Apie ką mes čia…

Gyvenantis nykų gyvenimą Hačas Manselas diena iš dienos paskęsta visiškoje rutinoje. Jo žmona vengia artumo su juo, o sūnus nemato jame jokio autoriteto. Tačiau vieną dieną į Hačo namus įsilaužia keli plėšikai, kurie akimirksniu sužadina jame miegantį žvėrį. Žvėrį, kuris kadaise pačiais žiauriausiais būdais baudė įvairaus plauko nusikaltėlius. Dabar jis pasiruošęs ne tik apginti savo šeimą, bet ir stoti į kovą su tais, kurie kėsinsis į jo ramybę.

Kūrinio turinys

Šis filmas yra itin giminingas „Džonui Vikui“. Kalbu ne vien apie bendrą stilistiką ir veiksmo pateikimą, bet ir siužetinius niuansus. O viskas dėl to, kad juostos scenaristu tapo Derekas Kolstadas, kuris yra atsakingas už visas iki šiol pasirodžiusias „Džono Viko“ istorijas. Tad jei žvilgterėti į juostos siužetinės linijos turinį, matome savotišką 2014 metais dienos šviesą išvydusio hito kloną. Nesakyčiau, kad tai yra blogai, nes „Niekas“ tam tikrais aspektais turi savito žavesio ir individualumo.

Filmas susideda iš trijų įdomių ir kartu visiškai skirtingų aktų. Pirmajame iš jų mes turime puikią galimybę susipažinti su pagrindiniu veikėju ir jo šeima bei suvokti jo vidines kančias dėka rutinos, kurioje jis gyvena ilgus metus. Antrajame žiūrovui yra pristatomas konfliktas, kuris vėliau išauga į kažką didelio ir protu sunkiai suvokiamo. O trečiasis aktas jau atskleidžia visus pagrindinio personažo sugebėjimus, kuriuos jis turėjo slėpti gyvendamas ramų gyvenimą. Ir kai visi šie siužetinės linijos momentai susijungia į vieną didelį paveikslą, mes matome ne tik įtraukiantį, nežinioje laikantį, bet dar ir be galo daug įtampos turintį reginį.

Veiksmas yra pateiktas iš labai atviros bei itin brutalios perspektyvos. Ir jei tektų su kažkuo lyginti tai, ką išvydau ekrane, nepaisant „Džono Viko“, tai galėčiau paminėti penktąją „Rembo“ dalį ir „007: Operacija „Skyfall““, kurios, manau, padarė įtakos finaliniam aktui. Tačiau neatmesčiau ir azijietiško „Reido“, kuriame galima pamatyti giminingas scenas, kurias pristatė Ilja Naišuleris. Be to, čia ne tik kraujas liejosi laisvai, bet ir ganėtinai originaliais būdais buvo atsikratoma priešininkų. Visi veiksmo žanro gerbėjai bus patenkinti, peržiūros metu jiems tikrai neteks nuobodžiauti.

Veikėjai nėra kažkuo ypatingi, išskyrus pagrindinį personažą Hačo Manselo, kuris sukelia tik pačius pozityviausius jausmus dėl to, kaip meistriškai tvarkosi su ginklais ir tuo pačiu baudžia visokiausius netikėlius. Kalbu ne vien apie šaunamuosius ginklus, bet ir apie šaltuosius, kurių panaudojimas kovoje sukelia žymiai didesnį efektą. Kraujo čia yra labai daug, todėl jautresnius žiūrovus raginčiau nesirinkti šio filmo.

Apibendrinant, filmas yra labai dinamiškai sukaltas ir visiškai neprailgstantis, suteikia ne tik nuostabią ir įtampos nestokojančią pramogą, bet ir atrodo itin patraukliai.

Techninė juostos pusė

Už tai, kiek šis filmas kainavo, o kainavo jis vos 16 milijonų dolerių, matome nepriekaištingai atrodantį reginį, kurio produkcijos dizainas ir meninis apipavidalinimas nepaliks abejingų. Grimas, šukuosenos, kostiumai, dekoracijos labai gerai buvo priderintos prie to, kas vyksta ekrane, o labai efektyvus kameros darbas idealiai paryškino visus šios juostos veiksmo scenų privalumus. Vienu momentu galima pasijusti taip, lyg pats dalyvautum įvykių sūkuryje. Muzikos, garso ir vaizdo montažas taip pat suteikė juostai savito cinkelio.

Aktorių kolektyvinis darbas

Nesitikėjau, kad iš serialų „Bręstantis blogis“ ir „Geriau skambink Solui“ pažįstamas Bobas Odenkirkas gali taip brutaliai ir įtikinamai atrodyti tokio pobūdžio vaidmenyje. Buvo vienas malonumas stebėti jo emocionalią metamorfozę ir tuo pačiu fizinį pasiruošimą ekrane. Taip pat juostoje galima pamatyti Connie Nielsen, RZA, Coliną Salmoną, Alesejų Serebriakovą, Aleksandrą Palį ir legendinį Christopherį Lloydą. Vaidybos prasme nei vienam iš jų neturiu jokių priekaištų.

Verdiktas

„Niekas“ – itin brutaliais veiksmo sprendimais papuoštas bei be galo patrauklią, nors ir ganėtinai paprastą, istoriją gvildenantis projektas, kuriame visu gražumu atsiskleidžia aktoriaus Bobo Odenkirko fiziniai duomenys. Taip pat tai dinamiškas, neprailgstantis, neblogą mintį apie gyvenimo rutiną pristatantis ir techniškai šauniai sukaltas projektas, kuriuo galima mėgautis lygiai taip pat, kaip ir šios juostos įkvėpimo šaltiniu tapusiu „Džonu Viku“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)