Visai neseniai kino ekranus pasiekė juosta „Gone Girl“ (Dingusi). Filme, kurį prodiusavo Reese Witherspoon, sukurtas itin stiprus pagrindinės veikėjos personažas. Jessica Chastain neseniai prodiusavo romantinę dramą „The Disappearance of Eleanor Rigby“. Gruodį kino sales pasieks Antrojo pasaulinio karo laikus vaizduojanti drama „Unbroken“, kuriai jau dabar prognozuojamos bent jau „Oskaro“ nominacijos. Juostą prodiusavo ir režisavo garsioji Angelina Jolie. Deja, tai tik išimtys.
Moterims JAV kino pramonėje šiuo metu itin nelengva, ypač toms, kurios nori dirbti už kadro.
San Diego universiteto Moterų televizijoje ir kine tyrimų centras atliko „Celluloid Ceiling“ tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad 2013 metais geriausiose kino studijose moterys sudarė vos 16 proc. visų Holivudo režisierių, vykdomųjų prodiuserių, prodiuserių, scenaristų, operatorių ir montuotojų. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad iš visų režisierių, sukūrusių 250 geriausių 2013 metų filmų, moterys sudarė vos 6 proc. Dar įdomiau tai, kad šis menkas skaičius didesnis nei tada, kai prieš 16 metų „Celluloid Ceiling“ tik pradėjo rinkti tokius duomenis. Gauti rezultatai leidžia daryti išvadą, kad už kadro dirbančios moterys paprasčiausiai uždirba žymiai mažiau nei turėtų.
„Žmonės piktinasi. Moterys vis mažiau režisuoja. Situacija šiek tiek geresnė prodiusavimo kategorijoje, tačiau vis tiek ji ne tokia, kokia turėtų būti. Moterims turėtų tekti 50 proc. darbo vietų prodiusavimo, galiausiai ir režisūros srityje“, – teigia organizacijos „Moterys kine ir televizijoje“ vadovė Terry Lawler.
Statistika piktina ne tik moteris. Nemažai garsiausių Amerikos vyrų taip pat nepatenkinti tokia situacija. Vienas iš tokių – aktorius ir režisierius Benas Affleckas.
„Nėra nė vieno paaiškinimo, kodėl tiek mažai režisuojančių moterų. Nesuprantu, kodėl taip yra. Jeigu toks procentinis neatitikimas būtų fiksuojamas kitose profesijose, žmonės būtų šokiruoti“, – teigia B. Affleckas.
Kalbant apie festivaliams skirtus filmus ir dokumentiką, ten moterų režisierių žymiai daugiau – ne toks svetingas tik masėms vergaujantis Holivudas. Viena iš galimų priežasčių, kodėl taip yra, faktas, kad kino studijos vis daugiau dėmesio skiria itin brangiai kainuojantiems ir didelį pelną turintiems atnešti filmams, kurie dažniausiai tiesiogiai susiję su frančizėmis, nusitaikiusiomis į vyriškos lyties jaunuolius. Dažniausiai režisuoti tokius filmus patikima būtent vyrams.
T. Lawler teigia: „Žmonės, valdantys kino studijas ir priiminėjantys svarbius sprendimus, kuriuos režisierius samdyti, dažnai mąsto seksistiškai, mano, kad moterys negali sukurti tam tikro filmo, negali kurti tokių į pelną orientuotų juostų, negali kurti veiksmo filmų, o juk tokių dabar sukuriama daugiausia“.
Taip pat gali būti, kad už kadro dirbančių moterų skaičius toks menkas dėl jų pačių iniciatyvos stokos.
„Manau, kad bėda dar ir ta, kad žmonės mano žiną, kas jiems leidžiama, o kas ne“, – teigia britų aktorė Juliet Rylance, kuri neseniai pristatė savo pirmą režisuotą filmą „Days and Nights“, kuriame pati ir vaidina. „Užaugau šeimoje, kur visi ką nors kūrė, todėl man tai atrodė savaime suprantama. Svarbiausia tikėti, kad tau pavyks ir drąsiai imtis naujų dalykų“.
Garsi aktorė Reese Witherspoon pripažįsta, kad būtent sėkmė priešais kameras jau suteikė galimybių tapti sėkminga režisiere. Moteris režisavo ne tik „Gone Girl“, bet ir juostą „Wild“, pasakojančią apie moterį, pasiryžusią 1770 kilometrų žygiui.
„Savo kompaniją įkūrėme prieš trejus metus, nes puikiai supratome, kad rinkoje trūksta moterų. Mums tai buvo proga imtis aktyvios veiklos“, – teigia aktorė. Jos partnerė Bruna Papandrea paaiškina, kad jų prodiusavimo bendrovė tam tikra prasme sprendžia už kadro Holivude dirbančių moterų stygiaus problemą.
„Mūsų kompanijos tikslas ne tik perkelti moteris į didžiuosius ekranus, bet ir dirbti su rašytojomis, scenaristėmis, režisierėmis ir operatorėmis“, - pabrėžia B. Papandrea.
R. Witherspoon bendrovė – tik mažas kino pramonės pasaulio sraigtelis. Moterų režisierių ir prodiuserių padėtis nepagerės tol, tol pokyčiai nepasieks pačių galingiausiųjų.
Paramos trūkumas
Kol kas viršūnės tyli. „Patys aukščiausi Holivudo hierarchijos sluoksniai – kino studijų vadovai ir gildijų pirmininkai – šiuo klausimu paslaptingai tyli“, – teigia viena iš „Celluloid Ceiling“ tyrimo autorių Martha Lauren.
Dauguma pagalbos prašo kitų moterų. „Manau, kad moterys privalo palaikyti viena kita. Manau, kad mūsų darbas labai sunkus, todėl privalome judėti į priekį, neprarasti įkvėpimo. Mūsų pareiga atkreipti visų mėnesį į tai, ką daro kitos moterys, ir jas palaikyti bei skatinti“, – sutinka aktorė Katie Holmes.
Legendinė aktorė Estelle Parsons nusiteikusi dar ryžtingiau. „Manau, kad turėtume būti dar agresyvesnės. Įveikiame pusę kelio, stengiamės, stengiamės, stengiamės, o tada pareiškiame „Na, velniai jų nematė, geriau pasigimdysiu dar vieną vaiką“ ar kažką panašaus. Esu tikra, kad turime veikti išvien, agresyviau brautis į priekį“.
Nepriklausomo kino sektoriuje filmus kuriančios moterys sulaukia daugiau palaikymo, todėl joms žymiai lengviau siekti progreso. Dirbant su kino studijomis, kyla rimtų sunkumų. M. Lauren manymu, progresas dėl už kadro dirbančių moterų trūkumo įmanomas tik „per teismus ar įsikišus reikiamoms institucijoms“.
„Manau, kad būtinas vieningas ir šiam reikalui atsidavęs judėjimas. Jeigu teks boikotuoti konkrečias kino studijas, kurių valdžia niekada nesamdo moterų, ar konkrečius filmus, reikia būti tam pasirengus“, – tvirtina T. Lawler.
Pinigų klausimas
Akivaizdu, kad tokios priemonės pataikytų tiesiai į dešimtuką, sulauktų atsako. Jeigu kino studijos liautųsi dvejojusios ir imtų samdyti daugiau moterų, uždirbtų daugiau pinigų. „Jie paprasčiausiai nesupranta, kad, nesamdydami moterų, nepasakodami daugiau moteriškų istorijų, praranda pinigus. Juk moterys sukūrė ne vieną itin sėkmingą juostą“, – argumentuoja T. Lawler.
Už kadro dirbančių moterų trūkumas – ne tik Holivudo problema. Neįdarbindami viso pulko moterų režisierių, prodiuserių ir scenarisčių, jie transformuoja visą kino pramonę. „Mes labai daug netenkame“, – pripažįsta ir aktorius bei režisierius B. Affleckas.
„Jeigu nesugebate pasinaudoti 50 proc. kino pramonės profesionalių, kurie kuria įdomus filmus ir įdomų požiūrį, labiausiai kenčia žiūrovai“, – tvirtina T. Lawler.
Panašu, kad kol kas vien apie pelną galvojantys vadovai šį faktą ignoruoja. Moterys paprasčiausiai neturi užtarimo aukščiausiuose Holivudo hierarchijos sluoksniuose – deja, tai įprasta situacija visame Amerikos verslo pasaulyje.
Už kadro dirbančių moterų stygius – juoda dėmė Holivudo istorijoje. Įdomu tai, kad ją visi linkę ignoruoti. Ant raudono kilimo pasirodančios aktorės sudaro klaidingą įspūdį, kad Holivude moterims sekasi tiesiog puikiai. Kai Kathryn Bigelow prieš ketverius metus tapo pirmąja režisiere, pelniusia „Oskarą“, dauguma manė, kad karas laimėtas. Tačiau šioje srityje lengvos pergalės tikėtis neverta. Dauguma Holivude dirbančių moterų pripažįsta, kad su kino studijoje dirbančiais vyrais teks kovoti dar ilgai.