Filmo pristatyme dalyvavo juostos operatorius Jonas Tomaševičius, kuris su publika pasidalino prisiminimais iš filmavimo aikštelės. Anot jo, filmas buvo kuriamas atšiauriomis oro sąlygomis bei bandant laviruoti tarp dviejų režisierių ir dviejų dailininkų įgeidžių, vis dėl to, puikus aktorių sąstatas nusvėrė bet kokius nepatogumus. Operatorius buvo vienas pirmųjų, bandžiusių naudoti paslėptos kameros metodą, kai aktoriai scenose buvo filmuojami jiems nevaidinant.

Įdomu tai, kad filmas „Jausmai“ 1995 metais buvo pripažintas geriausiu visų laikų vaidybiniu lietuvišku filmu, nors jis nebuvo turėjęs oficialios premjeros. Kaip vėliau pasakojo vienas iš juostos režisierių Almantas Grikevičius, valstybinis kinematografijos komitetas kino juostą įvertino palankiai ir iš anksto parengė labai geras recenzijas, tačiau netikėtai filmas buvo uždraustas cenzūros ir „padėtas ant lentynos“. Lietuvoje apie šį filmą beveik niekas nežinojo, jis retsykiais buvo rodomas kino festivaliuose, bet ir tai netrukdė pelnyti įvertinimą. 1969 metais X Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalyje Minske filmas buvo apdovanotas diplomu už geriausią operatoriaus darbą, 1975 metais lenkų kinematografininkų dėka, filmas dalyvavo Italijoje San Remo kino festivalyje, kuriame laimėjo prizą už geriausią režisūrą.

Filmo vaizdo restauravimą atliko „Fixa Film Studio“ (Lenkija), garso restauravimą – „Dubi Films Studio“ (Lenkija), skaitmeninimo darbus atliko Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Filmui parengti subtitrai anglų ir prancūzų kalbomis, o visų filmų kopijose skamba originali fonograma lietuvių kalba.

Lietuvos kino centro iniciatyva iš viso jau įsigytos 25 reikšmingų Lietuvos kino istorijai vaidybinių filmų, kurie saugomi užsienio archyvuose, kopijos. 2014 m. iš „Gos¬fil¬mo¬fond“ buvo įsigytos 9 filmų kopijos. Suspėta suskaitmeninti ir restauruoti ir rež. A. Žebriūno filmus „Gražuolė“ (1969 m.) ir „Velnio nuotaka“ (1973 m.), rež.A. Grikevičiaus filmą „Sadūto tūto“ (1974 m.). Taip pat suskaitmenintas, tačiau dar nerestauruotas rež. V. Žalakevičiaus filmas „Niekas nenorėjo mirti“ (1965 m.).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją