Kino industrijos atstovai jau dabar teigia, jog filmo „Vesper“ premjera Lietuvos kinematografijos istorijoje taps išskirtine ne tik dėl savo žanro, bet ir dėl iki šiol šalyje unikalių siužeto elementų. Vieną pagrindinių veikėjų įkūnijantis skraidantis dronas, įtikinanti fantastinė augalija Vilniaus apylinkių kraštovaizdyje, įtraukianti ateities pasaulio konstrukcija.
Visuotinė „Vesper“ premjera šalyje planuojama jau šį penktadienį, rugsėjo 30-ąją. Belaukiant filmo kino ekranuose, šalyje didžiausio populiariosios kultūros renginio „Comic Con Baltics“ organizatoriai kartu su „Delfi“ kviečia žiūrėti pirmąjį gyvą pokalbį su filmo kūrybine komanda (laidos įrašas - straipsnio viršuje) bei skaityti išskirtinį interviu su „Vesper“ režisiere Kristina Buožyte.
„Vesper“ – pirmasis mokslinės fantastikos filmas, kurtas Lietuvoje. Kaip gimė jo idėja?
Prieš kurdami filmą norėjome išnaudoti visus privalumus, kuriuos turi mūsų šalis. Pagrindinis jų – gamta. Įsivardinę tai, supratome, jog norėtumėme sukurti modernią mokslinės fantastikos pasaką. Ne tokią, kaip Disnėjaus, o daugiau kaip Brolių Grimų – kur neišvengsi ir realistiškumo, ir gyvenimiško žiaurumo. Tokiu būdu po truputėlį pradėjo dėliotis „Vesper“ scenarijaus idėja. O jau kuriant toliau atėjo mintis, jog norime sukurti utopiją distopijoje, kad norime transliuoti žinutę apie viltį, susitelkimą, tikslo siekimą.
Minėjote, jog ne vienerius metus kūrę užsienyje, norėjote grįžti prie savo šaknų – parašyti scenarijų, ambicingai, tačiau Lietuvoje filmuoti tinkamai juostai. Gal galite pasidalinti mūsų šalies savybėmis ar išskirtinumu scenarijaus kūrimo kontekste?
Šis filmas, pirmiausia, buvo inspiruotas Lietuvos gamtos ir kiekvieno mūsų, lietuvio, artumo su ja. Manau, kad kiekvienas mūsų nuo vaikystės tyrinėja miškus, pievas ar laukus, yra matę daug ūkų ir rūkų. Besikeičiantys metų laikai ir su jais atkeliaujanti nostalgija yra mūsų DNR. Būtent tai mes ir bandėme užfiksuoti bei perduoti žiūrovui.
„Vesper“ veiksmas vyksta sugriautame, gyvybės stokojančiame, galima sakyti, netgi mirusiame, pasaulyje. Atitinkamai, ši nostalgija aplinkai filme yra labai svarbi. Tiesa, pasinaudodami šiuo pojūčiu siekėme perteikti ir pasikeitusios gamtos grožį. Pasaulio, kuris mums yra atšiaurus ir svetimas, bet kartu – skatinantis smalsumą. Tokio siužeto kūrimui Lietuvos aplinka buvo itin tinkama.
„Vesper“ veiksmas vyksta fantastiniame pasaulyje. Kaip gimsta tokia visata? Iš kur semiatės įkvėpimo jos kūrimui?
Siekiant sukurti pasaulį, kurio taisyklėmis žiūrovas patikėtų, labai svarbu, kad tos taisyklės būtų aiškios ir stabilios. Visas kuriamas pasaulis turi egzistuoti jų rėmuose.
Daug skaitėme, domėjomės, tyrinėjome ir siekėme sukurti šiandieninės mūsų civilizacijos tęstinumą po 50-70 metų. Bandėme prognozuoti, kaip vystysis technologijos, vadovavomės mintimi, jog šiandienines pakeis biologinės, stipriai ištobulės genų inžinerija. Juk jau dabar genų inžinerijoje yra labai daug atradimų, leidžiančių po truputį modifikuoti įvairias gyvybės formas. Kurdami filmo scenarijų rėmėmės mintimi, jog genų inžinerija taps ne tik itin pajėgi, bet ir prieinama kiekvienam. O kaip atsiradus kompiuteriams, atsirado daug programišių, taip genų inžinerijai tapus visiems prieinama, atsiras ir daug biohakerių.
Atitinkamai, bandant piešti tolimesnį ateities scenarijų, galima manyti, jog įvairiems dariniams ištrūkus į laisvę po truputį keisis viso pasaulio ekosistema. Tokiame scenarijuje tikėtini ir kiti kataklizmai, dėl kurių bijome jau šiandien: maisto stoka, klimato kaita, visą apimantys virusai bei bakterijos. Modeliuodami ateitį toliau, įsivaizdavome, kad nuo visų šių neprognozuojamų ir sunkiai valdomų veiksnių galingieji gali užsidaryti sukurdami tarsi savo korporacinius miestus ir paprastus žmones palikdami už jų ribų. Virs kova už išlikimą, kurią laimės tik stipriausi ir pajėgiausi.
Būtent žmonijai susidūrus su degradacija, atėjus naujiesiems Viduramžiams ir prasideda „Vesper“ istorija. Tiesa, kaip ir tikruosius Viduramžius sekus Renesansus, taip ir „Vesper“ pasaulyje galima laukti Renesanso. Svarbu, kad būtų žmonių, matančių grožį ir siekiančių jį atkurti.
Kokia filmo ir pagrindinės veikėjos vardo reikšmė? Ką ji simbolizuoja?
Vardas Vesper gali turėti keletą skirtingų reikšmių, tačiau filmui artimiausios yra vakarinė malda, vakarinė žvaigždė.
Vardas labai tinka šiam stagnuojančiam, sugriuvusiam pasauliui. Vesper – tai malda, kuri, tarsi, pakelia žmoniją naujam gyvenimui.
Labai ryški filmo dalis – pagrindinės veikėjos tėtį įkūnijantis dronas. Ar tiesa, kad tai realus dronas? Kaip vyko jo kūrimas? Kaip vyksta jo valdymas filmavimo metu?
Tiesa. Tai vienas iš netikėčiausių filmo elementų. Šis personažas atsirado nuo pat pirmųjų scenarijaus versijų, nes mes norėjome, kad pagrindinė veikėja, visada turėtų ją palaikantį draugą greta savęs.
Šiuo veikėju siužete tapus dronui, realybėje susidūrėme su ilgomis diskusijomis bei paieškomis. Kaip padaryti, kad dronas galėtų skraidyti? O padarius, jog jis skraidytų, kaip jį sklandžiai valdyti? Taip pat buvo labai svarbi ir jo išvaizda. Norėjome, kad jis organiškai įsilietų į bendrą filmo vaizdą, tad įsivaizdavome, kad jis turėtų būti tarsi ovalus skaidantis kamuolys. Aiškus ir įsimenantis kiekvienam.
Lietuvių profesionalų komanda įdėjo labai daug laiko ir pastangų, kol galiausiai mūsų vizija tapo tikrove. Aišku, dar reikšminga šio personažo kūrimo dalimi tapo ir jo pilotavimas. Drono operatoriai ne vieną mėnesį praleido mokydamiesi jį valdyti taip, kad filmavimo metu jis sklandžiai, centimetras į centimetrą atsirastų ten, kur turėtų būti pagal scenarijų.
Kaip juostą priėmė kino kritikai ir kiti industrijos žmonės?
Esame labai patenkinti, nes kino kritikai ir industrijos žmonės pamatė bei įvertino žinutes, kurias užkodavome filme. Kuriant filmą vienas pagrindinių mūsų tikslų buvo sukurti daugiasluoksnį kūrinį. Dėl šios priežasties ir pasirinkome pasakos žanrą, kuri gali kalbėti tiek su vaikais ir jaunais žmonėmis, tiek su suaugusiais. Vaikas ar jaunas žmogus mato siužetinę liniją, o suaugęs – visas metaforas, glūdinčias istorijoje. Labai smagu, kad kino kritikai tas žinutes pamatė.
Na, ir, žinoma, buvo be galo malonu, kad pamatę filmą žmonės lieka nustebinti: pasaulio, aplinkos, gamtos, vaidybos. Na, o nustebinti šiais laikais yra labai daug.
Vien filmo anonse galima pastebėti daug Lietuvai būdingų vietovių bei kraštovaizdžio. Gal galėtumėte pasidalinti, kokiose šalies vietovėse vyko filmavimas? Ar jos reikalavo didesnio pasiruošimo?
Visas filmas nufilmuotas Lietuvoje, o lokacijos buvo surastos aplink Vilnių bei Trakus. Iš pradžių ieškojome visoje Lietuvoje ir radome tikrai nuostabių vietų, tačiau dėl laiko bei biudžeto rėmų, teko apsistoti ties arčiau Vilniaus esančiomis lokacijomis.
Kiekvienoje jų vyko tikrai didelis pasiruošimas. Visgi kūrėme ateitį. Džiaugiamės, jog žmonės lieka nustebinti, kad viskas atrodo atpažįstama, tačiau kartu – aplinka pateikta visai naujai. Kiekvieną vietą aplipdėme specialiai sukurtais augalais, kūrėme realius daiktus, kuriuos dėjome ant medžių, kelmų ir taip po truputį konstravome pasikeitusią ekosistemą. Nedraugišką žmogui, keičiančią kraštovaizdį. Kadras po kadro ta aplinka, ateities pasaulis augo, kito ir dabar žiūrovas sako, kad tai stebina.
Pabaigai, gal galėtumėt pasidalinti įžvalgomis, kuo Lietuva patraukli, o kuo – galbūt sudėtinga vieta filmo kūrimui?
Lietuva yra labai patraukli kino industrijoje. Ypač – gamybos etapu. Turime labai daug profesionalių, talentingų specialistų iš įvairiausių departamentų, kurie sukuria nepakartojamą rezultatą. Dėl to mes ir esame mėgstami tarptautinių kino bei televizijos projektų kūrime.
O kuo sudėtinga? Turbūt priklauso nuo to, kokio pobūdžio filmai yra kuriami. Mūsų gamta yra labai graži, turime nuostabius senamiesčius, gerai išlikusio sovietinio paveldo, tačiau jei reikėtų sukurti modernios industrijos, dangoraižių aplinką, čia jau gali tekti pasinaudoti ir vizualiųjų efektų pagalba. Tiesa, technologijos pritaikymas kasdien gerėja ir tampa labiau prieinamas, tad, mano nuomone, Lietuvoje šiandien galima nufilmuoti bet kokį filmą ar serialą.
Filmo „Vesper“ premjera šalies kino teatruose – jau rugsėjo 30-ąja. „Comic Con Baltics“ ir „Delfi“ pristatomą išskirtinį interviu su filmo kūrybine grupe galima žiūrėti jau dabar.
Nuotraukų albume - VIP premjeros svečiai: