Ar šis pikantiškas N-16 cenzą gavęs filmas prilygs jo ankstesniems darbams?
Apie ką mes čia…
Vienos nakties nuotykis tarp Beno ir Bėjos galėjo pavirsti į kažką gražaus, bet realybė pabeldė į duris ir po kartu praleistos nakties jų keliai išsiskyrė. Būtent jie taip ir galvojo, kol vieną dieną neatsidūrė tame pačiame į Australiją skrendančiame lėktuve, kur jų laukia bičiulių vestuvės. Dabar tik laiko klausimas, kada šie vienas kito pakęsti negalintys žmonės pradės krėsti šunybes.
Kūrinio turinys
Kai eini žiūrėti į kiną tokio tipo filmus, iš karto turi nusiteikti, kad tavęs beveik visais atvejais lauks naivus, be galo banalus, kažkiek mielas ir labai nuspėjamas reginys. Bet tuo pačiu tokie filmai leidžia puikiausiu būdu atsipalaiduoti. Ir šis naujas Willo Glucko projektas yra būtent toks, nes šis režisierius moka dirbti su tokio tipo filmais, ką įrodo mano pirmiau paminėti jo ankstesni darbai.
Šiame naujame jo filme žiūrovai mato standartinę romantinių komedijų situaciją, kurioje du vienas kito nekenčiantys asmenys turi kažkodėl suvienyti jėgas, o, galiausiai, patirti romantiškus jausmus ir panašiai. Na, suprantate, kas galiausiai iš to gausis ir ko reikia laukti pabaigoje. Ir ne, jokiais būdais aš čia nieko „nespoilinu“, bet čia yra klasikinis tokio tipo filmų pamatas, kuris ilgus dešimtmečius buvo pateikiamas, tik gal kitokiuose pavidaluose. Na, paimkime filmą „Piršlybos“ ir viskas atsistoja į savo vietas.
Tačiau tokie filmai yra žavūs ne dėl savo banalumo, o dėl išties juokingų, kuriozinių ir nenuspėjamai kvailų situacijų, be kurių jie elementariai „nevežtų“ ir žiūrovas peržiūros metu tiesiog nuobodžiautų. O tokių gerų situacijų filme tikrai daug, todėl nuoširdžiai pasijuokti iš veikėjų bei jų daromų sprendimų galima ne vieną ir net ne du kartus. Dėl to juosta visiškai neprailgsta suteikdama išties gerą laiką kine. Tik svarbu, jog tokio tipo humorui reikia nusiteikti iš anksto, o ne ateiti į kiną po kokio arthausinio filmo peržiūros ir stebėtis, kaip gi čia viskas primityvu ir neskoninga.
Na, o didžiausią darbą filme, aišku, daro veikėjai, nes būtent ant jų kivirčų ir laikosi siužetinis šios naivios komedijos pamatas. Tiek Benas, tiek Bėja turi tokio žvėriško žavesio, o tarp jų nuo pat filmo pradžios atsiradusi chemija tik dar labiau sustiprina susižavėjimą jais kaip smagiai nuteikiančiais personažais. Tad simpatija tiek vienam, tiek kitam paminėtam personažui, bent jau mano atveju, atsirado akimirksniu. Žinoma, kaip ir priklauso tokio pobūdžio komedijoms, antraplaniai veikėjai irgi yra „pagerinti“, kad atėjusiam į kiną žiūrovui būtų dar linksmiau.
Tai tiek iš manęs apie šį naują, išties smagų ir tiesiog lengvą pramogą suteikiantį filmą. Jeigu patinka tokios komedijos, norite pailsinti smegeninę ir pasimėgauti vasariškais vaizdais, nueikite, nes laikas bus praleistas ne veltui.
Techninė juostos pusė
Visada vertindamas tokio tipo komedijas pastebėjau, kad vizualiai jos atrodo vienodai. Ir tikrai – kameros darbas šiame filme standartinis tokio tipo projektams, nes operatoriaus užduotimi tapo gražių vaizdų pristatymas ir tam tikrų situacijų paryškinimas per atviriau atrodančius kadrus.
Vaizdo montažas irgi nieko ypatingo, meninis apipavidalinimas paprastas, o garso takelis, kaip ir priklauso tokio pobūdžio komedijoms – nuteikiantis smagiai dėl tokių energingų dainų kaip Natashos Bedingfield „Unwritten“ ar Wet Leg „Loving You“.
Aktorių kolektyvinis darbas
Jau kurį laiką stebiu aktoriaus Gleno Powello karjerą, nes šis „gražuoliukas“ turi charizmos ir visai smagiai atrodo ne tik komedijose, bet ir pakankamai rimtuose projektuose. Ir nors čia jis demonstruoja lygiai tokią pačią vaidybą kaip 2018 metų „Netflix“ platformos filme „Kaip pamesti galvą“, viskas yra gerai. Gi ne „Oskarinis“ filmas, kad galėtum tikėtis kažkokio genialaus įsikūnijimo į personažą.
Dar mane sužavėjo Sydney Sweeney, kurią visai neseniai buvo galima pamatyti dramatiškame seriale „Euforija“ ir naujame legendinės grupės The Rolling Stones klipe „Angry“, kuriame ši žavi mergina tiesiog spinduliavo seksualumu. Ir filme ji tą daro ne ką blogiau. Be to, chemija tarp Gleno ir Sydney buvo išties didžiulė, kas negalėjo nedžiuginti, nes kitaip būtų sunku patikėti jų suvaidintų veikėjų tikrumu.
Verdiktas
„Tik ne tu“ – banaliai juokinga, šiek tiek vulgari, seksualumu trykštanti ir tiesiog vasara alsuojančiais vaizdais perpildyta lengvą pramogą siūlanti komedija, kurios koziriu tampa stipri aktorių Gleno Powello ir Sydney Sweeney ekrane skleidžiama chemija.
Filmo anonsas: