1956 m. rudenį Ruth Bader Ginsburg (ją dramoje vaidina „Oskaro“ nominantė Felicity Jones) tampa Harvardo universiteto teisės fakulteto pirmakurse – viena iš devynių merginų maždaug 500 vyrų kurse. Prieš 60 metų visiems buvo įprasta, kad šeimą finansiškai išlaiko vyras, o moteris yra namų šeimininkė, kurios rūpestis – buitis ir vaikai. Nuoširdžiai tikėdama, kad toks požiūris riboja visų pirma jos pačios dukters galimybes gyvenime, Ruth nuolat ir aršiai su tuo kovojo.
Juostoje „Nes ji yra moteris“ pasakojama apie šią jauną moterį, žmoną, mamą, kurios, diplomuotos Harvardo auklėtinės, nenorėjo samdyti nė viena teisės firma Amerikoje. Net puikūs akademiniai pasiekimai nesulaužė įsišaknijusių tuo metu vyravusių stereotipų. Atsiradus laisvo laiko, Ruth visą savo dėmesį vėl sutelkė į didįjį tikslą: diskriminacijos lyties pagrindu panaikinimą. Ir nors ši užduotis tuomet atrodė kaip utopija, Odesos žydo šeimoje užaugusi užsispyrusi niujorkietė galų gale nugalėjo sistemą ir privertė visus suprasti, kad laisvė ir lygios galimybės yra visų žmonių, ne tik vyrų, privilegija.
Pačios R. B. Ginsburg, kuri dabar dažnai vadinama trimis pirmosiomis savo vardo raidėmis RBG, gyvenimas nebuvo labai paprastas. Ji gimė Brukline, Niujorke, netrukus šeimą sukrėtė pirma tragedija – mirė jos vyresnė sesuo. Ruth nespėjus baigti mokyklos, anapilin iškeliavo ir jos mama, kuri buvo pagrindinis Ginsburg įkvėpimo šaltinis.
„Mano mama man vis sakydavo būti dama. O jai tai reiškė ne ką kitą, kaip nepriklausomybę“, – yra sakiusi RBG.
Tuomet ji pelnė bakalauro laipsnį Cornellio universitete, o į Harvardą įstojo jau būdama ištekėjusi už Martino Ginsburgo ir susilaukusi dukrelės (po dešimtmečio susilaukė dar ir sūnaus). Tačiau, lyg skausmo jos gyvenime dar būtų per mažai, studijuojant ir kovojant su įsišaknijusia švietimo sistemos neteisybe, jos sutuoktiniui diagnozuotas sėklidžių vėžys. Tagi jauna moteris studijavo, augino vaiką ir dar slaugė sergantį vyrą. Nepaisant to, jųdviejų santuoka buvo labai tvirta – teko išsiskirti atšventus 56-ąsias vedybų metines, kai Martinas mirė nuo vėžio metastazių.
1993 metais Ruth buvo Billo Clintono paskirta Aukščiausiojo teismo teisėja ir, nuolat kovodama už moterų teises, sugebėjo pakeisti net tuometinių teisėjų aprangą. Jos darbas buvo itin teigiamai vertinamas, tačiau tuo džiaugtis sutrukdė netikėta diagnozė – storosios žarnos vėžys. Ruth buvo skubiai atlikta operacija, o vėliau sekė sunkus chemoterapijos kursas. Kad turėtų jėgų dirbti, ji pasisamdė trenerį, tarnavusį specialiosiose karinėse pajėgose, kuris teismo sporto salėje su ja sportuodavo dukart per savaitę. Prieš savo 80-ąjį gimtadienį ji buvo tokia fiziškai stipri, kad galėdavo vienu ypu atlikti 20 atsispaudimų. Sportas RBG padėjo fiziškai ir psichologiškai nepalūžti.
2009 metais jai teko iškęsti dar vieną operaciją – šįkart jai buvo diagnozuotas kasos vėžys. Laimė ta, jog auglys buvo pastebėtas ankstyvoje stadijoje. Vos ištvėrusi operaciją, Ruth tiesiai iš ligoninės lėkė į teismo salę – stengėsi išnaudoti kuo mažiau laisvadienių. 2014 metais ji vėl pateko į ligoninę – šįkart tiesiai iš Aukščiausiojo teismo pastate esančios sporto salės. Tuomet moteriai buvo atlikta širdies operacija. Vėliau, darbo vietoje susilaužius tris šonkaulius, moteris išgirdo dar vieną liūdną žinią – rentgenas parodė, jog plaučiuose yra vežinių darinių.
2019 metų vasario 15 dieną ji vėl pasirodė teismo salėje.
Tiesą, laisvę, neįtikėtiną užsispyrimą, stiprybę ir už gyvenimą didesnės svajonės siekimą biografinėje juostoje „Nes ji yra moteris“ pamatysime kino teatruose jau nuo šio penktadienio, kovo 8 dienos.
Filmo anonsas: