Apie ką mes čia…
Besiruošiantys 1958 metų Pasaulio futbolo čempionatui Švedijoje bei laukiantys legendinės dvikovos tarp Brazilijos genijaus Pele ir Sovietų Sąjungos talento Strelcovo, Nikitos Chruščiovo valdomos šalies piliečiai sulaukia šoko. Likus kelioms dienoms iki rinktinės kelionės į čempionatą, Strelcovas yra apkaltinamas vienos merginos išžaginimu. Jo planai pakovoti su geriausiais pasaulio futbolininkais akimirksniu žlunga, o jo gyvenimas ir būsima karjera pakimba ant pllauko.
Kūrinio turinys
Visai neseniai man pasitaikė proga įvertini ganėtinai neutralų ir žiūrovišką rusų filmą apie kitą iškilią šios sporto šakos legendą – geriausią visų laikų vartininką Levą Jašiną. Taip, tai nebuvo labai jau didingas projektas, bet atsižvelgus į biudžetą ir tai, kiek į juostą buvo įdėta širdies, kūrėjams buvo galima atleisti tam tikrus niuansus. Ir, pamatęs „Strelcovo“ anonsus, pagalvojau, kad šis filmas turi būti kažkiek panašus į mano paminėtą projektą. Ar šis filmas tokiu ir tapo? Manau, kad iš dalies jis netgi labai primena „Jašinas: mano svajonių vartininkas“.
Svarbu paminėti, jog tai nėra filmas apie futbolą, todėl jeigu tikitės panašaus pobūdžio istorijos kaip „Įvartis!“ ar tų pačių rusų sukurto ir 2018 metais pasirodžiuso hito „Treneris“, galite labai nusivilti. Tai yra filmas apie žmogų ir jo sužlugdytą gyvenimą bei kovą dėl geresnio rytojaus. Tad kaip drama ir pasakojimas apie iškilią bei daug nuosmukių gyvenime patyrusią asmenybę, „Strelcovas“ susidoroja su savo pagrindine užduotimi – suteikti žiūrovams jautrią, pamokančią ir ne tokią jau banalią žinutę.
Aišku, atskleisti visos dramos ir kaip ji čia išdėstyta tikrai nežadu, todėl apsiribosiu tik herojais. Jų filme yra tikrai nemažai ir kiekvienas iš jų sugeba pakankamai lengvai atsiskleisti ekrane, kas, mano nuomone, yra išties geras žingsnis link stiprios dramaturgijos.
Eduardas Strelcovas bei jo gyvenimo peripetijos priverčia jausti jam nuoširdžią simpatiją, net jeigu ir ne su visais jo sprendimais galima sutikti. Bet, kaip bebūtų, tai yra žmogiškas, daug kam labai artimas ir, be abejo, įdomus personažo pateikimas.
Filmas savo siužetinės linijos išdėstymu nėra nuobodus, todėl nemanau, kad peržiūros metu norėsis žvalgytis į šonus ar žiovauti. O tai bent jau man biografinėse juostose yra didžiulis pliusas, nes užtempti ir sausa „Vikipedia“ informacija su mumis besidalinantys projektai dažnai suerzina.
Techninė juostos pusė
Meninis filmo apipavidalinimas – vienas didžiausių šios juostos pliusų. Man labai patiko, kaip buvo pateiktas ekrane rodomas laikotarpis su autentiškomis dekoracijomis, herojų kostiumais bei šukuosenomis ir, aišku, grimu, kuris irgi turėjo nemažai įtakos bendram vaizdui.
Kiti techniniai aspektai, kaip ganėtinai efektingus rakursus pademonstravęs kameros darbas, įtemptą atmosferą paryškinanti muzika su garso montažu ir nenuobodus vaizdo montažas taip pat atrodo tvarkingai. Bet čia ir yra rusų kino pramonės bėda, nes vizualiai jų filmai atrodo tikrai pagirtinai, o jų turinys dažnai šlubuoja lygioje vietoje.
Aktorių kolektyvinis darbas
Aleksandras Petrovas... Na kaip gi be jo. Jau šiais metais jis tris kartus pasirodė kine tokiuose filmuose kaip „Ledas 2“, „Žiema“ bei „Invazija“. Ir dabar turime jį Eduardo Strelcovo amplua. Nepasakyčiau, jog čia yra geriausias jo karjeroje pasirodymas, nes, mano nuomone, jis geriausiai vaidino praeitų metų dramoje „Žinutė“. Bet kad tai vienas geresnių jo vaidmenų – tai faktas. Pagaliau jis neriboja savęs ir sugeba išspausti daugiau emocijų, nei tą darė anksčiau, o čia jau yra savotiškas jo, kaip aktoriaus, laimėjimas.
Filme be Aleksandro galime pamatyti ir būrį kitų žymių rusų kino veidų: Vitalijų Chajevą, Aleksandrą Jacenką, Stasią Miloslavskają, Viktorą Dobronravovą, Vasilijų Kortukovą ir kitus. Iškiliais pasirodymas šioje juostoje mano paminėti aktoriai nelabai gali pasigirti, bet nei vienas iš jų neprivertė jausti kokio nors nejaukumo, nes jų vaidyba buvo išties įtikinama.
Verdiktas
„Strelcovas“ – visai neblogą ir kažkiek pamokančią istoriją gvildenantis biografinio pobūdžio kino projektas, kuris ne tik iš įdomios perspektyvos sugeba perteikti liūdną labai talentingo žmogaus kelią, pamaloninti akis bei ausis kokybiškais techniniais sprendimais, bet dar ir pademonstruoti pagirtiną jau iki gyvo kaulo įgrisusio Aleksandro Petrovo vaidybą.
Filmo anonsas: