Garsiojo romano „Karas ir taika“ šešių dalių ekranizaciją BBC daugiausiai filmavo Lietuvoje, taip pat Rusijoje ir Latvijoje. Tai bendra „BBC Cymru Wales“, „The Weinstein Co.“ ir „BBC Worldwide/Lookout Point“ produkcija bei pirmoji britų televizijos įgyvendinta Levo Tolstojaus epopėjos adaptacija po 1972-73 m. nufilmuoto 17 dalių serialo, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Anthony Hopkinsas.
Kuriant naująją juostą, kitaip nei ankstesnę, kuri buvo filmuota tuometinėje Jugoslavijoje, buvo galima filmuoti autentiškose vietovėse, kurios anuomet priklausė Sovietų Sąjungai, todėl buvo neprieinamos filmų kūrėjams iš Vakarų. Prodiuserė Julia Stanndard džiaugėsi, kad „filmavimas Vilniuje pavyko neįtikėtinai puikiai. Visi buvo labai paslaugūs ir palaikantys, tad mes jautėmės labai laukiami ir pageidaujami šiame nuostabiame mieste“.
Vietos prodiuserė Lineta Miseikytė iš „Baltic Film Service“ pridūrė: „Projektas mums buvo iššūkis, turint omenyje jo trukmę ir mastą, bet mums pavyko užtikrinti viską, kas būtina, ir atitikti projekto reikalavimus.“
Filmo režisierius Tomas Harperis, sakydamas kalbą juostos demonstravimo lietuvių komandai proga, pareiškė: „Filmuoti Lietuvoje nusprendėme dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, dėl mokesčių lengvatų, taip pat dėl vietovių. Apsisprendėme atsižvelgę į visus privalumus.“
„Vilnius Film Office“ vadovė Jūratė Puzikaitė sako, kad filmo „Karas ir taika“ filmavimas buvo didžiausias tokio pobūdžio praėjusiais metais sostinėje įgyvendintas projektas.
Lengvatos
Pagal 2014 m. sausį pristatytą planą, už projektus, kuriuos kuriant iki penktadalio biudžeto išleidžiama Lietuvoje, gali būti grąžinta 20 proc. sumokėtų mokesčių per vietinį produkcijos partnerį. Ši lengvata gali būti panaudota siekiant sumažinti vietos įmonės pelno mokestį.
Tokia sistema gali būti taikoma pilnametražiams meniniams, televizijos, dokumentiniams ir animaciniams filmams. Taip pat ši lengvata, kurią tvarko Lietuvos filmų centras, gali būti taikoma vietinės gamybos filmams, bendrai prodiusuotiems filmams ir užsakytiems filmams. Liana Ruokytė-Jonsson sako, kad dabartiniame Europos kontekste labai svarbu išsiskirti iš minios.
„Kalbant apie mokesčių lengvatas, norint pritraukti kūrėjus iš užsienio, reikia įveikti didelę konkurenciją, – sako ji. – Šiandien dvidešimt procentų gal ir neatrodo labai didelis privalumas, bet atsižvelgiant į tai, kad mes siūlome dar ir itin veiksmingą, be galo profesionalią daugiakalbę vietos komandą, visas paketas tampa patrauklesnis ir vertingesnis. Lietuvoje viskas įmanoma.“
Pernai L. Ruokytė-Jonsson lietuvišką kiną propagavo ne tik organizuodama dvi dienas trukusią ekspediciją-kūrybines dirbtuves Baltijos jūroje lietuvių ir lenkų prodiuseriams, bet ir Tarptautiniame Vilniaus oro uoste įrengdama 50-ies vietų kino salę, kad skrydžio laukiantys keleiviai galėtų nemokamai žiūrėti lietuvių kūrėjų filmus.