Ir dabar, po penkerių metų pertraukos, Julia Ducournau sugrįžo su milžinišku trenksmu, triumfuodama prestižiniame Kanų kino festivalyje su nauja juosta „Titanė“, kuri pelnė pagrindinį mano paminėto festivalio prizą – „Auksinę palmės šakelę“. Ar šis filmas iš tiesų yra toks geras? Ir kam jis yra skirtas? Atsakymų ieškokite žemiau.
Apie ką mes čia…
Vaikystėje galvos traumą gavusi ir vėliau keistą potraukį automobiliams pradėjusi jausti Aleksija vieną lemiamą jos gyvenimui naktį pasimyli su automobiliu. To pasėkoje, ji nuo automobilio pastoja. Nežinodama, kaip jai su tuo reikės toliau gyventi, mergina leidžiasi į keistą, kančių ir smurto kupiną kelionę, kuri jai nepranašauja nieko pozityvaus.
Kūrinio turinys
Iš karto atsakysiu Jums į klausimą, kam gi yra skirtas šis antrasis pilno metro režisierės Julios Ducournau filmas. Žinote, manau, kad visgi labai siauram žiūrovų ratui. Ratui, kuriam be galo patinka nestandartinio siužeto ir itin makabriško pristatymo kino projektai. O kalbu aš apie tokius projektus, kurie gali sukelti peržiūros metu nemalonius pojūčius, kurie gali šokiruoti savo turiniu ir kurie priverčia žiūrovus sukti galvą dėl įvairiausių ekrane pateikiamų metaforų. Tad trumpai šnekant – tai yra vienas iš nepatogaus ir be galo nišinio kino pavyzdžių, todėl pasirinkus šią juostą peržiūrai, galite smarkiai nusivilti. Bent jau aš, žiūrėdamas šį filmą pilnoje salėje mačiau, kaip žmonės draugiškai atsistodavo ir išeidavo iš seanso.
Tai kas gi tokio šokiruojančio šiame filme yra? Žinote, aš esu matęs labai daug keistų ir be galo nemalonių filmų, kuriuos tikėtina kūrė psichologines problemas turintys žmonės, bet ši juosta visgi nebuvo tokia žiauri, ko aišku tikėjausi iš žmogaus, 2016 metais mums padovanojusio filmą „Šviežiena“. Bet, kita vertus, tokio siužeto filmo tikrai nebuvau niekur matęs. Įsiskaitykite – moteris pastoja nuo automobilio ir bando gimdyti jo vaiką. Su fantazija režisierei tikrai viskas tvarkoje, nes sugalvoti kažką tokio reikia tikrai turėti labai daug drąsos ir nešioti galvoje gana „įdomias“ mintis.
Filme yra be galo daug smurto ir jis pateiktas iš pakankamai vaizdingos pozicijos, todėl silpnų nervų žiūrovams raginčiau kilometriniu žingsniu aplenkti šią juostą ir pasirinkti peržiūrai kažką švelnesnio. Be to, ne vien makabriškai atrodančios smurto scenos čia kelia bjaurastį, bet ir tam tikri momentai, susiję su moters nėštumu. Ir ne, kalbu ne apie tai, kad nėštumas kelia bjaurastį, nes tai bene gražiausias reiškinys pasaulyje, o apie tai, kad nėštumas nuo automobilio ir visos šios situacijos pasekmės sugeba nuteikti be galo nemaloniam reginiui.
Pats filmo tempas ganėtinai judrus ir netgi tam tikrais momentais sugebantis siužetui suteikti savotiškos įtampos. O ir intriga iki galo irgi čia vystoma, todėl tikrai sunku nuspėti kaip gi pasibaigs šis itin keistas pasakojimas.
Didelis pliusas ir už itin daugiasluoksnį pagrindinį personažą, kuris viso filmo eigos metu keičiasi kaip asmenybė. Nemanau, ar Aleksijos personažas sugebės sukelti kam nors simpatiją, bet tikrai privers susimąstyti, atsižvelgus į tam tikras situacijas, į kurias ji patekdavo. Be to, stebint šį veikėją, galima pamatyti nemažai teisingų minčių, susijusių su tam tikrais nėštumo niuansais, kurie manau dėka įvairių formų yra būdingi daugeliui moterų.
Tad apibendrinus, nes nuoširdžiai nežinau, ką čia ir pasakius neišduodant šios juostos siužetinės linijos paslapčių, pridursiu, jog filmas man patiko, bet tuo pačiu negalėčiau jo rekomenduoti niekam.
Techninė juostos pusė
Techniškai filmas sukaltas be galo kietai. Garso takelis – tikra aukštuma dėl skambančių muzikinių kompozicijų. Muzika čia idealiai pabrėžia vystomą ekrane atmosferą, dėl ko peržiūra tampa tokia spalvinga. Taip pat pagirčiau kruopštų ir kartais rodomais vaizdais nemaloniai nuteikiantį kameros darbą, kuris leido iš arti susipažinti su pagrindinio veikėjo drama.
Garso ir vaizdo montažas tvarkingi. O meninis apipavidalinimas su dekoracijomis, grimu, šukuosenomis ir kostiumais priešaky tiesiog sukūrė neužmirštamą vizualinį šios istorijos pamatą. Taip pat čia buvo ir specialiųjų efektų, kurie pridavė šiai juostai dar keistesnį bendrą įspūdį.
Aktorių kolektyvinis darbas
Už tokį drąsų ir įsimintiną pagrindinį vaidmenį – plojimai aktorei Agathe Rousselle. Sunku nupasakoti jos pastangas įkūnijant Aleksija, bet tai buvo vienas ryškiausių pasirodymų, kokį man teko matyti šiais metais. Ir šiame filme jis nubloškė visus kitus aktorius. Taip pat pagirtinai pasirodė šioje juostoje ir Vincentas Lindonas, kuris sugebėjo padovanoti mums itin gerą draminį vaidmenį.
Visi kiti aktoriai buvo tvarkoje, bet jie ženkliai nusileido mano paminėtam duetui, kuriam čia nebuvo lygių.
Verdiktas
„Titanė“ – labiausiai „nurautas“ 2021 metų filmas, kurį galima įvardyti kaip vieną ryškiausių nepatogaus kino atstovų per keletą metų. Drąsus, kažkiek šokiruojantis, nemalonus makabriškais vaizdais ir sugebantis savo keistumu pakerėti, bet tuo pačiu ir atgrasyti filmas, kurio vienu iš didžiausių privalumų tapo be galo įsimintina pagrindinės aktorės Agathe Rousselle vaidyba. Tačiau tai kinas ne kiekvienam, todėl gerai pagalvokite renkantis jį peržiūrai, nes galite sugadinti sau nervus ir iššvaistyti brangų laiką tam, kas Jums bus sunkiai suvokiama.