris į šnipą nelabai ir buvo panašus. Jau nekalbu apie kitus šnipų pasaulio herojus, kurie keldavo gailestį.
Vieninteliu charizmatišku personažu čia yra Morgan, kurios kvailystės ir tampa vos ne pagrindiniu humoro varikliu. Taip, tai yra klišių maišas ir jos poelgiai yra visiškai neadekvatūs, bet bent jau jie kartais priversdavo nusišypsoti.
Tačiau net ir viską kartu sudėjus, tai labai atgrasus ir erzinantis žmogaus tipažas, kurio nesinorėtų sutikti nei gatvėje, nei bare, o tuo labiau savo lovoje.
Apibendrinus galiu pasakyti, jog tai yra labai vidutiniškas filmas šnipų tema ir ne tokia jau gera komedija, kaip būtų galima pagalvoti iš pirmo žvilgsnio pamačius visai patrauklų anonsą. Tai tiesiog dar vienas vienkartinis žanro projektas, kurį bus galima užmiršti jau po kelių dienų.
Techninė juostos pusė
Gali skambėti keistai, bet filmas turi kuo pasigirti: pavyzdžiui, visai gera išore. Didžiausią įspūdį padarė operatoriaus Barry‘io Peterseno darbas, kuris puikiai sužaidė su pagrindinėmis lokacijomis, tuo pačiu iš įvairiausių rakursų pristatydamas miestus, kuriuose vyko pagrindinis juostos veiksmas. O miestų čia daug – pradedant Praha, Budapeštu, Viena ir užbaigiant Paryžiumi su Berlynu.
Muzika pakankamai nebloga. Veiksmo scenose skambėjo dinamiški kūriniai, o ramesnėse vietose – visiems puikiai žinomi hitai, tokie, kaip grupės "Scorpions" daina „Wind of Change“ bei Britney Spears „Work Bitch“.
Nepatiko vaizdo montažas. Pernelyg chaotiškai viskas čia vyko. Labiausiai erzino šokinėjimai į praeitį, kurie tik gadino bendrą filmo siužetinės linijos eigą. Garso montažui jokių priekaištų.
Aktorių kolektyvinis darbas
Vaidyba šiame filme buvo tikrai tragiška. Mila Kunis, kuri filme atliko pagrindinį vaidmenį, ne tik, kad nesistengė vaidinti, bet vienu momentu atrodė, jog ją filmavimo aikštelėje laiko per prievartą.
Užtat tikroji filmo žvaigždė Kate McKinnon ir džiugino, ir erzino. Tai puiki trumpų skečų asė, kurios grimasos ir kvailiojimai dažnai priverčia kvatoti susiėmus už pilvo, bet, deja, tai neveikia pilnametražiame filme, kuriame ji atkartojo save vos ne kiekvienoje scenoje. Ir tai pabosta jau po gero pusvalandžio, nes mes ekrane matome tą pačią Kate, kurią galime pamatyti per „SNL“, todėl puikiai suprantama, jog filmuose toks jos amplua visiškai nelimpa.
Filme taip pat pasirodė Samas Heughanas, Justinas Theruoxas, Gillian Anderson ir Hasanas Minhajus. Bet nė vienas iš jų nesugebėjo iš savęs išpešti nič nieko, kas sužavėtų. Gal čia aktoriai specialiai nusprendė nevaidinti? Sunku suvokti, nes tai buvo klaikus vaizdas.
Verdiktas
„Šnipas, kuris mane išdūrė“ – pernelyg ištęsta, nepatraukli savo istorija ir nelabai įsimintinais komedijos elementais žavinti juosta, kurios vieninteliais koziriais tampa stebinančiai gerai atrodantis veiksmas ir bent kažkiek nusišypsoti priverčiantis aktorės Kate McKinnon grimasų šou.
Filmo anonsas: