Po dešimtmečio filmas tapo įkalčiu
Prieš aštuonerius metus I. Kurklietytės juosta „Lengvas raganavimas” ir ilgesnė jos versija „Moterų paslaptys” (sukurta kartu su prancūzų kinematografininkais) buvo rodyti Lietuvos kino teatruose. „Lengvas raganavimas” sudomino ir tarptautinę publiką - juosta buvo pakviesta į festivalius, kino renginius Vokietijoje, Slovakijoje, Rusijoje ir kt.
Tačiau praėjus beveik dešimčiai metų šis I. Kurklietytės filmas atsidūrė saugumo organų dėmesio centre ir tapo įkalčiu nusikaltimo byloje. Įdomu tai, kad šį filmą finansavo Kultūros ministerija. Bet vieną dieną valstybės remiamas filmas tapo nusikalstamu.
Kokioje byloje juosta apie pribuvėjas ir gimdyves namuose tapo įkalčiu, I. Kurklietytė tikino taip pat nežinanti.
„Aš žinau tiek pat, kiek ir jūs, - penktadienį Vilniaus knygų mugės metu surengtoje konferencijoje susirinkusiems žurnalistams prisipažino režisierė. - Namuose gimęs vaikelis po poros dienų nustojo kvėpuoti. Dėl to tardoma keturi šimtai penkiasdešimt šeimų, pribuvėjos pasodintos į kalėjimą. Tačiau šis įvykis niekaip nesusijęs su mano filmu. Filmavau tris vaikelius, kurie dabar jau užaugę. Prieš dešimt metų, mano nuomone, gyvenome labiau demokratiškoje valstybėje. Tuo metu mano filmas buvo pristatytas be jokio pykčio. Prancūzai panoro sukurti filmo pratęsimą motyvuodami tuo, kad reikia kalbėti apie grįžimą prie ištakų ir gimdymo kultūros.“
Sukrėtė vaikus
I. Kurklietytės vyras, režisierius Ramūnas Abukevičius stebėjosi, kad jų namuose atlikta krata yra ne kas kita, kaip aktas, nukreiptas prieš laisvą žodį, žmogaus ir konstitucijos teises.
„Tai cenzūra, garbės orumo pažeidimas. Anksti ryte prie namų radau šešis žmones, kurie pareiškė, kad darys pas mus kratą. Užėjo į vidų ir perskaitė protokolo sankciją. Objektas, kodėl tai yra daroma - jų tiriamas įvykis 2011 metais. Inesos sukurti filmai, pasakojantys apie gimdymą namuose, buvo sukurti prieš beveik dešimtmetį. Tačiau protokole tai įvardinama kaip nusikalstamos veikos propagavimas, - stebėjosi režisierius. - Bet gimdymas Lietuvos įstatymų nėra draudžiamas. Tačiau iš mūsų namų išsivežė visas vaizdajuostes, kompiuterinę techniką, kur neva gali būti su tuo įvykiu."
Režisierių šeima apgailestavo, kad po atliktos kratos jų vaikai patyrė didžiulį stresą, neužmiega naktimis ir patiria kitus sveikatos sutrikimus. „Nenoriu, kad mane reikėtų ginti asmeniškai. Mes giname laisvą žodį, nes po to apskritai negalėsime kurti ir fiksuoti reiškinių. Už kiekvieną mano filmo kadrą herojės negali atsakyti. Todėl to tikrai nepaliksiu ir kreipsiuosi dėl žmogaus teisių pažeidimo", - žadėjo I. Kurklieytė.
Režisierę palaiko kiti menininkai
Kino kūrėją viešai palaiko ir aktorė Gabija Ryškuvienė, kuri taip pat gimdė namuose.
„Gimdžiau namuose ir daugelio mano kolegių aktorių, mokslo moterų, esu padrąsinta kalbėti inteligentijos vardu. Moteris turi teisę pasirinkti, kur ji nori gimdyti. Visos, gimdančios namuose, labai atsakingai tam ruošiamės. Medikams nėra pagrindo sakyti, kad tos moterys, kurios gimdo namuose, nejaučia atsakomybės. Tai netiesa", - sakė aktorė.
Režisierius Audrius Stonys viešai perskaitė Autorinio kino aljanso pareiškimą, kviečiantį prisijungti daugiau kūrėjų.
„Nes situacija labai primena sovietmečio laikus, kai meno kūrinys tapdavo įkalčiu tiriamoje byloje, o saugumo organai bandydavo daryti spaudimą filmų personažams, - sakė A. Stonys. - Turime apginti kūrėjo žodžio laisvę. Jei visas temas turėsime derinti prokuratūroje, ar toli nukeliausime? Galbūt ir iš dailininko, nutapiusio prie gimdyvės pasilenkusią pribuvėją, taip pat sulauks kratos. Ateis pas jį ir atims teptukus."
A. Stonys prisipažino dar tikintis, kad situacija I. Kurklietytės namuose buvo viso labo nesusipratimas. Režisierius Kristijonas Vildžiūnas pabrėžė, kad dokumentiniai filmai yra menininko kūrybinė laisvė atspindėti socialinius reiškinius ir realybę tokią, kokia ji yra.
„Jei juostoje nufilmuotas kadras, kaip jaunimas rūko marichuaną, tai taip pat bus žalingų įpročių propagavimas? Ne, tiesiog kino kūrėjai savo filmuose atspindi gyvenimą tokį, koks jis yra", - neabejoja K. Vildžiūnas.
A. Stonys prisimena, kaip Indijoje buvo filmuojamas vyras, vagiantis elektrą ir tiekiantis ją kitiems žmonėms. „Tačiau nei prieš tą žmogų, nei prieš kino kūrėjus sankcijų nebuvo imtasi, nes tai - tik dokumentinių faktų įamžinimas, o meninis kūrinys negali būti naudojamas kaip nusikaltimo įrodymas", - pasakojo režisierius.