Tokiu filmu tapo tikrais įvykiais įkvėpta ir Barbaros Winton parašytu biografiniu romanu „Jeigu tai neįmanoma... Sero Nikolo Vintono gyvenimas“ paremta jautri drama „Viena gyvybė“, kurios tikslas parodyti vieno kuklaus, bet itin ryžtingo žmogaus žygdarbį Antrojo pasaulinio karo metu.
Apie ką mes čia…
Prižadėjęs žmonai sutvarkyti savo netvarkingą darbo kambarį, garbaus amžiaus Nikolas Vintonas netyčia aptinka senus savo užrašus, kurie nukelia jį prisiminimais į 1930-uosius, kai jo iniciatyvos dėka buvo įvykdyta slapta operacija „Kindertransport“, kurios metu jam pavyko išgelbėti šimtus žydų vaikų nuo artėjančios tragedijos.
Kūrinio turinys
Pagrindinis šio filmo šūkis – „Kas išgelbės vieną gyvybę, išgelbės visą pasaulį“. Ir jį galėjome išgirsti dar viename ypatingame ir, mano kuklia nuomone, geriausiame visų laikų filme holokausto tema. Aišku, kalbu apie Steveno Spielbergo šedevrą „Šindlerio sąrašas“, kurį pakankamai neseniai dar kartą įvertinau namie ir patyriau be galo daug įvairiausių emocijų, lyg būčiau žiūrėjęs jį pirmą kartą. Su šia nauja juosta situacija yra panaši, nes filmas irgi nėra iš lengviausių, o jame perteikta tema be galo skaudi, todėl jautresni žiūrovai vietomis gali būti tiesiog emociškai palaužti.
Daugžodžiauti apie šią juostą aš tikrai nenoriu, nes manau, jog jos stipriausios savybės yra savotiškoje intrigoje bei su kiekviena nauja scena augančioje įtampoje, kuri neapleidžia žiūrovo iki pat finalo, net žinant ir tą faktą, kad viskas šioje istorijoje išsirutulioja ganėtinai pozityvia linkme. Tačiau pamatyti, kaip buvo planuojama operacija „Kindertransport“, kaip ji buvo vykdoma ir su kokiomis problemomis teko susidurti pačiam Nikolui Vintonui, man buvo išties įdomu, todėl šis pakankamai jautrus pasakojimas įtraukė mane akimirksniu. Ypač dėl to, kad nebuvau pernelyg daug skaitęs apie šį jokio precedento neturėjusį žygdarbį.
Labai gerai susižiūrėjo personažai, kurie organiškai buvo įterpiami į siužetą. Tiesa, visos simpatijos keliauja serui Nikolui Vintonui ir jo jaunesnei versijai. Puikus veikėjas, kuriam neįmanoma nejausti simpatijos. Ir ne vien dėl jo įvykdytos gelbėjimo misijos, bet dėl jo žmogiškumu tviskančios pasaulėžiūros, kuria vadovavosi. Šis personažas visos juostos metu palaipsniui atsiskleidžia ir galiausiai žiūrovams yra pristatomas tas asmuo, iš kurio reikia imti pavyzdį. Antraplaniai veikėjai taip pat turėjo ką pasakyti ir nebuvo tik kažkokie neįdomūs foną užpildantys statistai, kas, žinoma, filmo dramaturgijai irgi ėjo į naudą.
Filmas stebinančiai geras, nors holokausto tema yra sukurta be galo daug projektų, pradedant filmais ir užbaigiant serialais. O be šios temos žiūrovas pamato ir jautrų žvilgsnį į žmogiškumą, kurio kartais taip trūksta daugeliui.
Techninė juostos pusė
Filmo produkcijos dizainas gal ir nėra iš prabangiausių, o meninis apipavidalinimas atrodo kukliau nei daugelio holokausto temą gvildenančių projektų, bet užtat autentiškumu šis filmas tikrai gali pasigirti. Pats laikotarpis ekrane buvo atkurtas puikiai. Jautri muzika, kuri kartais dovanoja ir įtampą sukeliančias melodijas, mano nuomone, buvo puikiai priderinta prie šios istorijos. Operatoriaus darbas, vaizdo montažas ir garso montažas tvarkingi.
Aktorių kolektyvinis darbas
Jeigu kažkas eina žiūrėti šio filmo dėl sero Anthony‘io Hopkinso, gali būti truputį nusivylę, nes ne jis filme groja pagrindiniu smuiku. Nors ir epizodiškai, tačiau šis legendinis dviejų „Oskarų“ laureatas ekrane pasirodė išties įtikinamai. Na, o pagrindinis vaidmuo čia atiteko jaunam britų aktoriui Johnny‘iui Flynnui, kurį galėjote matyti tokiuose filmuose kaip „Ema“ ir „Apranga“. Vaidino jis čia taip pat puikiai.
Antrame plane filme pasirodo tokie kino veteranai kaip Jonathanas Pryce‘as, Helena Bonham Carter, Lena Olin ir Adrianas Rawlinsas, taip pat Akexas Sharpas, Samantha Spiro, Ramola Garai su Ziggy‘iu Heathu.
Verdiktas
„Viena gyvybė“ – be galo jautri, žmogiškumu perpildyta, nuoširdžiai emocionali ir pakankamai įdomi tikrais faktais paremta vieno kilnaus žmogaus istorija, kurio ryžtas ir atsidavimas išgelbėjo ne vieną jauną gyvybę. O kur dar aktorių kolektyvas su seru Anthony‘iu Hopkinsu priešaky, sklandžiai atrodanti techninė dalis ir tiesiog žavesį kelianti režisūra. Be abejo, vienas iš geresnių holokausto temą gvildenančių filmų per daugelį metų.