Ir tai buvo puikus pasiruošimas sugrįžimui į J.R.R. Tolkieno sugalvotą Viduržemį, nes kino studija „Warner Bros.“ šiems metams buvo paruošusi anime stiliumi pateiktą animacinį projektą „Žiedų valdovas: Rohirimų karas“, kurį surežisavo žymus japonų animatorius Kenjis Kamiyama’as, o prižiūrėjo pats žymios trilogijos kūrėjas.
Ir šia proga, kad filmas jau šturmuoja kino teatrus, metas apie jį pakalbėti, nes kaip ne kaip, tai vienas laukiamiausių gruodžio mėnesio kino projektų.
Apie ką mes čia…
Likus 183 metams iki Frodo kelionės link Mordoro pradžios, Viduržemyje įkurtą Rohano karalystę užpuola klastingas keršto užvaldytas lordas Vulfas, kurio pajėgos yra tokios didžiulės, jog karaliui Helmui Kūjarankiui nelieka kitos išeities kaip tik atsitraukti į legendinę Hornburgo tvirtovę. Tačiau įvyksta nelaimė, karalius žūsta, o karalystės likimas atsiduria drąsios, bet ne visai tam paruošusios princesės Heros rankose.
Kūrinio turinys
Jeigu reikėtų įvardyti mano pačią mėgstamiausią „Žiedų valdovo“ trilogijos dalį, tai be jokių abejonių būtų 2002 metais pasirodęs filmas „Dvi tvirtovės“. Šį filmą mėgstu dėl daugelio aspektų, bet labiausiai dėl Rohano karalystės gynybos prie Helmo Daubos. Būtent dėl to aš ir laukiau šio animacinio filmo, kuriame pagrindinis veiksmas vyksta būtent šioje lokacijoje. O ir pamatęs pirmus anonsus supratau, jog tai nebus toks gėdingas reginys, kurį mums pristatė „Amazon Prime“ platforma savo prabangiame seriale „Žiedų valdovas. Galios žiedai“. Ir buvau teisus, nes šios juostos kūrėjai bandė pagarbiai laikytis to, ką sugalvojo J.R.R. Tolkienas.
Pirmiausia, dėl ko šis animacinis projektas yra vertas žiūrovų ir aišku, legendinio rašytojo gerbėjų dėmesio, tai dėl savo įdomiai pristatytos, įtampoje laikančios ir ganėtinai informatyviai išvystytos istorijos, kuri vienu metu tampa pakankamai neblogu Helmo Daubos (Hornburgo tvirtovės) svarbos paaiškinimu. Visgi vaidybiniame 2002 metų filme mes gauname tik dalį informacijos apie šią lokaciją, o čia jau jos funkcijos ir aišku galimybės pristatytos iš itin plačios pozicijos.
Antra, istorija žavi savo personažais, kurie sugeba pakerėti tiek savo veiksmais, tiek ir pačiu pateikimu, o keli iš jų net priverčia dėl jų nuoširdžiai jaudintis. Taip, animaciniai filmai irgi sugeba kelti emocijas ir tai yra nuostabu, kai kūrėjams pavyksta prisibelsti prie žiūrovų. Dar kas labai svarbu, jog pagrindiniu smuiku filme groja moteriškas personažas, kai tuo tarpu trilogijos filmuose iš Rohano kilusi Eovyna visuomet buvo engiama vyrų ir neprileidžiama prie karo. Toks sprendimas čia aišku yra drąsus, bet tuo pačiu gerai pateisinantis esmę to, kas vyko minėtoje trilogijoje ir savotišką Rohano vyrų nusistatymą prieš kariaujančias moteris.
Trečia, tai yra brutalus reginys, kas žinoma irgi suteikia visumai reikiamo cinkelio. Ir nors animaciniame formate pats smurtas nėra toks akivaizdžiai šlykštus kaip tarkim vaidybiniame kine, jis čia jaučiasi. O ir veiksmo epizodų, kurie laiko įtampoje taip pat daug, todėl dvi filmo rodymo valandos pralekia tiesiog nepastebėtai, tuo pačiu suteikiant žiūrovams kokybišką pramogą.
Tad manau, jog toks eksperimentas su anime stiliumi ir žanru pasiteisino, o ir atrodo, jog „Žiedų valdovo“ kino visata vėl įgavo naują kvėpavimą, nes 2026 metais jau yra planuojamas naujas vaidybinis filmas „Žiedų valdovas: Golumo medžioklė“, kurį kuruos Peteris Jacksonas. Na, žiūrėsime kas ten gausis, bet jeigu bus toks pat rezultatas kaip su šiuo filmuku, bus tikrai džiugu sugrįžti į Viduržemį dar sykį.
Techninė juostos pusė
Filmukas nupieštas tiesiog puikiai, nes tai nėra šiuolaikinis 3D piešimas, o labiau prie senesnių laikų pritaikytas animacinis stilius. Tad už tokį požiūrį į žanrą ir kūrėjų pastangas, kruopštumą detalėms, animacinį grožį belieka tik nuoširdžiai padėkoti. O kur dar epiška muzika, kuri lydėjo visą šį įspūdingą animacinį epą ar sklandžiai pristatytas vaizdo montažas. Trumpai tariant, priekaištų techniniam planui neturiu, nes tai tiesiog kokybiškas darbas.
Aktorių kolektyvinis darbas
Žiūrėti tokį filmą originalo kalba man buvo be galo malonu, todėl smagu, jog kine nebuvo pristatytas joks dubliuotas variantas, kuris neleistų pasimėgauti tokių aktorių kaip Brianas Coxas, Christopheris Lee, Luke’as Pasqualinas ar Miranda Otto, balsais. Tad taip, įgarsinimas irgi vykęs, o ir emocijos, kurias perteikė savo personažus įgarsinę aktoriai, buvo išties natūralios.
Verdiktas
„Žiedų valdovas: Rohirimų karas“ – didingas, tam tikrais aspektais antrąją „Žiedų valdovo“ trilogijos dalį papildantis, puikiai nupieštas ir tiesiog įtampos nestokojančia istorija įtraukiantis animacinis pasakojimas, kurį tiesiog verta pasižiūrėti, net jeigu J.R.R. Tolkieno kūryba nėra per daug artima.