Siužetas, tapęs klasika
Kaip pranešime spaudai rašo organizatoriai, esame pratę, kad bene kiekvienais metais kino ekranus pasiekia siaubo filmai, kurių siužeto centre yra egzorcizmo seansas. Vaikas pradeda elgtis neadekvačiai, gydytojai diagnozuoja psichinį sutrikimą, kurio negali paaiškinti, o kunigas įtaria, jog tai ne liga, o apsėdimas. Šiuo reiškiniu kaltinti reikėtų JAV režisierių Williamą Friedkiną ir jo pelnytai vienu geriausių visų laikų siaubo filmu tituluojamą juostą „Egzorcistas“ (Exorcist), pasirodžiusią 1973 metais.
Galėjo režisuoti Stanley Kubrickas?
Kino studijai „Warner Bros.“ įsigijus autorių teises į per dvi savaites bestseleriu tapusį Williamo Peterio Blatty to paties pavadinimo romaną, režisuoti „Egzorcistą“ iš pradžių buvo pasiūlyta Stanley Kubrickui, Arthurui Pennui, Peteriui Bogdanovichui, Mike‘ui Nichollsui ir Markui Rydellui. Kai jie dėl skirtingų priežasčių atsisakė pasiūlymo, knygos autoriui pavyko įtikinti kino studijos vadovus, kad kriminalinės dramos „Prancūzų ryšininkas“ (The French Connection, 1971) režisierius Williamas Friedkinas geriausiai susidoros su jo kurinio ekranizacija. Tuo tarpu pats ėmėsi scenarijaus adaptacijos, už ką vėliau buvo apdovanotas „Oskaru“.
Įkvėptas tikros apsėdimo istorijos
Tiek W. P. Blatty romanas, tiek filmo scenarijus remiasi tikra istorija, kuri įvyko 1949 metais. Studijuodamas Džordžtauno universitete, W. P. Blatty perskaitė „Washington Post“ straipsnį apie net šešias savaites Marilando valstijoje trūkusį egzorcizmo seansą, kuriuo metu kunigas bandė išvaryti velnią iš trylikamečio berniuko. Savo romane autorius pakeitė vaiko lytį, tačiau išsaugojo daugelį kitų straipsnyje aprašytų faktų. Pavyzdžiui, skraidančius baldus. Taip pat neatsitiktinai „Egzorciste“ rodomi įvykiai vyksta jau minėtame Džordžtauno universitete.
Pirmasis siaubo filmas, pelnęs geidžiamiausią „Oskarų“ nominaciją
Ne paslaptis, kad kino akademikai niekada nepasižymėjo palankumu siaubo filmams. Net ir itin dėmesio vertos juostos iki šiol sunkiai skinasi kelią į jų pripažinimą ir teisę būti pastebėtoms. „Egzorcistui“ savaip pavyko pralaužti ledus – net 10 kategorijų varžęsis filmas tapo pirmuoju pelniusiu nominaciją už geriausią metų filmą „Oskarų“ apdovanojimuose.
Filmo plakate – R. Magritte‘o paveikslo motyvai
Motyvai kone garsiausiam filmo kadrui, kuriame gatvės žibinto apšviestas Maxo von Sydowo herojus žvelgia į Makneilų namus, pasiskolinti iš XX a. belgų siurrealisto René Magritte‘o paveikslo „Saulės imperija“ (L'Empire des lumières II, 1954). Šis kadras vėliau buvo panaudotas ir oficialiame plakate, kuris ilgainiui tapo vienu labiausiai atpažįstamu kino istorijoje.
Gąsdino net filmo anonsas
Filmo problemos su cenzūra prasidėjo jau nuo pat pirmosios anonso versijos, kurią buvo uždrausta rodyti kino teatruose. Velnio šauksmą perteikiantys garsai buvo sukurti įrašius, į skerdyklą tempiamų, žviegiančių kiaulių balsus. Kino teatruose seansų metu laukdavo medikai, kurie prižiūrėdavo alpstančius ir klykiančius žmones. Daugelyje Didžiosios Britanijos miestų filmas buvo uždraustas, todėl netgi kūrėsi specialios įmonės, kurios teikė itin neįprastą paslaugą – pasiimdavo žmones iš skirtingų miestų ir autobusais gabendavo iki kino teatrų, kur buvo galima pamatyti „Egzorcistą“.
Išplėsta režisieriaus versija
1973 m. kino ekranuose pasirodė ne tokia šokiruojanti filmo versija, o baltą velnio veidą, kurį anksčiau buvo uždraustą rodyti net anonse, žiūrovai išvydo 2000 m., kai buvo nuspręsta išleisti ilgesnį filmo variantą su anksčiau uždraustomis scenomis „Versija, kurioje Jūs niekada nematėte“ (The Exorcist: The Version You’ve Never Seen). Įdomu, kad galutinis filmo leidimas – 10 min. ilgesnė išplėsta režisieriaus versija – pasirodė tik 2010 metais. Būtent ši versija spalio 31 d. bus parodyta „Pamatyk kine“ žiūrovams.
Išskirtiniai vieno geriausių siaubo filmų „Egzorcistas“ seansai įvyks spalio 31 d. „Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje, didžiausioje salėje, ir Kaune.
Filmo anonsas: