Prieš metus į Vilnių iš JAV atvykęs kino režisierius Daniel diSilva išgirdo Gailestingojo Jėzaus paveikslo sukūrino istoriją ir, arkivyskupo žodžiais, metė visus darbus, sugalvojęs ją perteikti kino kalba. Rezultatas – dokumentinis filmas „Pirmasis Dievo gailestingumo paveikslas. Nežinomo šedevro negirdėta istorija“, kurio kūrimą laimino ir tai savo parašu patvirtino popiežius Pranciškus.
aklaustas, kaip jo paties gyvenimą pakeitė pažintis su Vilniuje gyvenusia šventąja Faustina Kowalska ir jos regėjimų pagrindu nutapytas paveikslas, prie kurio pasimelsti į Vilniaus Gailestingumo šventovę plūsta maldininkų minios, D. diSilva atsakė: „Niekaip“. Išoriškai niekaip. Tačiau su tarptautine komanda kurdamas šį filmą suprato, kaip labai jam ir pasauliui reikia gailestingumo ir kad jo kaip niekada stokojame.
Užsakymai versti į egzotiškiausias kalbas
Tarptautinei publikai dokumentinis filmas atskleis sudėtingą Lietuvos, o ypač okupacijų metu čia persekiotų tikinčiųjų istoriją, kurią atkartoja Gailestingojo Jėzaus originalo likimas.
Spaudos konferencijoje pristatydamas filmą arkivysk. G. Grušas sakė, jog kuriant jį buvo juntama Dievo ranka. „Filmas orientuotas į istorijos perdavimą. Žiūrovas į kurį taikomasi – tarptautinis, nes daug kas pažįsta Dievo Gailestingumo pamaldumą pasaulyje, bet retas žino, kad viskas prasidėjo būtent Vilniuje. Matome vis daugiau piligrimų atvykstančių čia ir ieškančių Gailestingojo Jėzaus paveikslo, tačiau akivaizdu, kad daug kam jis dar nepažinus“, – sakė arkivysk. G. Grušas. Filmą planuojama rodyti visame pasaulyje, gauti užsakymai jį išversti ne tik į populiarias, bet ir retesnes, net egzotiškas kalbas.
Vasario 21-oji premjerai pasirinktina tarsi atsitiktinai, tačiau, kaip atkreipė dėmesį arkivysk. G. Grušas, rytoj sukanka lygiai 85metai, nuo to, kai Jėzus pirmą kartą pasirodė seselei Faustinai Plocke ir paprašė, kad būtų nutapytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas pagal vaizdą, kurį ji mato.
Dar vienas sutapimas – premjeros dieną kardinolas Audrys Juozas Bačkis minėjo 15-as kardinolystės metines. Šia proga kino salėje jį sveikino ir premjeras Algirdas Butkevičius, primindamas susirinkusiems, kad tai – ne vienintelė sukaktis. Šiemet kardinolas mini 55 metų kunigystės sukaktį ir 25 metus, kai popiežiaus buvo paskirtas Vilniaus arkivyskupu metropolitu.
Mistiniais regėjimais garsi vieta
Filme daug dėmesio skiriama mistiniais regėjimais garsiai vietai sostinės Antakalnio rajone, kur viskas prasidėjo. Restauruotas medinis pastatas Grybo gatvėje – kiek giliau kieme, tačiau puikiai matomas. Prieškariu čia buvo vienuolynas, kuriame gyveno šventąja paskelbta Faustina Kowalska, Vilniuje patyrusi mistinius regėjimus, pagal kuriuos dailininkas Eugenijus Kazimirovskis nutapė garsųjį Gailestingojo Jėzaus paveikslą.
Saugantis agresyviai antikatalikiškos sovietinės okupacijos Lietuvoje, kūrinį teko slėpti. Galiausiai dvi vienuolės pargabeno Baltarusijoje atsidūrusį paveikslą atgal į Vilnių. Po 75 metų 2005 m. Dievo gailestingumo paveikslas rado vietą Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje.
Dokumentiniame filme liudininkai ir tyrėjai pasakoja apie paveikslo išlikimo istoriją, taip pat aptariamas dvasingumo, grožio bei meno santykis. Filme kalba kardinolas Christoph Schonborn (Austrija), kardinolas Stanislaw Dziwisz (Lenkija), kardinolas Audrys Juozas Bačkis (Lietuva), arkivyskupas Gintaras Grušas (Lietuva), taip pat vyskupas Robert Barron (JAV), Jono Pauliaus II biografas George Weigel (JAV), komikas Jim Gaffigan (JAV, „The Jim Gaffigan Show“), Ruandos genocidą išgyvenusi bei atsiminimų knygą parašiusi Immaculee Ilibagiza, Grammy apdovanojimus pelnęs aktorius bei džiazo muzikantas Harry Connig, Jr ir kiti.
Fiksavo bendravimo su Dievu patirtis
Kaip rašė DELFI, Visame pasaulyje žinomą Dievo Gailestingumo apaštalę M. Faustiną Kowalską teologai priskiria žymiausiems Bažnyčios mistikams.
Šventosios rašytas dienoraštis atskleidžia ne tik jos tikėjimo patirtis, bet ir Vilniaus Dievo gailestingumo šventovę garsinančio paveikslo „Gailestingasis Jėzus“ sukūrimo aplinkybes.
Gailestingojo Jėzaus atvaizdas seseriai Faustinai buvo apreikštas 1931-ųjų vasario 22 dieną Polocko vienuolyne. „Vakare, kai buvau celėje, – rašo ji dienoraštyje, – išvydau Viešpatį Jėzų, vilkintį baltu drabužiu. Iš drabužio, prasivėrusio ant krūtinės, ėjo du dideli spinduliai, vienas raudonas, kitas baltas“. Pasak šventosios, tada Jėzus jai pasakė: „Nutapyk paveikslą pagal piešinį, kurį matai, su užrašu: „Jėzau, pasitikiu Tavimi“. Noriu, kad tas paveikslas būtų iškilmingai pašventintas pirmą sekmadienį po Velykų, ir tas sekmadienis turi būti Gailestingumo šventė. Per jį sieloms teiksiu daug malonių, todėl tegu jis būna prieinamas kiekvienai sielai“.
„Dienoraštyje“, kurio nemaža dalis parašyta Vilniuje, vienuolė fiksavo mistinio bendravimo su Dievu patirtis. Kaip pažymi teologai, vienos žymiausių praėjusio amžiaus lenkų kilmės katalikų mistikės šventosios Faustinos Kowalskos užrašai – autentiškas krikščioniškosios kultūros dokumentas, savo originalumu, gyvumu ir tikėjimo aistra pranokstantis dogmatinio religingumo ribas.
Kaip rašoma lietuviškame F. Kowalskos dienoraščio leidime, savo gyvenimą sesuo Faustina paaukojo kaip auką už nusidėjėlius ir dėl to taip pat patyrė daug kančių, „idant jomis gelbėtų sielas“. Visiškai nusilpusi fiziškai, bet subrandinta dvasiškai, pasiekusi mistinę vienybę su Dievu, visuotinai laikoma šventąja ses. Faustina mirė 1938 m. spalio 5 d. Tuomet jai buvo vos 33 metai, iš jų 13 praleido vienuolyne. 2000 metų balandžio 30 dieną Jėzaus gailestingumo apaštale vadinta sesuo Faustina Romoje paskelbta šventąja.
Vilniuje „užgimusią“ Dievo gailestingumo šventę įteisino popiežius Jonas Paulius ll, ji švenčiama pirmąjį sekmadienį po Velykų.
Filmas „Pirmasis Dievo gailestingumo paveikslas. Nežinomo šedevro negirdėta istorija“ – gražus Gailestingumo metų akcentas.