Apie ką mes čia...
Norėdamos bent kažkiek pralinksminti savo besilaukiančią draugę Godą, penkios ilgametės bičiulės nusprendžia padaryti jai staigmeną – vakarėlį SPA centre. Tačiau vos tik atvykus į vietą, viskas pradeda eiti ne taip, kaip jos suplanavo. To pasėkoje atsiranda intrigos, pykčiai ir nepasitenkinimas. Nejaugi šis nekaltai suplanuotas pasibuvimas gali reikšti draugystės pabaigą? Atrodo, kad taip.
Kūrinio turinys
Jau ne kartą buvau rašęs, kad „Tarp mūsų, berniukų..." yra viena geriausių lietuviškų komedijų per visą Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Ir nesvarbu, kad scenarijus mano paminėtam filmui buvo nupirktas iš rusų, kurie savo ruožtu 2010 metais pristatė nuostabią spektaklio „Apie ką kalbasi vyrai" adaptaciją. Tai visiškai nesugadino įspūdžio stebint šią mūsų šalies žiūrovui pritaikytą komediją.
Taip pat geru žodžiu galima buvo paminėti ir prieš metus kino ekranus užkariavusį pratęsimą, dėka kurio užaugo ir pasitikėjimas abi juostas kuravusiais prodiuseriais. Todėl manau nereikia stebėtis, jog „Tarp mūsų, mergaičių..." tapo bene laukiamiausiu 2018 metų komediniu projektu Lietuvoje.
O komedijos žanras šiais metais yra negailestingas. Vos tik keli šio žanro lietuviški projektai sugebėjo vienaip ar kitaip pralinksminti. Be abejo, kalbu apie geriausią metų komediją, Tado Vidmanto režisuotą juostą „Lietuviški svingeriai" bei neutraliai sutiktus filmus „Grąžinti nepriklausomybę" ir „Melagiai". Visi kiti bandymai prajuokinti mūsų šalies žiūrovus buvo tiesiog apgailėtini.
Filmą „Tarp mūsų, mergaičių..." pasižiūrėjau dar prieš gerą mėnesį, kai gavau galimybę įvertinti filmą iki jis pasirodė ekranuose. Įspūdis tada buvo nekoks, bet darbinė filmo versija ir yra darbinė, todėl tiesiog reikėjo palaukti galutinio rezultato ir filmą įvertinti kino salėje. Mano nuostabai, ši juosta skyrėsi kaip diena ir naktis su tuo variantu, kurį žiūrėjau lapkritį. Aišku, gerąja prasme.
Visas humoras filme yra pritaikytas moteriškai auditorijai, todėl kartais vyrukams bus sunku suprasti dėl ko atėjusios į šią komediją merginos taip nuoširdžiai juokiasi. Ir tai teisinga, nes daugelis filme pateiktų situacijų bus suprantamos toms, kurios ir susiduria su tokiomis situacijomis. O vyrams tiesiog bus smalsu iš šono pamatyti tai, ko galbūt jie gyvenime nėra matę ar girdėję iš savo antrų pusių.
Kuriozinių situacijų pakanka, bet jos nėra tokios šviežios. Visgi kai kur bandoma kopijuoti tuos pačius „Berniukus", dėl ko bendras vaizdas gali pasirodyti jau kažkur matytas. Taip pat ir dialogai kartojasi. Suprantama, jog geriau panaudoti jau išbandytą metodą norint prajuokinti susirinkusius kino salėse žiūrovus, bet mano nuomone buvo galima ir kažką originaliau sugalvoti.
Filmo personažai iki galo neatsiskleidžia, nes visą dėmesį prikausto pagrindinė „blogietė" Daiva, jeigu ją taip galima pavadinti. Puikus ir antipatiškas personažas, kuris savo puritonišku charakteriu primena visų labai mylimą politikę su neplauta galva. Manau nesunku suprasti apie ką čia kalbu. Daiva pavagia visą šou, dėl ko jai antrinančios herojės atrodo nykiai ir neįdomiai. Ar čia buvo filmo kūrėjų strategija atiduoti visą dėmesį lyg ir antraplaniam personažui, kuris turėjo tik kelti įtampa, ar tai buvo labai neatsakingai atliktas darbas? Velnias žino. Bet žinau tik viena – jeigu ne puikus Daivos personažas, šis filmas nebūtų toks, koks jis yra.
Iš tokių didesnių minusų paminėčiau dar ir labai agresyviai atrodantį įvairių prekių ženklų demonstravimą. Man tai kliudė žiūrint dvi „Berniukų" dalis, kliudė ir dabar. Bet žinant, kad filmas buvo kurtas iš privačių lėšų, galima pateisinti kino kūrėjus. Visgi jokia paslaptis, kad net ir paprastos komedijos gamyba kainuoja nemažai, o ne visada galima gauti pakankamą biudžetą. Bet įpusėjus filmui į tokius momentus net nekreipti dėmesio.
Apibendrinant, galiu teigti, jog tai yra paprastas, bet ir pakankamai pozityvus filmas. Tai nėra ideali juosta, kuriai būtų galima pripaišyti geriausios metų komedijos titulą, ir ne tas kino filmas, kuris būtų geresnis už mano kelis kartus paminėtus „Berniukus". Bet „Tarp mūsų, mergaičių..." ne toks dugnas, kuriuo mus pastaraisiais metais maitina tam tikri kino veikėjai. Nesinori pereiti prie asmeniškumų, bet iki dabar man svyla viena vieta po vieno kino projekto peržiūros.
Todėl raginu pasižiūrėti šį filmą, jeigu Jums patinka neįpareigojantys ir paprasti, bet tuo pačiu neerzinantys lietuviški filmai, kurie peržiūros metu suteikia lengvumo jausmą bei leidžia patirti savotiškai neblogą pramogą kino salėje.
Techninė juostos pusė
Techniškai tai yra vienas maloniausių lietuviškų kino projektų, kurį teko matyti šiais metais. Puikiai pasidarbavo tiek filmo operatorius, tiek ir prie montažo atsisėdę žmonės. Vaizdas ir garsas nesugadino įspūdžio, o muzikos takelis pakėlė nuotaiką, jog net nepastebėjau kaip greitai prabėgo laikas kino salėje.
Aktorių kolektyvinis darbas
Didžiausia dilema šiame filme – aktoriai. Nenori kritikuoti, bet kai praktiškai visą dėmesį gauna charizmatiškas Rimantės Valiukaitės suvaidintas personažas Daiva, kitos aktorės atrodo taip blankiai ir neįdomiai, jog net pamiršti, kas ten dar su ja vaidina. Todėl ploju atsistodamas Rimantei – geriausias metų moteriškas vaidmuo lietuviškame kine!
Ineta Stasiulytė, Gabrielė Malinauskaitė-Rudzienė, Emilija Latėnaitė-Beliauskienė, Aušra Štukytė, Rasa Marazaitė – jos buvo filme. Taip, jos ten tiesiog buvo. Kažką pozityvaus apie jų vaidybą negaliu pasakyti, nes aš be Rimantės Valiukaitės benefiso daugiau nieko įsimintino nemačiau.
Verdiktas
„Tarp mūsų, mergaičių..." – mergaitiškai pozityvus lietuviškas kino projektas, kuris visiškai neprailgsta, suteikia kelias labai smagias akimirkas ir leidžia su nuostaba stebėti nerealų aktorės Rimantės Valiukaitės vaidybinį šou.