Po peržiūros Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius monsinjoras Gintaras Grušas sakė, jog jam filmas labai patikęs - gerai perteikęs aukos dvasią, Kristaus meilę ir pasiryžimą aukotis už kitus, gėrio ir blogio kovą.
"Žinoma, žiaurumo buvo, tačiau kūrėjai perduoda tą įvykį gana detaliai. Man atrodo, kad M. Gibsonas naudojo naujausias technologijas, meniškai perteikdamas evangelinę paslaptį, ir gan įtaigiai tai padarė", - sakė G. Grušas.
Monsinjoras teigė nemanantis, kad filme buvo kas nors įžeidaus žydų tautai. "Filme aš to tikrai nemačiau. Žiaurumas iš romėnų pusės tikrai buvo didesnis, ir tai istoriškai teisinga. O kai dėl kaltinimų kūrėjams antisemitizmu, tai reikia prisiminti, kad ir Jėzus, ir Marija, ir visi apaštalai buvo žydai. Tai nebuvo vienos ar kitos tautos dalykas, bet Dievo auka už pasaulio išganymą", - tvirtino monsinjoras G. Grušas.
Žydų religinės bendruomenės Vilniaus sinagogos seniūnas Chaimas Glikas savo pasisakyme rėmėsi Kristaus žodžiais, nuskambėjusiais ir filme: žmogus turi mylėti ne tuos, kurie jį myli, bet ir visus, net savo priešus. "Prieš du tūkstančius metų Kristų mirčiai pasmerkė tuomet valdžiusi turtingųjų partija - fariziejai, nepripažinę Kristaus mokymo. Jeigu žmonės visus mylėtų, kaip Kristus mokė, pasaulyje nebūtų nacionalizmo", - sakė Ch. Glikas.
Pasak jo, nieko ypatingo, kas galėtų sukelti žydų nepasitenkinimą, šiame filme nėra. "Gal tik daugiau kraujo ir žiaurumo negu prieš tai buvusiuose filmuose apie Jėzų Kristų", - sakė žydų bendruomenės atstovai, po peržiūros neatrodę įsižeidę ar supykę.
Kiek skeptiškiau filmo meninę ir istorinę vertę apibūdino brolis pranciškonas Arūnas Peškaitis. Kruvinos kančios akcentavimas jam buvo neskoningas ir neįtaigus. "Man visai neįdomu, ar kančia gražiau, ar menkiau padaryta. Pavyzdžiui, Larso fon Triero filmai "Dogvilis" ar "Šokėja tamsoje" man šimtą kartų aistringiau ir baisiau perteikia ir kančią, ir Kristaus žinią, ir krikščionybės esmę", - lygino A. Peškaitis.
Peržiūroje taip pat dalyvavo buvęs Vilniaus kunigų seminarijos rektorius dr. Hansas Frydrichas Fišeris, Šv. Kryžiaus atradimo (Kalvarijų) bažnyčios klebonas monsinjoras Kęstutis Latoža, rašytojas Kazys Saja, būrys Vilniaus seminaristų, moterų vienuolijų seselių.