Pagaliau režisierė Kathryn Bigelow ir scenarijaus autorius Markas Boalas sutiko duoti pirmą interviu apie filmą, kuris bus rodomas kino teatruose nuo gruodžio 19 d.
Leidinys „Entertainment Weekly“ išskirtinai gavo reklaminį filmo klipą ir penkių kadrų nuotraukas.
Filmas „Zero dark Thirty“ bus neįprastas, nes įvykių atomazga visiems jau žinoma, paslaptis tėra jų eiga filme. 2011 m. gegužės 2 d. teroristų vadas krito nuo JAV karinių jūrų pajėgų specialiosios paskirties būrio SEAL karių šūvių. O kaip žvalgybos tarnybų darbuotojai ir kariškiai išsiaiškino, kad O. bin Ladenas slapstosi Pakistane, Abotabade, menkai žinoma.
„Žaviuosi žmonėmis, kuri pasišventė sunkiai ir pavojingai užduočiai dėl bendro labo. Manau, jie – didvyriai, jie mane tikrai domina. Žaviuosi pasauliu, kuriame jie gyvena. Man pačiam įdomu, kaip jie sučiupo bin Ladeną. Na ir belieka tikėtis, kad tai bus įdomu ir kitiems“, – interviu telefonu sakė M. Boalas.
Filmo reklaminis klipas stilizuotas, pabrėžiamas įvykių slaptumas. Interviu elektroniniame laiške K. Bigelow aiškina pavadinimo svarbą: „Tai karinis terminas, kuris reiškia pusvalandis po vidurnakčio. Tai aliuzija į tamsą ir slaptumą, kurie gaubė ilgą misiją.“
Filme rodoma, kaip nuotrupa po nuotrupos buvo renkama informacija, o ne akcentuojamas JAV prezidento Baracko Obamos sprendimas ir įsakymas surengti reidą į Pakistaną. Būtent šis faktas ir kelia daugiausia diskusijų – B. Obamos oponentai norėtų, kad šiais metais, prieš prezidento rinkimus nebūtų akcentuojamas B. Obamos įsakymas surengti reidą, per kurį pagaliau buvo sunaikintas ieškomiausias pasaulyje teroristas.
Kūrėjai tvirtina, kad jų filmas – tyrimas apie neapdainuotus didvyrius, kurie nenuilsdami slapta dirbo, kad sučiuptų bin Ladeną, o ne B. Obamos sprendimo pašlovinimas. 2008 m. pasirodžius filmui apie karą Irake „The Hurt Locker“ („išminuotojų būrys“) (kuris pelnė šešis „Oskarus“, taip pat ir už geriausią režisieriaus darbą), K. Bigelow ir M. Boalą gyrė už tai, kad filme nebuvo politikos. Jie tvirtina, kad ir šiame savo kūrinyje vengs politikos.
„Filme nėra politikos, ir taškas, – sakė M. Boalas, kuris buvo karo korespondentu. – Daugelis nustebs, pažiūrėję filmą. Pavyzdžiui, filme nerodoma prezidento. Jo tiesiog nėra.“