Nemaža dalis žmonių mano, jog du tėčius ar dvi mamas turintis vaikas pats taps homoseksualiu. Tačiau žmogaus teisių specialistai teigia, kad toks įsitikinimas yra klaidingas.
„Dažnai girdime, kad vaiką privalo auginti tėtis ir mama, nes tik taip jis galės tapti „tikru“ vyru ir „tikra“ moterimi. Tačiau tyrimai rodo, kad tėvų lytinė orientacija vaikų auklėjimui neturi jokios įtakos. Netgi pastebima tendencija, jog tos pačios lyties šeimų vaikai yra atviresni, tolerantiškesni bei emociškai atsparesni nei heteroseksualių asmenų auginamos atžalos“, – sako Vilma Gabrieliūtė, „Įvairovės ir edukacijos namai“ direktorė.
2012 m. atlikta apžvalga parodė, kad Lietuvoje vaikus augina apie 20 proc. homoseksualių asmenų. V. Gabrieliūtės teigimu, tos pačios lyties asmenų šeimose vaikai auga apsupti šilumos, rūpesčio ir dėmesio jiems kylantys iššūkiai – panašūs kaip ir visų vaikų. Tačiau, pasak jos, jie vis dar kenčia nuo netolerantiškų žmonių, jų patyčių, diskriminacijos ir tylos.
„Svarbu, kad darželiuose ir mokyklose būtų kalbama, jog egzistuoja įvairios šeimos. Kad yra šeimų, kuriose, pavyzdžiui, bendraujama keliomis kalbomis. Kad vaikai gali turėti dvi mamas, o galbūt du tėčius. Kad kai kuriuos vaikus augina tetos arba seneliai. Kad vienišoms mamoms ir tėčiams puikiai sekasi atlikti savo pareigas ir panašiai“ – įžvalgomis dalinasi V. Gabrieliūtė.
Ką pagalvos žmonės?
Birutės Sabatauskaitės, Lietuvos žmogaus teisių centro vadovės, teigimu, viešoji nuomonė – viena opiausių problemų, su kuria susiduria tos pačios lyties šeimų vaikai. „Ką pagalvos draugai, kaip reaguos auklėtoja ar mokytoja, kaip į mane žiūrės kitų vaikų tėvai“ – klausimai, kurie neduoda ramybės šiems vaikams.
„Be įprastų problemų, tos pačios lyties šeimų vaikai dar susiduria su nesaugumu, baime kalbėti apie savo šeimas ir būti dėl to įžeistiems. Be to, neigiamas reakcijas šie vaikai gali patirti ne tik iš bendraamžių, bet ir suaugusiųjų. Pavyzdžiui, mokytojų ar kitų vaikų tėvų. Kai kurie mokytojai patys turi neigiamą nuomonę apie tos pačios lyties šeimas, todėl gali nepastebėti patyčių klasėje arba, joms esant, nieko nedaryti“, – teigia B. Sabatauskaitė.
Priešiška žmonių reakcija, jos teigimu, ne vienintelė problema. Susiduriama ir su teisiniais rūpesčiais. Pavyzdžiui, kalbėjimas su nepilnamečiais apie tos pačios lyties šeimas laikomas neteisėtu pagal įstatymą. Be to, mirus biologinei mamai, vaikas gali netekti ir antrosios mamos, nes ši nėra pripažįstama teisiškai.
Pasak B. Sabatauskaitės, kad taip nenutiktų, svarbu turėti pažangų partnerystės įstatymą arba įteisinti tos pačios lyties asmenų santuoką, keisti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos poveikio įstatymą.
Nepatogi tema – išskirtiniame filme
Tos pačios lyties šeimose gyvenantys vaikai ir jų kasdienybė bus ir viena iš spalį prasidėsiančio 9-ojo dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ temų. Jame bus pristatytas šių metų Sidnėjaus kino festivalyje publikos simpatijų prizą laimėjęs režisierės Mayos Newell filmas „Įvairių šeimų vaikai“ („Gayby Baby“).
Gedimino Andriukaičio, festivalio direktoriaus teigimu, režisierė filmuoja tai, ko dalis žmonių nemato arba nenori matyti, apie ką nekalba arba nenori kalbėti. Filmo herojai – keturi Australijoje gyvenantys vaikai, kurie auga su dviejomis mamomis arba dviem tėčiais. Vaikų džiaugsmai, rūpesčiai, problemos, pokalbiai su tėvais, bandymai suprasti save ir aplinką, brendimo problemos – visa tai rodoma atvirame ir drąsiame filme.
„Šis filmas paneigia ne vieną mitą ir stereotipą apie tos pačios lyties šeimų vaikus. Jis rodo, kad šeimą apibrėžia ne tėvų lytis, o meilė, rūpestis ir atsidavimas. Juk šeima nebūtinai vadiname tuos žmones, kurie suteikė gyvenimą, bet ir tuos, kurie užaugino, rūpinosi tavimi visą laiką. Apie tai ir šis dokumentinis filmas, kurį vos pamatę, nusprendėme – privalome jį parodyti Lietuvoje“, – pasakoja G. Andriukaitis.
9-asis tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ vyks spalio 15-lapkričio 8 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Birštone ir Anykščiuose.