Šiais metais turėjau galimybę kine įvertinti 147 naujus premjerinius filmus, kurie buvo rodomi ne kino festivalių metu. Kartu su festivaliniais filmais, skaičius išauga iki 192, neskaitant dar įvairių platformų ir, aišku, įsigytų į naminę videoteką licencinių DVD su Blu-ray.
Tad nusprendžiau pasidalinti su jumis dvejais geriausių filmų TOP 10 sąrašais – kine žiūrėtų ir namie per įvairias platformas įvertintų projektų.
Iš karto prasitarsiu, jog į TOP pateko tik tie filmai, kurie turėjo pasaulinę premjerą 2023 metais, bet ir tie, kurie buvo atkeliavę iš anksčiau. Nes galbūt kažkas to nežino, bet metų pradžioje Lietuvos kino ekranuose visuomet pasirodo į įvairius apdovanojimus pretenduojantys filmai, kurie jau prieš tam tikrą laiką buvo parodyti svetur, todėl jie pagal mane nėra laikomi einamųjų metų projektais ir dėl to aš jų neįtraukiu į savo galutinį sąrašą.
Na, o 2023 metai buvo keisti. Taip, labai smagu, kad savo naujus filmus pristatė tokie kino grandai kaip Christopheris Nolanas, Davidas Fincheris ir Martinas Scorsese, bet didelių kino įvykių, neskaitant „Barbenheimerio“ (angl. „Barbenheimer“) pasiutpolkės, nebuvo. Vos keli dėmesio verti veiksmo filmai kaip „Džonas Vikas“ (angl. „John Wick“) su septinta „Neįmanoma misija“ (angl. „Mission Impossible“), kelios ryškesnės dramos kaip „Praėję gyvenimai“ (angl. „Past Lives“) su „Openheimeriu“ (angl. „Oppenheimer“), vienas kokybiškas mokslinės fantastikos filmas „Kūrėjas“ (angl. „The Creator“) ir kai kurie originalūs siaubo trileriai kaip „Kalbėk su manimi“ (angl. „Talk to Me“). Bet visumoje arba čia aš pasenau, arba tiesiog pasitaikė nykūs metai ir tiek.
Bet kaip ten bebūtų, smagu, kad šiais metais labiau dominavo originalus kinas nei tęsiniai, kurie, tiesą pasakius, daugelyje atvejų patyrė milžinišką nuosmukį, atnešdami kūrėjams rimtus finansinius nuostolius. Gal ši situacija kažkiek pamokys ir godžius Holivudo prodiuserius, kurie ilgus metus buvo užtikrinti dėl „Marvel“ ar „DC“ komiksų ekranizacijų viešpatavimo, bet po šių metų jiems būtinai teks ieškoti naujų sprendimų, nes senas verslo modelis jau tiesiog neveikia. Ką ir parodė „Blyksnio“ (angl. „The Flash“) ir „Kapitonės Marvel 2“ (angl. „The Marvels“) finansiniai rezultatai.
Na, užteks daugžodžiauti ir metas skelbti geriausius iš geriausių, kurie asmeniškai man šiais tigro metais suteikė didžiausius įspūdžius tiek kine, tiek ir namie gulint patogiai ant sofkutės priešais televizoriaus ekraną.
GERIAUSIŲ 2023 M. KINE RODYTŲ FILMŲ TOP 10
„Gėlių mėnulio žudikai“ (angl. „Killers of the Flower Moon“), rež. Martinas Scorsese
Ne tik vienas geriausių Martino Scorseses karjeros darbų, bet ir neabejotinai pats geriausias 2023 metais kine pristatytas filmas, kurio didžiausiais privalumais tampa kruopštus ir šokiruojančius įvykius pateikęs siužetas, solidi režisūra, nepriekaištinga aktorių vaidyba, akis bei ausis džiuginanti techninė dalis ir, žinoma, susimąstyti priverčianti tema.
Trumpai tariant – tobulas ir kino salių vertas beveik keturias valandas trunkantis reginys.
Visa apžvalga čia.
„Openheimeris“ (angl. Oppenheimer“), rež. Christopheris Nolanas
Dar vienas solidus ir dėmesio vertas kino genijaus Christopherio Nolano darbas, kuris firminiame jo pasakojimo stiliuje sugeba ne tik pristatyti mirtiniausio pasaulyje ginklo atsiradimo ištakas, bet dar ir dėl neįprastai biografinei dramai atrodančių techninių elementų, padovanoti žiūrovams didingai atrodantį ir įtampos nestokojantį kultinį filmą.
Filmas taip pat žavi stipria antikarine žinute, baugina gudriai į siužetą įterptu bei itin prasmingu pamokslu apie žmonijos žlugimo galimybes bei, aišku, pakeri labai ryškių aktorių kolektyvu, iš kurio labiausiai išskiria Robertas Downey‘is jaunesnysis su Cillianu Murphy‘iu.
Visa apžvalga čia.
„Džonas Vikas 4“ (angl. „John Wick: Chapter 4“), rež. Chadas Stahelski
Šedevras, kuris turi viską, dėl ko daug kas myli veiksmo žanrą. Juostoje begalė nutrūktgalviškų gaudynių, choreografiškai preciziškų susišaudymų, epiškai atrodančių muštynių ir visa tai pateikta taip genialiai, taip kietai, taip kruopščiai ir taip originaliai, jog bet kuris kitas XXI amžiaus veiksmo filmas galėtų pavydėti tokio idealaus veiksmo balanso. Jau nekalbant apie charizmatiškus aktorius, neprailgstančią trijų valandų trukmės istoriją ir pasirinktas vietas veiksmui, kurios davė šiai kino serijai atskirą žavesį ir didybės jausmą.
Visa apžvalga čia.
„Praėję gyvenimai“ (angl. Past Lives“), rež. Celine Song
Subtilus, jautrus, šiltas ir tuo pačiu nemažai emocijų sukeliantis bei romantika alsuojantis pasakojimas, kuris savo idėja ir stiliumi yra giminingas legendinei „Prieš...“ (angl. „Before...“) trilogijai, bet su savitu žavėsiu ir išskirtinumu.
Visa apžvalga čia.
„Neįmanoma misija: Mirtinas atpildas. Pirma dalis“ (angl. „Mission: Impossible – Dead Reckoning Part One“), rež. Christopheris McQuarrie
Puikus veiksmo žanrui priklausantis hitas, kurio didžiausiu cinkeliu tampa vienas pavojingiausių kino istorijoje aktorių atliktų triukų.
Įtampa, nutrūktgalviškai pateiktos žvalios veiksmo scenos, praktiniai efektai, kietumo nestokojantis Tomas Cruise‘as ir neprailgstanti siužetinė linija sugeba žiūrovams padovanoti beveik tris valandas trunkantį itin žiūrovišką epą.
Visa apžvalga čia.
„Air“ (angl. „Air“), rež. Benas Affleckas
Be abejonės vienas iš geriausių 2023 metais pasirodžiusių filmų, kuris ne tik įkvepia, akimirksniu įtraukia į nuostabią istoriją dėl techniškai patrauklių sprendimų, bet dar ir spinduliuoja tokia žvalia bei pozityvumu užkrečiančia energija, kad tiesiog neįmanoma atsispirti šiam Beno Afflecko surežisuotam projektui. Jau nekalbant apie puikius ryškiausių Holivudo aktorių pasirodymus, solidžią režisūrą ir energingą garso takelį su legendinėmis dainomis priešaky.
Visa apžvalga čia.
„Galaktikos sergėtojai. III dalis“ (angl. „Guardians of the Galaxy Vol. 3“), rež. Jamesas Gunnas
Logiškas, emocionalus ir visiškai jokio pratęsimo nereikalaujantis Jameso Gunno sukurtos trilogijos finalas, kuris lygiai taip pat, kaip ir ankstesnės šios serijos dalys, prikausto prie ekrano dėl charizmos nestokojančių veikėjų, nestandartinio bei itin žavaus humoro ir išties stulbinančios vizualios pusės.
Tad jeigu penktoji „Marvel“ kino visatos fazė prasidėjo ne kaip, ši juosta dar suteikia vilties, kad, galbūt, ne viskas dar prarasta ir „Marvel“ ateityje įgaus tokią pačią jėgą, kaip besirutuliojant visų mėgstamai „Begalybės“ (angl. „Infinity“) sagai.
Visa apžvalga čia.
„Žmogus-voras: aplink multivisatą“ (angl. „Spider-Man: Across the Spider-Verse“), rež. Joaquim Dos Santos, Kemp Powers, Justinas K. Thompsonas
Unikalus pavyzdys to, kaip iš gero filmo galima išspausti dar geresnį ir unikalesnį pratęsimą, kuris sugeba džiuginti ne tik techniniais aspektais bei animacijos grožiu, bet tuo pačiu priverčia dar ir stebėtis puikiai parašytu scenarijumi su itin solidžiai įgyvendinta dramaturgija.
Be jokių abejonių – vienas geriausių pastarojo penkmečio animacinių filmų ir vienas šauniausių 2023 metais pasirodžiusių kino projektų, kurio peržiūros didžiajame ekrane nevalia praleisti.
Visa apžvalga čia.
„Godzilla Minus One“ (angl. „Godzilla Minus One“), rež. Takashi Yamazaki
Be abejonės vienas geriausių (jeigu ne pats geriausias) serijos filmų, kuris ne tik puikiausiu būdu atiduoda pagarbą legendiniam 1954 metų originalui, bet ir dovanoja žiūrovams įtemptą, nenuobodžią, techniškai kokybišką ir epiškumo nestokojančią pramogą.
Visa apžvalga čia.
„Barbė“ (angl. „Barbie“), rež. Greta Gerwig
Spalvingiausias ir smagiausias 2023 metų vasaros kino sezono hitas, kuris kartu paliečia itin gilias ir rimtas socialines temas bei tuo pačiu vaizdingai įterpia į siužetą kai kurias itin opias visuomenės problemas, pradedant seksizmu ir užbaigiant žmogaus sudaiktinimu.
Juosta taip pat sužavi labai nestandartiniu būdu pateiktu humoru, išskirtinai atrodančiais techniniais aspektais bei, aišku, Ryano Goslingo su Margot Robbie vaidybiniais sugebėjimais. Tad laikas su šiuo filmu nebus praleistas veltui, nes tai labai universalus projektas, kuris sugeba įtikti tiek snobui, tiek pramogos ieškančiam žiūrovui.
Visa apžvalga čia.
GERIAUSIŲ 2023 M. PLATFORMOSE MATYTŲ FILMŲ TOP 10
„Maestro“ (angl. „Maestro“), rež. Bradley Cooperis
Juosta 100% pretenduos į geriausio metų filmo titulą kitų metų „Oskaruose“. Ir manau, kad filmas tikrai yra to vertas, nes tai be galo gili, dramaturgiškai stipri ir tiesiog nuodugniai papasakota istorija, kuri nuo pat pradžių priverčia į ją įsijausti.
Filmas labiausiai įtraukia vien dėl tikroviškai ir atvirai pristatytos istorijos, kurios pagrindiniu pamatu tampa veikėjai. Kartu tai dar ir puikus filmas atsižvelgus į jo kruopščią techninę dalį. Vien ko vertas šios juostos meninis apipavidalinimas, o ir produkcijos dizainas niekuo jam nenusileidžia, todėl ekrane mes matome ne tik įtikinamą, bet ir labai detaliai pristatytą laikotarpį.
PASIEKIAMAS: „NETFLIX“
„Žudikas“ (angl. „The Killer“), rež. Davidas Fincheris
Šiuo metu yra vos keli režisieriai pasaulyje kaip Christopheris Nolanas, Quentinas Tarantino ar Martinas Scorsese, kurių kiekvienas naujas darbas tampa tikru įvykiu kino industrijoje.
Ir į tokių kino kūrėjų sąrašą be jokių abejonių galima priskirti Davidą Fincherį, kurio surežisuoti filmai „Septyni“ (angl. „Se7en“), „Kovos klubas“ (angl. „Fight Club“), „Zodiakas“ (angl. „Zodiac“), „Keista Bendžamino Batono istorija“ (angl. „The Curious Case of Benjamin Button“), „Socialinis tinklas“(angl. „The Social Network“), „Mergina su drakono tatuiruote“ (angl. „The Girl with the Dragon Tattoo“) ir „Mankas“ (angl. „Mank“) kalba patys už save.
Jo naujo filmo siužeto pagrindas yra gana paprastas ir iš dalies nuvalkiotas, bet taip gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio, nes juosta neša savyje labai daug įvairių filosofinių minčių apie įvairias ir itin daug kam svarbias gyvenimiškas tiesas. Jau nekalbu apie paliestą žmogaus psichologinės būklės temą, kuri puikiausiu būdu priverčia pasinerti į itin tamsų vieno konkretaus žmogaus pasaulį.
Aišku, svarbiausiu visos šios istorijos momentu, be išties paliestų rimtų temų, yra veikėjai. O tiksliau – pagrindinis veikėjas, su kuriuo žiūrovui neturėtų būti sunku susitapatinti vien dėl jo elementaraus atvirumu spinduliuojančio pristatymo ir kartu jo akimis matomos istorijos vystymo principo. Daug šiuo atveju kalbėti negaliu, bet prižadu, kad nustebsite, kaip gi genialiai ir tuo pačiu įdomiai Davidas Fincheris nusprendė mums pateikti šio konkretaus samdomo žudiko įvaizdį bei jo asmeninės istorijos aspektus.
Veiksmo filme nėra daug, tačiau jis išties stilingas ir pakankamai kruopščiai perteiktas. Užtat kas man patiko labiausiai, kad juosta visas dvi valandas laikė mane įtampoje bei nežinioje iki pat finalinio akto. Dėl to filmas nepasirodė nuobodus, nors pati siužetinė linija čia vystoma iš lėtai, kad žiūrovas galėtų dar labiau atkreipti dėmesį į detales ir tuo pačiu įsigilintų į puikiai parašytus prasmingus dialogus ir monologus.
PASIEKIAMAS: „NETFLIX“
„Tetris“ (angl. „Tetris“), rež. Jonas S. Bairdas
Kas augo Lietuvoje gūdžiais 80-90-aisiais ir nebuvo žaidęs vieno iš populiariausių to laikotarpio žaidimų „Tetrio“, tikriausiai gyveno po akmeniu. Nes net neįsivaizduoju, kaip buvo galima praleisti šį fenomeną, kurį buvo galima rasti kiekviename kioskelyje ar turguje.Ir būtent apie šio žaidimo fenomeną ir jo kelią pas žmones visame pasaulyje prieš kelias dienas mano labai mėgstamoje „APPLE TV+“ platformoje pasirodė biografiniais faktais paremtas žinomo iš tokių juostų kaip „Purvas“ (angl. „Filth“) ir „Stenas ir Olis. Juoko broliai“ (angl. „Stan & Ollie“) režisieriaus Jono S. Bairdo filmas „Tetris“ (angl. „Tetris“).
Kas man čia labai patiko, tai atviras ir itin teisingas žvilgsnis į komunistinės Rusijos ir Tarybų Sąjungos valdymo užkulisių santvarką. Tai niekinga, šūdina, žiauri ir jokio žmogiškumo neturinti politinė realybė, kurioje žmogus yra eiliniu sisteminiu vienetu ir kaip marionetė yra valdomas asmeninių kėslų turinčių valdžiažmogių. Liūdniausia, jog praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams nuo Tarybų Sąjungos žlugimo, Rusijoje niekas nepasikeitė. Ir filme tai yra paliečiama ir aršiai kritikuojama, dėl ko kūrėjams atskiras pliusas.
Pats žaidimas, jo veikimo principas bei populiarumas buvo kažkiek nustumtas į šoną, nes kaip ne kaip, visas siužetas buvo sutelktas į aršią konkurenciją, norą gauti žaidimo teises ir savotišką kovą su komunizmu. Tad kai kuriais momentais filmas pavirsta į įtampos kupiną trilerį, o ne dramą, dėl ko jį žiūrėti man buvo tikrai nenuobodu, o atvirkščiai, be galo įdomu. Ypač dėl to, jog neteko prieš filmo peržiūrą domėtis apie „Tetrio“ pasirodymo užkulisius.
Juostos produkcijos dizainas sugeba sukurti atitinkamą atmosferą ekrane dėl pilkos ir pesimistiškai nuteikiančios realybės Tarybų Sąjungoje, o meninis apipavidalinimas su dekoracijomis, grimu ir kostiumais tik pridavė visumai tikrovės jausmą. Garso takelis su grupės „Europe“ hitu „The Final Countdown“ ir Bonnie Taylor daina „I Need a Hero“ priešaky pavergia, o vaizdo montažas su kameros darbu atrodo labai tvarkingai.
PASIEKIAMAS: „APPLE TV+“
„Raudona, balta ir karališka mėlyna“ (angl. „Red, White & Royal Blue“), rež. Matthew Lopez
Nors šis pasakojimas ir yra paremtas romanu, jo pateikimas atrodo labai lengvas bei kartais linksmas, jis tuo pačiu nagrinėja labai aktualias ir mano nuomone, skaudžias LGBTQ+ bendruomenės problemas, su kuriomis susiduria milijonai homoseksualių žmonių visame pasaulyje.
Na, o svarbiausiomis iš jų tampa nepritapimas, baimė dėl savo jausmų atskleidimo, užsidarymas savyje. Ir visa tai vyksta tik dėl to, jog gyvename tokioje smerkiančioje ir vienos tos pačios lyties žmonių meilės dažnai nesugebančioje pripažinti visuomenėje.
Tik filme dar yra sužaista ties tuo, jog čia buvo pristatyti du ganėtinai aukštame socialiniame sluoksnyje gyvenantys jaunuoliai, kuriems tokie jausmai pagal tam tikrus kažkieno išgalvotus standartus išvis negalimi.
Tačiau, atmetus rimtesnius siužetinius aspektus, filmas nukelia mus į išties pasakišką, neprailgstančiai jaukią bei įtikinamai pateiktą romantinę kelionę, kuri dalinai man priminė vieną geriausių LGBTQ+ filmų „Vadink mane savo vardu“ (angl. „Call Me by Your Name“). Todėl jeigu esate matę mano paminėtą 2017 metų hitą, šis filmas irgi turėtų sukelti panašius jausmus. Dar čia turime nemažai sodraus, kažkiek naivaus, bet tuo pačiu ne nuvalkioto humoro, o tai žinoma leidžia ne vieną kartą smagiai pasijuokti iš kuriozinių ekrane rodomų situacijų.
Filmas nėra labai atviras, tačiau pirmo sekso scena atrodo ganėtinai drąsiai pateikta, kas žinoma priduoda savotišką erotiškumo prieskonį visumai. O ir tarp pagrindinių personažų jaučiasi puiki chemija, todėl patikėti jais ir jų meile galima be jokių didesnių problemų.
PASIEKIAMAS: „AMAZON PRIME“
„Paskutinioji karalystė: septyni karaliai privalo mirti“ (angl. „The Last Kingdom: Seven Kings Must Die“), rež. Edwardas Bazalgette
Kas nėra žiūrėjęs serialo, tam tiesiog neverta prasidėti su šiuo filmu, nes jokių didesnių paaiškinimų, kaip rutuliojosi visa ši istorija iki filme pateiktų įvykių, nebus. Tad dėl serialo filmas įgauna tą reikiamą vientisumą, jis suprantamai vystomas ir kas svarbiausia – jis galiausiai užbaigią Utredo nuotykius. Ir, mano nuomone, kūrėjai išties pasistengė logiškai, prasmingai bei kruopščiai pateikti „Paskutiniosios karalystės“ (angl. „The Last Kingdom“) pabaigą, nepaisant trumpos filmo trukmės. Juosta siekia vos dvi valandas, kai tuo tarpu vienas konkretaus Utredo istorijos skyriaus sezonas trukdavo beveik dešimt valandų. Tačiau, kaip jau rašiau, visas pagrindinis pasakojimas buvo išdėstytas seriale, o filme mes gauname tik reikiamą finalinį akordą.
Juosta labai žvali, todėl ir veiksmo čia pakanka, ir patys epizodai pateikti išties įdomiai, tad nuobodžiauti bei kęsti nykių ar užtęstų dialogų filme tikrai nereikia. Be to, kokybiškai atrodančios mūšių scenos ir, aišku, brutalumas filme išliko toks pat kaip ir seriale, dėl ko didelis ačiū kūrėjams, kurie pateikė čia tokią pačią niūrią bei viduramžiams būdingą atmosferą. O ir epiškumas filme taip pat jaučiamas, kas, aišku, tik paryškina jo privalumus.
Daug dėmesio filme skiriama ir patiems personažams, su kuriais mes jau esame susipažinę, bet čia pamatome kai kuriuos iš jų iš visai kitokios perspektyvos. Tas tikrai pradžiugina, nes susitapatinti su vienais ir tuo pačiu nekęsti kitų veikėjų man tapo visai smagia šio filmo peržiūros dalimi. Utredas, žinoma, kaip visuomet nepakartojamas ir kietas, todėl neįmanoma jo nemėgti, o ir jo požiūris į Anglijos vienybę buvo kažkiek pakoreguotas, dėl ko šis charizmatiškas personažas įgavo dar daugiau spalvų.
Techniniai filmo sprendimai taip pat pagirtini. Produkcijos dizainas ir meninis apipavidalinimas netgi pagerėjo, nes biudžetas beveik vienodas kaip viso sezono, o trukmė beveik penkis kartus mažesnė, todėl manevruoti ties epiškumu kūrėjams buvo lengviau. Autentika dėl dekoracijų, kostiumų, grimo pavergia, o kameros darbo aspektai ir itin kruopščiai atrodantys batalijų epizodai stebina. Taip pat garso takelis čia puikus, o vaizdo montažas dovanoja tvarkingai sukaltą siužetą.
PASIEKIAMAS: „NETFLIX“
„Sukčiavimas“ (angl. „Sharper“)
Pirmiausia, dėl ko man patiko šis filmas, jog tai labai paprastas, pramogai skirtas ir jokių gilesnių bei labai jau sumanių idėjų nesiūlantis pasakojimas, kuris žavi savo vyraujančia intriga ir puikiai iki pat finalo išlaikoma įtampa. Tad jis visiškai neprailgsta, dėl ko žinoma galima tik pasidžiaugti.
Antra – filmas yra padalytas į tam tikrus skyrius, kurie leidžia mums dėlioti šią istoriją lyg tai būtų kokia nors dėlionė, kurią surinkus galime pamatyti bendrą vaizdą. Be to, filme yra rodomos mums vienos ir tos pačios situacijos, tik aišku iš skirtingų kampų. Toks sprendimas irgi priduoda filmui savito cinkelio.
Bet jeigu jau žiūrėsime bendrai į žanrą, temą ir būtent šios istorijos pateikimą, nieko originalaus čia nepamatysime, nes tokio pobūdžio pasakojimų yra tikrai daug, o dauguma iš jų gali pasigirti originalesniais siužetinės linijos sprendimo būdais nei čia. Bet ar verta liūdėti dėl kitų panašių filmų siužetų atkartojimo? Manau, kad ne, nes kaip ten bebūtų, šis filmas yra pirmiausiai skirtas suteikti žiūrovui gerą laiką prie televizoriaus ekrano ir su šia užduotimi jis susitvarko kuo puikiausiai.
PASIEKIAMAS: „APPLE TV+“
„Flora ir sūnus“ (angl. „Flora and Son“), rež. Johnas Carney
Filmas man patiko pirmiausia dėl savo lengvos, tikroviškos ir tuo pačiu labai nužemintos atmosferos. Turime čia išties gerai išnarpliotas kai kurias socialines problemas, kurios yra būdingos tam tikriems žmonėms, gyvenantiems Airijoje, bet visumoje, juosta pritraukia ne dėl to, o dėl išties mielos ir įkvepiančiai žavios istorijos apie muzikos pamokas. Pamokas, kurios leido vienam žmogui atrasti save ir tuo pačiu dar sykį pamilti gyvenimą.
Juostoje yra komiškų momentų, bet visgi čia ne kokia nors buka komedija, dėl to tiek juokeliai, tiek ir kelios kuriozinės situacijos, tiek ir konkretūs komišką potekstę turintys dialogai, suteikia filmui subtilumo jausmą. Be to, ekrane mes matome autentiškai atrodantį ir ne itin palankiuose Dublino rajonuose verdantį gyvenimą, kas mano nuomone irgi pagardina peržiūrą.
Personažai filme atsiskleidžia kuo puikiausiai. Ir ne, ne vien Flora ar jos sūnus Maksas turi čia ką parodyti, nes šie personažai taip ar taip tampa visos šios juostos siužetinės linijos stuburu, bet ir antraplaniams veikėjams filme irgi yra skirta atitinkamai daug ekraninio laiko, kad jie būtų atskleisti kaip asmenybės.
Daugiau nenoriu nieko Jums išpasakoti, todėl apsiribosiu techniniais sprendimais, kurie man irgi patiko. Filmas savo stiliumi labai primena ankstesnius režisieriaus Johno Carney‘io filmus, o tai reiškia, jog mes gauname vos ne dokumentinio pobūdžio žvilgsnį į gatves dėka kruopštaus meninio apipavidalinimo. Operatoriaus darbas, vaizdo montažas ir aišku nuostabus garso takelis irgi prisidėjo prie šios juostos gerumo, nes bendra atmosfera jame buvo sukurta išties pagirtinai.
PASIEKIAMAS: „APPLE TV+“
„Maištaujantis mėnulis – 1 dalis: Ugnies vaikas“ (angl. „Rebel Moon – Part 1: A Child of Fire“), rež. Zackas Snyderis
Daug kas žiūrėdamas šį naują Zacko Snyderio filmą lygins jo istoriją su George‘o Lucaso sugalvota kosmine opera „Žvaigždžių karai“. Taip, tiek 1977 metų filmas, tiek šis turi nemažai bendro siužetiniu atžvilgiu, bet tuo pačiu, kiekvienas iš jų turi savo individualumą ir skirtingą žvilgsnį į pateiktas ekrane visatas bei jų gyvavimo principą. Be to, Zackas Snyderis pristatė kažkiek net niūresnį žvilgsnį į sukilimą prieš despotišką valdžią.
Tuo pačiu, tai yra tik pusė istorijos, todėl pasibaigus filmui negausime mes daug atsakymų, kurių teks laukti iki kitų metų pavasario, bet tuo pačiu tai yra vienas iš stipresnių šios juostos siužetinių momentų, nes intriga čia yra išlaikoma iki pat galo, o auganti su kiekviena nauja scena įtampa tik dar labiau pagardina bendrą netikėtumų efektą. O jų čia tikrai pakankamai daug, nes neužmirškime, kad filmas trunka ne taip jau trumpai. Tad žiūrėti šią istoriją bent jau man buvo išties įdomu, nors, kaip jau sakiau, deja vu jausmas seanso metu mane aplankydavo ne vieną kartą dėl jau paminėtos priežasties – „Žvaigždžių karų“ šešėlio. Filme veiksmo tiek daug, kad nuobodžiauti net neįmanoma – tai kažkas mušasi, tai kitur vyksta gaudynės, o dar kitur susišaudymai su efektingai atrodančiais susirėmimais. Vienu žodžiu – fantastika, todėl žanro gerbėjams tai yra išties gardus kąsnelis su firminiu Zacko Snyderio braižu.
Veikėjai atsiskleidžia labai lėtai, todėl ne visi spėjo tą padaryti. Tačiau žinant, kad bus dar ir antrasis filmas, tai čia turime analogišką situaciją kaip ir su Deniso Villeneuve‘o hitu „Kopa“ (angl. „Dune“), kuris irgi buvo padalytas į dvi dalis, kad žiūrovai elementariai nepervargtų nuo tiek daug įvykių. O charizmos kai kuriems iš personažų tikrais netrūksta, todėl susitapatinti su vienu ar kitu personažu ir viso filmo metu jį palaikyti buvo galima be jokių problemų. Tad, manau, ir jums dėl to nekils jokių didesnių bėdų.
Vizualiai – tikras saldainis akims. Filmas gražus, o jame pateiktas pasaulis kruopščiai išdirbtas. Produkcijos dizainas didingas, meninis apipavidalinimas epiškai įtraukiantis, o garso takelis tiesiog stulbinančio grožio, tad kiekviena scena įgauna atskirą atmosferą. CGI irgi aukštame lygyje, todėl net nesinori prikibti prie specialiųjų efektų. Vaizdo montažas geras, o ir istorija vystoma sklandžiai, kas, mano nuomone, yra svarbus šios juostos pliusas. Na, ir aišku lieka dar kameros, kuris irgi be priekaištų.
PASIEKIAMAS: „NETFLIX“
„Meilė iš pirmo žvilgsnio“ (angl. „Love at First Sight“)
Taip, šis filmas nėra toks gilus ir prasmingas kaip mano visai neseniai rekomenduotas serialas „Normalūs žmonės“ (angl. „Normal People“), bet ir jo tikslas buvo visai kitoks, nei mano paminėto „HULU“ projekto. Visgi tai klasikinis, romantika alsuojantis ir tiesiog puikią pramogą suteikiantis pasakojimas apie gražiausio pasaulyje jausmo patyrimą. Ir nors viskas čia atrodo taip naiviai, kartais nuvalkiotai ir neoriginaliai, filmas sugeba suteikti gerą laiką vien dėl savo lengvumo. Kas, mano nuomone, irgi yra dideliu pliusu, nes šią juostą bent jau man žiūrėti buvo tikrai įdomu.
Jeigu kalbėčiau apie panašius tokio tipo projektus, man į galvą iš karto atėjo keli, kaip „Pavogtas pasimatymas“ (angl. „Man Up“), „Tavo ar mano Kalėdos?“ (angl. „Your Christmas or Mine?“), „Laiko tiltas“ (angl. „About Time“) ar „Meilė per atstumą“ (angl. „Going the Distance“), kurie yra lygiai tokie pat šilti, paprasti ir žiūroviški. Todėl jeigu esate bent kažką žiūrėję iš šio sąrašo, žinokite, kad čia gausite panašaus pobūdžio pasakojimą.
Labiausiai šiame filme mane sužavėjo personažai, su kuriais nebuvo taip ir sunku susitapatinti, dėl ko žiūrėdamas filmą sirgau dėl jų meilės. O taip, čia tikrai reikėjo sirgti, nes filme pateikta nemažai situacijų, kurios priversdavo mane nerimauti dėl jų likimo, o ir pats likimas, kuris buvo įterptas į siužetinę liniją ganėtinai originaliu būdu, pasirodė ne toks jau banaliai supaprastintas kaip to tikėjausi filmo pradžioje. Antraplaniai personažai irgi pradžiugina, o ir jų atsiskleidimas, nuoširdumas bei santykis su pagrindiniais veikėjais taip pat atrodė natūraliai bei įtikinamai.
PASIEKIAMAS: „NETFLIX“
„Bostono smaugikas“ (angl. „Boston Strangler“)
Tai geras žurnalistinio ir policijos tyrimo vaisių apie žymaus serijinio žudiko paieškų pristatymas. 1968 metais jau buvo pasirodęs Geroldo Franko knyga paremtas to paties pavadinimo filmas , kuriame didesnis dėmesys buvo sutelkiamas į patį žudiką ir jo daromus nusikaltimus, bet šioje juostoje viskas yra pateikta per žurnalistų ir policijos departamento prizmę.
Todėl mes čia gauname pakankamai atvirą ir kruopščiai pateiktą tyrimą, kurio metu mums yra pateikiami įvairūs įdomūs faktai apie Alberto DeSilvos padarytus nusikaltimus. O kas liečia pačias žmogžudystes, tai jos filme pristatomos per vaizduotę įjungti skatinančią perspektyvą. Kitaip kalbant, susidorojimų su aukomis mums čia nerodo, bet pokalbių metu mes galime suvokti, kokiais žiauriais metodais šis nusikaltėlis naudojosi jas žudant. Taip pat detektyvinė filmo pusė, saspensas ir savotiška intriga su baimės prieskoniu suteikia šiai juostai papildomą žavesį. Na, o kas tikėsis išvysti šio filmo peržiūros metu atviras smurto perpildytas scenas, deja, nusivils.
Veikėjai filme atsiskleidžia puikiai, todėl suvokti kiekvieno iš jų motyvus ir tuo pačiu susitapatinti su vienu ar kitu iš jų nėra sunku, nes filmo kūrėjams pavyko juos pateikti taip, kad nekiltų jokių papildomų klausimų apie juos. Vardinti jų nesiruošiu, patys pamatysite. Bet jeigu taip man reikėtų lyginti su kokiu nors filmu ir veikėjais, pasakyčiau, kad juosta turi šiek tiek panašumų su Davido Fincherio „Zodiaku“ (angl. „Zodiac“).
PASIEKIAMAS: „DISNEY+“