Dramoje E. Watson vaidina Ulaną Chomiuk, Sovietų Sąjungos branduolinės fizikos specialistę, siekiančią išsiaiškinti, dėl ko įvyko katastrofa, o J. Harrisas vaidina taip pat branduolinės fizikos specialistą Valerijų Legasovą.
Jessie Buckley vaidina Lyudmilą Ignatenko – ugniagesio Vasilijaus Ignatenko, kurį įkūnijo Adamas Nagaitis, žmoną.
Ar seriale pavaizduoti personažai egzistavo realybėje?
E. Watson BBC sakė: „U. Chomiuk yra tarsi realiame gyvenime egzistavusių mokslininkų, kurie bandė spręsti Černobylio pasekmių problemą, lydinys. Ulanos privalumas tas, kad ji yra nuostabi mokslininkė: jeigu jai pavyks sudėlioti faktus, V. Legasovas galės išsiaiškinti tiesą. Jie (valdžioje esantys žmonės) vos nesunaikino visos Europos".
V. Legasovas egzistavo tikrovėje. Jis buvo katastrofą tyrusios komisijos vadovas ir primygtinai reikalavo evakuoti Pripetės miestą. V. Legasovas nusižudė per antrąsias tragedijos metines.
Liudmila ir Vasilijus Ignatenko taip pat buvo realybėje egzistavę žmonės, kuriuos skaudžiai palietė katastrofa.
J. Buckley BBC pasakojo, kad ji „baiminosi vaidinti Liudmilą, nes jos istorija yra tokia tikra ir kartu tiesiog visiškai neįtikėtina". Ji taip pat prisipažino besirengdama šiam vaidmeniui nekalbėjusi su tikrąja Liudmila, mat ši „trokšta užmiršti visus baisumus ir gyventi toliau".
Ignatenkos buvo vieni pirmųjų žmonių, buvusių netoli įvykio vietos, kai sprogo branduolinis reaktorius. Vasilijus atskubėjo gesinti gaisro ir mirė ligoninėje nuo spindulinės ligos prabėgus dviem savaitėms po sprogimo.
Kas nutiko Černobylyje?
Černobylio katastrofa buvo didžiulė branduolinė avarija, įvykusi 1986-ųjų balandžio 26-osios rytą netoli šiaurės Ukrainos miesto Pripetės esančioje atominėje elektrinėje.
1 val. 23 min. vykdant išorinio elektros tiekimo sutrikimo bandymą ir atliekant avarinį išjungimą įvyko netyčinis ketvirtojo branduolinio reaktoriaus branduolio sprogimas.
Avarijos metu žuvo 28 žmonės, su sprogimu siejamos dar 29 vėlesnės mirtys. Dėl sprogimo į aplinką pasklido itin radioaktyvi medžiaga.
Kodėl įvyko sprogimas?
Nelaimė įvyko naktį vykdyto saugumo bandymo metu: buvo simuliuojamas elektros tiekimo sutrikimas, kurio metu tiek avarinės saugos, tiek energijos reguliavimo sistemos buvo specialiai išjungtos.
Dėl projektavimo klaidų bandymo procedūra sukėlė garų sprogimą, o paskui – milžinišką grafito gaisrą.
Gaisras tęsėsi apie devynias dienas, o karštis buvo toks stiprus, kad tirpdė ugniagesių batus. Gaisrą galiausiai pavyko užgesinti 1986-ųjų gegužės 4-ąją.
Gaisrininkams niekas nepasakė, kokie pavojingi yra radioaktyvūs dūmai ir dalelės. Jie galbūt netgi nežinojo, kad avarija nebuvo tiesiog eilinis gaisras.
Aplinkinės vietovės nebuvo evakuotos nedelsiant
Netoliese esantis Pripetės miestas nebuvo evakuotas nedelsiant. Miesto gyventojai užsiėmė savo įprastomis veiklomis ir net nenutuokė, kas nutiko.
Tačiau prabėgus šiek tiek laiko po sprogimo daugybė žmonių pasijuto blogai. Vėliau jie ėmė skųstis stipriais galvos skausmais ir metalo skoniu burnoje, taip pat nekontroliuojamais kosulio ir vėmimo priepuoliais.
134 darbuotojams išsivystė ūmus radiacinis sindromas, kurį sukėlė radioaktyviųjų atliekų poveikis. 28 iš šių žmonių mirė netrukus po sprogimo. 14 iš minėtųjų 134 mirė nuo radiacijos sukelto vėžio, be to, daugiau nei 15 vaikų toje pačioje vietovėje mirė nuo skydliaukės vėžio.
Vis dar nėra žinoma, kiek žmonių nuo sprogimo išsivystė su radiacija susiję susirgimai ir kiek dar mirs dėl šios avarijos, kuri, prabėgus daugiau nei 30 metų, vis dar sukelia mirtinas ligas.
Pasekmės
Černobylio katastrofa laikoma pragaištingiausia atominės elektrinės avarija istorijoje, vertinant tiek pagal jos likvidavimo kainą, tiek pagal aukas. Tai viena iš tik dviejų branduolinės energetikos nelaimių, klasifikuojamų kaip septintojo, aukščiausiojo, lygio incidentas Tarptautinėje branduolinių įvykių skalėje. Antrasis toks incidentas – 2011-aisiais Japonijoje įvykusi Fukušimos katastrofa.
Į avarijos pasekmių likvidavimo veiklas galiausiai buvo įtraukta daugiau nei 500 tūkstančių darbuotojų, vadintų likvidatoriais. Paskaičiuota, kad viskas kainavo apie 18 milijardų rublių.
IMDB.com faktai apie serialą:
Trokšdama serialui sukurti unikalią partitūrą, kompozitorė Hildur Guðnadottir nuvyko į Lietuvą, nebeeksploatuojamą Ignalinos atominę elektrinę, kur buvo filmuojama didelė serialo dalis. Čia ji su garso įrašymo specialisto Chriso Watsono ir kino muzikos prodiuserio Samo Slaterio pagalba įrašė unikalius aplinkos garsus. Sugrįžę į studiją, jie klausėsi parsivežtų įrašų ir semplavo jų garsus. H. Guðnadottir didžiąją serialo garso takelio dalį sukūrė panaudodama šiuos įrašus.
Ulanos Choomiuk personažas, kurį įkūnijo Emily Watson, yra vienintelis išgalvotas personažas: tai savotiškas mokslininkų, dalyvavusių sprendžiant Černobylio katastrofos klausimą, derinys. Nepatvirtinta, ar tarp šių mokslininkų buvo moterų. Sprendimas, kad toks personažas turėtų būti moteris, iš tiesų tiksliai atspindi neįprastai didelį mokslo ir medicinos srityje dirbusių moterų procentą Sovietų Sąjungoje.
Pripetės mieste, esančiame už maždaug dviejų kilometrų nuo atominės elektrinės, viskas tebėra beveik taip pat, kaip buvo palikta 1986-ųjų balandžio 27-ąją 14 val. Sovietų valdžia iš pradžių nurodė vykdyti laikiną trijų dienų evakuaciją, apie kurią pranešė vos prieš tris valandas. Miesto gyventojams buvo patariama pasiimti tik būtinus asmeninius daiktus. Manydami, kad netrukus sugrįš, gyventojai paliko miestą, kuris netrukus tapo apleista vieta.
Po Černobylio avarijos evakuojami žmonės buvo informuoti, kad jie išvyksta kitur tik kelioms savaitėms, kol atominė elektrinė bus sutvarkyta. Kaip paaiškėjo, taip niekada ir nebenutiko, tad miestas tebėra toks, koks buvo 1986-aisiais, kai jį paliko gyventojai.
Ekrane aktoriai kalba angliškai su įprastiniu akcentu. Tačiau visi pasisakymai, sklindantys iš įvairių dirbtinių priemonių (kalbos radijuje, greitosios pagalbos skambučių įrašai, naujienų laidos Sovietų Sąjungos televizijoje, gyventojams per garsiakalbius skelbiami pranešimai) yra rusų kalba.
Po kiekvienos serialo serijos HBO išleisdavo jai skirtą tinklalaidę, kurioje serialo kūrėjas Craigas Mazinas konkrečią seriją aptaria su Peteriu Segalu. Tinklalaidėje C. Mazinas atskleidė daug užkulisių detalių apie scenarijaus rašymą ir serialo kūrimą, daugiau papasakojo apie visą istoriją ir tikrus įvykius, paskatinusius sukurti kiekvienos serijos siužetą bei personažus. Tinklalaidė vadinasi „The Chernobyl Podcast".
Iš pradžių buvo numatyta, kad serialo garso takelį kurs kompozitorius Johannas Johannssonas, tačiau jį ištiko ankstyva ir netikėta mirtis. Tad kompozitoriaus pradėtą darbą užbaigė ilgametė jo draugė ir bendradarbė H. Guðnadottir.