Ir štai po penkerių metų pertraukos gauname ne tik antrąją „Žmogaus-voro“ dozę, bet kartu ir vieną iš ambicingiausių kino istorijoje animacinių projektų, kuris turėtų net pranokti visiškai tobulą pirmtaką. O kaip yra iš tiesų? Atsakymą pateiksiu šioje trumpoje ir jokių „spoilerių“ neturinčioje apžvalgoje.
Apie ką mes čia…
Praėjus metams nuo negailestingos kovos dėl Bruklino ateities, Mailas Moralesas netikėtai sulaukia savo simpatijos Gven Steisi apsilankymo. Kartu su ja jis turi išgelbėti visas likusias multivisatos dalis, nes kitaip viskas sugrius, o jis pats sulauks itin nemalonių pasekmių savo ginamame pasaulyje. Tad netrukus jam teks stoti į kovą ne tik su paslaptingu blogiečiu Džonatanu Ohnu, bet ir su kiekvienos visatos gynėjais, kuriems Mailas taps didžiausiu priešu.
Kūrinio turinys
Iš karto noriu kiekvieną iš Jūsų paraginti prieš einant žiūrėti šio naujo filmo peržiūrėti originalią 2018 metų juostą, kad galėtume labiau suprasti visus siužetinius niuansus. Kodėl? Na, nes jie iš dalies yra labai susiję su pirmuoju filmu, kuriame ir buvo pravertas portalas į multivisatą.
Na, o šiame antrame filme viskas dar labiau užsukta ir nuodugniau pateikta, tad pasimėgauti scenaristų fantazija, manau, nesukels jokių didesnių problemų net ir tiems žiūrovams, kurie nėra įnikę į „Žmogaus-voro“ pasaulį ar „Marvel“ komiksus. O taip, ši animacinė serija yra paremta klasikiniais komiksais apie „Žmogų-vorą“, bet tuo pačiu papuošta ir naujais akcentais, kuriuos įnešė paties Mailso Moraleso pasirodymas komiksų puslapiuose 2011 metais. Todėl turime filme tiek klasika tapusį siužetinį pamatą, tiek naujai kartai skirtą reginį su Žmogaus-voro nuotykiais.
Atskleisti siužetinių vingių ir, aišku, pačios intrigos aš tikrai nesiruošiu, nes manau, kad tai yra vienas iš tų retų animacinių filmų, kurio didžiausiu turtu ir yra paslaptimis papuoštas scenarijus. Todėl šįkart nusprendžiau pakalbėti apie tokius siužetinius niuansus kaip iškeltos daug kam itin svarbios socialinės problemos.
Filme turime kelis pasaulius, kuriuose vyrauja skirtingas požiūris į žmones, jų gyvenimo būdą ir moralę, todėl žiūrėdamas šią juostą pabandžiau suvokti, kam visa tai buvo skirta ir priėjau išvados, kad kūrėjai genialiai sukritikavo tam tikrą visuomenės dalį, kuri visuomet reiškia nepasitenkinimą kitaip atrodančiais ar gyvenančiais žmonėmis. Žinoma, nenoriu pritempti prie viso to, bet patyčių, neapykantos ir kitų nelabai civilizuotai visuomenei būdingų temų išryškinimas šiame filme akivaizdus, kas bent jau man dar tik labiau sustiprino jo bendrą dramaturginę dalį. Tik, aišku, reikia skaityti tarp eilučių ir gilintis į tai, kas filme yra sakoma.
Personažų čia turime dar daugiau nei pirmoje juostoje. Ir nustebinsiu – visi jie gavo ne tik pakankamai ekraninio laiko pažinčiai su žiūrovais, bet ir buvo taip gerai atskleisti, kad po seanso man visiškai nekilo jokių klausimų nei dėl vieno iš jų. O koks gi čia kietas blogietis... Netgi norėčiau, kad kada nors toks pasirodytų vaidybiniame filme su Tomu Hollandu priešaky, nes stebėti jo veiksmus ir vedamus motyvus buvo be galo įdomu. Staigmenų filme irgi yra, todėl nerekomenduoju žiūrėti anonsų, kad nesusigadintumėte sau netikėtumo faktoriaus.
Nedaugžodžiaujant – tikras epas ir unikalus savo siužetine prasme filmas, kuris multivisatos temą išryškino geriau, nei bet kuris vaidybinis „Marvel“ kino visatai priklausantis projektas. Todėl jeigu patiko pirmoji dalis, būtinai privalote pamatyti ir šį tęsinį, kuris, mano kuklia nuomone, yra žymiai geresnis ir įdomesnis.
Techninė juostos pusė
Kai pasirodė pirmasis „Žmogaus-voro“ animacinis filmas, daug kas iš žiūrovų nebuvo pasiruošęs tokiam ryškiam bei itin specifiškai atrodančiam animaciniam reginiui, bet toks reginys sugebėjo prikaustyti prie ekrano, nes žiūrint filmą atrodė, kad skaitytum komiksą. Antrasis filmas dovanoja tokį patį potyrį, bet tuo pačiu pristato dar ir kelis labai unikaliai atrodančius vizualinius sprendimus, kurie papildo visumą ir paverčia ekrane rodomą istoriją į be galo intensyviai bei gražiai atrodantį epą.
Be animacinių niuansų filmas dar turi ir tokius puikius techninius momentus kaip nuostabiai prie rodomų scenų priderinta muzika. Tad fone skambančios žymios dainos sukuria ekrane labai ypatingą ir nenusibostantį reginį. Aš jau nekalbu apie patį vaizdo montažą, kuris prikaustė dėmesį nuo pradžios iki galo su milžiniška bei nenuspėjamai vystoma intriga.
Aktorių kolektyvinis darbas
Džiugu, kad filmuką galima žiūrėti originalo kalba be jokio dubliažo, dėl ko iš ekrano sklinda savotiškas natūralumas. Na, o peržiūros metu galima išgirsti tokių aktorių kaip Shameiko Moore, Oscaro Isaaco, Jake‘o Johnsono, Hailee Steinfeldo, Briano Tyrre‘o Henry‘o, Jasono Schwartzmano, Andy Sambergo, Shea Whighamo, Jorma Tacoone, Karano Soni ir dar daugelio kitų balsus. Tad, kaip matote, kolektyvas tikrai solidus, dėl ko galima tik pasidžiaugti už patį filmą.
Verdiktas
„Žmogus-voras: aplink multivisatą“ – unikalus pavyzdys to, kaip iš gero filmo galima išspausti dar geresnį ir unikalesnį pratęsimą, kuris sugeba džiuginti ne tik techniniais aspektais bei animacijos grožiu, bet tuo pačiu priverčia dar ir stebėtis puikiai parašytu scenarijumi su itin solidžiai įgyvendinta dramaturgija.
Be jokių abejonių – vienas geriausių pastarojo penkmečio animacinių filmų ir vienas šauniausių 2023 metais pasirodžiusių kino projektų, kurio peržiūros didžiajame ekrane nevalia praleisti.