Tai nebus pirmas kartas, kai filmo pavadinimas sukelia tokį rezonansą, į kurį pasijungia ne tik paprasti filmo žiūrovai, bet ir politikai ar muzikos pasaulio atstovai.
„Sunku suvokti, kodėl žmonės taip reaguoja į tokį paprastą dalyką. Akivaizdu, kad nė vienas didžiųjų kritikų nežino, kodėl pavadinimas yra toks, koks yra. Labai retai taip nutinka, kad filmų platintojams šauna į galvą kvaila mintis ir va – jau turime pavadinimą. Be to, nė vienas vertimų patirties turintis žmogus nesuks dėl to galvos, o viską taip asmeniškai priimantys žmonės turėtų įvertinti, ar tai nesusiję su kokiomis nors asmeninėmis bėdomis“, – teigia kino portalo „Buvau kine“ direktorius Vainius Eiva.
Retas iš tiesų suvokia, koks yra filmų pavadinimų vertimo ir patvirtinimo procesas. Tačiau darsyk žvilgtelkim į tai, koks būna tas kelias. Filmų pavadinimai tvirtinami dar tada, kai retas lietuvis žino, jog filmas pasirodys. Tai yra, dar tada, kai juosta net nepradedama filmuoti. Taigi, neretai vertimus žmonės daro žinodami tik tiek, kiek jiems pateikia kino studijos. Kartais tai būna tiesiog originalus pavadinimas, kartais pridedamas ir vienas ar du sakiniai apie filmo siužetą. „Šelmis-1. Žvaigždžių karų istorija“ situacija buvo dar kitokia.
Dar daugiau nei po mėnesio pasirodysiančio filmo platinimo kompanija dabar susilaukia tikrai daug klausimų.
„Kino studija „LucasFilm“ yra labai griežta kontora ir jie labai prižiūri visus vertimus. Mūsų pirmasis jiems pateiktas pavadinimas ir, man asmeniškai labiausiai tinkamas, buvo „Vienišius. Žvaigždžių karų istorija“. Deja, jis buvo atmestas. Po to teikėme „Atsiskyrėlis“, „Šešėlis“, „Rogue-1“. Visi jie buvo atmesti, kol galiausiai liko toks, kokį matome“, – sako filmų platinimo kompanijos „Theatrical Film Distribution“ rinkodaros vadovė Jolanta Germanavičiūtė.
Jos teigimu, Lietuva buvo vienintelė EMEA (Europe, Middle-East, Africa) regione, kurios pavadinimas buvo atmestas net keturis kartus. „Kovojome dėl tikslaus, teisingo ir tinkamo pavadinimo šiam filmui, tačiau kūrėjai pasinaudojo veto teise ir patys nusprendė, kuris vertinys yra jiems tinkamas“.
Kino platinimo kompanijos „AcmeFilm“ kino skyriaus vadovė Asta Martinonytė taip pat teigė, kad procesas nėra toks jau paprastas.
„Visi ACME Film platinamų filmų lokalūs pavadinimai pirmiausia praeina studijos, neretu atveju ir filmo prodiuserių, patvirtinimo procesą ir tik tada išvystą dienos šviesą Lietuvoje“.
Akivaizdu, kad toks kylantis ažiotažas filmui padarys daugiau naudos, nei žalos. Ir dažniausiai taip ir būna. Patys fanai, taip smarkiai diskutuodami, atlieka reklamuotojų funkciją, o platintojams nereikia net per daug stengtis. Bet vis dar išlieka klausimas, kodėl filmo pavadinimas sukelia tiek jautrumų.
Nė vienas didysis kritikas taip ir nesugebėjo atsakyti, kodėl taip asmeniškai priima tą pavadinimą. Dažniausias atsakymas buvo toks arba panašus į: „Žvaigždžių karai yra mano vaikystės dalis ir „Šelmis-1“ mane žeidžia“.
„Žmonės linkę kirsti tam, kuris negali atsakyti tuo pačiu. Jeigu jį „užgauna“ filmo pavadinimas, norėtųs pasiūlyti išvis neiti į pasaulį. Juk ten tiek daug siaubo. Akivaizdu, kad laido riterių bus ir dabar jie net nebesislapsto po išgalvotais vardais“, – mintimis dalijosi V. Eiva.
Tai nėra vienintelis toks atvejis. Anksčiau pasirodę „Druska“ (angl. „Salt“), „Dabar jau tikrai šikna“ (angl. „This is the End“), „Superbombonešis 2: sunaikinti viską“ (angl. „Stealth“) ir visi kiti pavyzdžiai tik parodo, kad filmo žiūrovai taip tik išreklamuoja filmus.
Ir neabejotinai, patraukia akį žmonių, kurie net neitų į šį darbą, jei visi apie jį nekalbėtų. Ir galime net neabejoti, kad visa ši nepasitenkinimo audra tikrai pakels susidomėjimą net ne itin didelių fantastikos gerbėjų tarpe. To tik ir galime tikėtis.