O dabar, praėjus keleriems metams nuo savo paskutinio projekto pasirodymo, režisierius sugrįžta su provokuojančiu, seksualiu ir dramatiškai romantiniu filmu „Varžovai“. Gal šįkart jam vėl pavyks triumfuoti ir stipriai sužavėti kino mylėtojus, kaip tai buvo 2017 metais? Visko gali būti.
Apie ką mes čia…
Vieną dieną geriausi vaikystės draugai ir jauni tenisininkai Artas su Patriku susipažįsta su perspektyvia ir be galo talentinga raketės virtuoze Taša, su kuria netrukus užmezga romantinius santykius. Tiesa, viskas nutrūksta pakankamai greitai, nes Taša patiria skausmingą ir jos sportininkės karjerą užbaigusią traumą. Tačiau po kažkurio laiko Taša pastebi, jog Artas gali pasiekti teniso sporte tikras aukštumas ir nusprendžia jį treniruoti, kai tuo tarpu visa tai iš šono mato vis dar Tašai aistrą jaučiantis Patrikas. Na, o likimas yra jiems tiesiog negailestingas, nes jų visų keliai vėl susikerta, kas gali kainuoti kiekvienam iš jų labai daug.
Kūrinio turinys
Žiūrėdamas šį filmą iš karto pagalvojau, jog kažkur jau esu matęs panašų siužetą, todėl pradėjau vartyti savo atminties kino archyvus ir galiausiai priėjau išvadą, jog šis naujas Luca Guadagnino režisuotas projektas turi panašumų su nuostabia Bernardo Berolucci’io 2003 metų erotine drama „Svajotojai“. Tad galėčiau teigti, jog tai yra modernus „Svajotojų“ variantas, tik be tokio atvirumo, kuriuo galėjo pasigirti minėtas filmas.
Labiausiai šiame filme mano dėmesį patraukė ne itin tipinis, bet tuo pačiu labai įtraukiančiai pateiktas trijų skirtingų žmonių tarpusavio santykis, kuris leido iš šono pamatyti kiekvieno iš jų konkrečius siekius, kartais amoralius kėslus ir žmogiškus norus. O ant tokio siužetinio pamato ir buvo pastatyta viso šio filmo dramaturgija, kuri leido iš pakankamai dramatiškos perspektyvos stebėti šią akims patrauklią istoriją.
Žinoma, šiuo atveju personažai atsiskleidė kuo puikiausiai, nes kiekvienam iš jų buvo skirtas pakankamai solidus ekraninis laikas, nors, aišku, didžiausias dėmesys atiteko Tašai, nes iš jos matomos perspektyvos ir vystėsi ši istorija. Kai kas, galbūt, pasakys, jog čia turime reikalų su tipine feministine istorija, kurioje moteris gauna visišką kontrolę prieš vyrus ir būtent ji priima visus sprendimus, nepaisant vyrų jausmų ar jų išsakytos nuomonės. Bet taip nėra, nes toks iš pirmo žvilgsnio primityviai atrodantis personažų pateikimas – tai tik elementarus provokaciją norintis sukelti siužetinis apvalkalas, nes viskas čia slypi kur kas giliau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
O tas giliau – tai paliestos itin aktualios ir socialinį pobūdį turinčios temos. Be to, nemažai dėmesio čia skiriama ir pačiam sportui bei jo užkulisiams, kas irgi turi nemenką svarbą siužetui.
Na, o pats filmas pateiktas patraukliai, istorija vystoma sklandžiai, o intriga, kuri kamuoja žiūrovą visą peržiūros laiką, neleidžia nuobodžiauti nei vienai akimirkai, nes ji tiesiog paima viršų dėl nežinomybės faktoriaus. Būtent toks ir yra šis pasakojimas – įdomus, intriguojantis, svarbias temas paliečiantis ir neprailgstantis.
Techninė juostos pusė
Ar girdėjote tokį posakį, kad filmas „suėjo skaniai“? Jeigu ne, tai jau dabar apie tokį žinote. Būtent „skaniai“ ir atrodo visas šis draminis projektas, kuris gali pasigirti estetiškai atrodančia išore. Meninis apipavidalinimas ir produkcijos dizainas leidžia pasinerti į komplikuotus teniso sporto ir meilės trikampio niuansus.
Didžiausiu pliusu, atsižvelgus į techninius šios juostos aspektus, išskirčiau kameros darbą ir vaizdo montažą, be kurių visas šis filmas nebūtų toks patraukliai įtraukiantis bei stilingas. Garso takelis, kurį paruošė kompozitoriai Trentas Reznoras su Atticusu Rossu, turėjo daug įvairiausias emocijas sukeliančių kompozicijų, kas irgi prisidėjo prie nenuobodžios šios juostos atmosferos sukūrimo.
Aktorių kolektyvinis darbas
Nesu labai didelis Zendaya gerbėjas, nes iki šiol nesuvokiu jos populiarumo fenomeno, bet galiu pasakyti, jog šiame filme ji pademonstravo savo draminius sugebėjimus lygiai taip pat gerai, kaip ir seriale „Euforija“. Todėl šiuo atveju prisikabinti prie jos vienodai atrodančios vaidybos, kurią, manau, galima plika akimi pastebėti kituose projektuose su ja, neįmanoma.
Įtikinamais pasirodymais gali pasigirti ir aktoriai ekrane talkinę Joshas O’Connoras su Mike’u Faistu, kurie taip pat ne vieną kartą pademonstravo solidžiai emocionalią vaidybą. Neįmanoma buvo nepatikėti jų įkūnytų personažų tikrumu.
Aišku, vaidino čia ir daugiau aktorių, bet viskas sukosi apie šią mano jau paminėtą trijulę, todėl nemanau, kad verta dar ką nors vardinti.
Verdiktas
„Varžovai“ – seksualus, įtraukiantis, romantika prisodrintas, įtikinamai suvaidintas ir sugebantis paliesti rimtas socialines temas režisieriaus Luca Guadagnino naujas kino projektas, kurio didžiausiu privalumu tampa provokuojantis siužetinis pamatas, tenisas ir ne ką mažiau provokuojanti nežinomybė.
Filmo anonsas:
