„Filmas, naudodamas gryną kino kalbą su pagarba ir meile, perkelia mus į vidinį vaikų ir paauglių pasaulį. Iš šio vizualiai poetinio filmo galima daug sužinoti apie gyvenimą, patirti, kaip mes, suaugusiųjų pasaulio atstovai, elgiamės su vaikais. O tuo pat metu galima išvysti, kaip jie geba išreikšti savąją geresnio pasaulio viziją.“ – rašo dokumentinio kino kritikas ir ekspertas Tue Steen Muller festivalio žiuri motyvacijoje.
Savo įspūdžiais iš festivalio taip pat pasidalino režisierė Giedrė Beinoriūtė: “Labai džiaugiuosi - pirmas konkursas filmui ir pirmas prizas. Bet iš tikrųjų pagrindinis apdovanojimas buvo publikos reakcija. Anksčiau nebuvau to patyrusi. Publika reagavo paties filmo metu, kaip esu mačiusi balete ar operoje. Kartais pratrūkdavo plojimai po kurio nors iš filme kalbančių vaikų pasisakymų, kartais - juokas, kartais - neišmatuojama tyla...“