Be F. Zappos, jis dirbo su „Metallica“, Tina Turner, Allanis Morissette, tačiau Markas prieš dešimtmetį, tuomet sukiojęsis garsiausių atlikėjų būryje, nusprendė keisti gyvenimą ir pasinerti į Holivudo užkulisius. Per šį laiką jo biografijoje pėdsaką paliko tokie filmai kaip „Tobulas apiplėšimas“ su Robertu De Niro, „Tokarevas“ su Nicolas Cage'u, „I am wrath“ su Johnu Travolta ir daugelis kitų.
Ir vis dėlto, ką šis žmogus, kurio nurodymų klauso net pats Johnas Travolta, veikia Vilniuje? Apie tai, kodėl Markas vis dažniau mindo Vilniaus senamiesčio gatves, kokio stebuklo čia ieško ir ką tikisi padovanoti lietuviams ir ne tik, išskirtiniame pokalbyje su DELFI.
– Markai, kelintą katrą viešite Lietuvoje?
– Trečią. Pirmą kartą čia atvykau pernai, čia susipažinau su Karoliu (K. Malinausku – DELFI). Tais pačiais metais grįžau dar kartą, tąkart jau pradėjome dirbti prie filmo, kurį kuriame iki šiol – „Paskutinis širdžių Džeko ėjimas“.
– Ir kaip Jums mūsų šalis?
– Žinote, esu kilęs iš Naujosios Zelandijos. Kažkodėl radau čia labai daug panašumų į savo gimtinę. Jūsų šalis išties labai graži, maža, bet man pasirodė labai draugiška. Be to, Jūs turite pamiklą Frankui Zappai! Kai viešėjau čia antrą kartą, aplankiau jį, turiu nuotrauką kartu su juo (kikena).
– Na ir tradicinis klausimas, kuris visuomet rūpi lietuviams, ar teko ragauti mūsų tradicinių patiekalų?
– O taip! Ragavau tos rožinės sriubos ir ji tikrai man patiko (juokiasi).
– Pakalbėkime apie darbus. Dabar dirbate kino industrijoje, tačiau savo karjerą pradėjote muzikoje. Kodėl viskas pasikeitė?
– Muzikoje padėjau tašką jau senokai. Iki tol teko dirbti ne su vienu atlikėju ir grupe, vadovavau Franko Zappos prodiuserinei kompanijai, bet muzikos pasaulis labai pasikeitė. Šioje industrijoje dirbau dar tuomet, kai Frankas iškeliavo anapilin, jau tuomet visas šis pasaulis ėmė kisti, prasidėjo propaganda ir nusprendžiau, kad reikia kažką keisti.
– Nejau kino pasaulio žmonės yra nuoširdesni? Pats kino pasaulis yra „tikresnis“ nei muzikos?
– Būtent dėl to nuoširdumo aš pradėjau dirbti su Karoliu ir visa „Lituanica Films“ komanda. Nors tiek muzikos industrijoje, tiek kine, galioja tam tikros džiunglių taisyklės. Visur turi būti atsargus ir budrus.
– Bet juk dažnai holivudiniai filmai net alsuoja tuo „netikrumu“ ir pasauliu „pro rožinius akinius“. Ar galite įvardyti mėgstamiausią savo filmą?
– Be abejonės – „Kasablanka“. Joje yra viskas, kas turi būti filme: jausmai, išgyvenimai, muzika, jausmas...
– Kaip susipažinote su prodiuseriu Karoliu Malinausku?
– Mane supažindino kanadietis kolega Chrisas. Jis čia, į Lietuvą, buvo atvykęs prieš kelerius metus, filmavo televizijos reklamą ir dirbo kartu su Karoliu. Ir ši pažintis buvo lemtinga, dar kartą grįžau į Lietuvą ir pradėjome kartu kurti filmą.
– Jūs ne tik dirbate su lietuviu, bet ir patį filmą kuriate Lietuvoje. Nejau Lietuvoje išties yra žmonių, galinčių kurti tokius filmus, kurie gali prilygti Holivudo lygiui?
– Žinoma. Lietuviai turi puikios patirties. Negana to, čia labai paprasta dirbti, žmonės konkretūs. Nors ne visą filmą kuriame Lietuvoje, pusė jo bus nufilmuota Italijoje.
– Vis keliaujate. Lietuva, Italija, vėl Lietuva... Kurį pasaulio kampelį vadinate namais ir ar spėjate ten gįžti?
– (Juokiasi). Toks mano darbas – keliauti. Dažnai būnu ne tik ten, kur filmuojame, bet ir Los Andžele, Barselonoje. Mano dukrai septyniolika, ji dar mokosi vidurinėje mokykloje Los Andžele, o sūnui vos šešeri. Jis gyvena Barselonoje.
Sunku įvardyti, kuri pasaulio vieta yra namai. Turiu butą Barselonoje, namą Naujojoje Zelandijoje, dar vieną Italijoje ir butą Los Andžele... Namai? Namai yra ten, kur esu (šypteli).
Daugiau apie Karolį Malinauską, kuris Lietuvoje kuria filmą, tikėtina – prilygsiantį holivudiniams kūriniams – skaitykite čia!