Geriausi filmai pagal Merūna Vitulskį:
1. „Šindlerio sąrašas“ (angl. Schindler's List)
Vienas mano favoritų - S. Spielbergo filmas apie Antrojo pasaulinio karo baisumus, holokausto aukas ir verslininką Oskarą Šindlerį, gelbėjusį žydus nuo sunaikinimo, įdarbinant juos savo gamykloje. Filmo scenarijus remiasi tikra gyvenimo istorija, kurią Tomas Keneally parašė to paties pavadinimo knygoje. Ne veltui tai vienas geriausių visų laikų filmų.
Jei gyvenime pradedu dvejoti, ar aš ir mano aplinkos žmonės yra laimingi, užtenka prisiminti šį filmą ir mano dvejonės baigiasi. Fantastinė vaidyba, muzika ir neilinė juodai balto kino idėja.
2. „Žalioji mylia“ (angl. The Green Mile)
Pagal S. Kingo to paties pavadinimo knygą režisieriui F. Darabontui, manau, pavyko sukurti vieną iš pavyzdžių kaip geram darbui padaryti nereikia stebuklų, o kenkėjams anksčiau ar vėliau bus atlyginta. Filmas, manau, nepalikęs nė vieno jį mačiusio abejingu, suteikiantis prasmę tikėti kažkuo nepaaiškinamu net tiems, kurie nebetiki niekuo.
3. „Angelų miestas“ (angl. City of Angels)
1998 metų fantastinė drama, režisuota Brado Silberlingo. Pagrindinius vaidmenis jame atliko Nicolas Cage'as ir Meg Ryan. Filmas labai romantiškas, pilnas filosofijos, teologinių pamąstymų, leidžiantis įsigilinti į netekties skausmą, susitaikymą. Apie garso takelio grožį, net nekalbu. Ko gero, tai vienas pirmųjų filmų, kai supratau tikrąją Nicolo Cage'o kaip universalaus aktoriaus vertę. Tokį filmą verta žiūrėti su giliais žmonėmis arba netgi vienam.
4. „Gyvenimas yra gražus“ (angl. Life is Beautiful)
Roberto Benigni filmas, gavęs „Oskarus“ už geriausią draminio žanro muziką ir geriausią užsienio filmą. Ir tikrai buvo to vertas, nes paliesti tokią temą su tragikomedijos prieskoniu yra ir bus didelis iššūkis bet kokiam režisieriui. Tėvo auka didžiausiam turtui sūnui iki pat paskutinės minutės neišduoti tragedijos. Visada tikėjau šeimos artimųjų meile ir vertybėmis. Šis filmas tik dar kartą sustiprina mano šeimos įskiepytą besąlygišką meilę artimui.
5. „Bulvarinis skaitalas“ (angl. Pulp Fiction)
Kino postmodernizmą įteisinęs filmas susideda iš fantastinio garso takelio, trijų istorijų ir prologo bei epilogo. Filmo herojai – mafijos vyrai, jų žmonos, samdomi žudikai ir kitokie kriminalinių skaitalų personažai, kurie daug kalba, cituoja Bibliją, mąsto apie gyvenimą, žudo, sėdi kavinėse. Režisierius žaidžia savo intertekstualinius žaidimus, kurdamas vieną sceną Godard’o stiliumi, o kitą jau lyg Truffautas. Fenomenalus ir charizmatiškas režisierius Quentinas Tarantino nepaliks nė vieno abėjingo mėgstančio juodą humorą ir veiksmo filmus, gaivalingas ir „kosmonautams“ skirtas filmas. Niekada nepamiršiu kultūrinio šoko pirmą kartą pamačius šią juostą.
6. „Atgal į gamtą“ (angl. Into the Wild)
22-ejų metų koledžo absolventui Kristoferiui Makandelsui prieš akis daug žadanti ateitis. Tačiau užuot iš karto puolęs naudotis jos teikiamais privalumais, vaikinas nusprendžia leistis į nežinomybę ieškoti nuotykių. Visa tai, kas jam nutinka šioje kelionėje, pakeičia vaikino pasaulį, požiūrį, svajones. Iš naivaus idealisto, trokštančio patirti kažką didingo, jis tampa tragiška figūra, bandančia surasti pusiausvyrą tarp žmogaus ir gamtos. Savo kelionėje Kristoferis sutinka pačių įvairiausių žmonių, atspindinčių visas Amerikos visuomenės puses. Godžiai sugeriantis visus naujus įspūdžius, vaikinas šioje kelionėje į tiesą ir laimę pamažu susikuria naują savo vidinį pasaulį. Šį jausmą esu patyręs ir aš, dėl to šis filmas man labai prie širdies, primenantis, jog kiekvienas esame savo gyvenimo kalvis, bet vienatvė, kaip ir filmo veikėjui, nėra geriausias sprendimas ieškoti savo pasaulio. Aš supratau, kad be žmonių akių gyventi negalėčiau. Savo gyvenimą ir aplinką galima iš naujo atrasti su mylimu žmogumi.