Apie ką mes čia…
Gyvenantis savo nuosavame pasaulyje berniukas Juozapas diena iš dienos patiria patyčias iš vietinių chuliganų. Tačiau jam tai netrukdo, nes jis turi nemažai veiklos apleistame dvare, kuriame praleidžia ištisas valandas statydamas vabzdžiams viešbutį. Vieną dieną į miestelį atsikrausto mergaitė Rugilė, su kuria jis netrukus susidraugauja.
Taip prasideda laimingiausios akimirkos Juozapo gyvenime. Bet ar jos gali trukti amžinai? Viskas priklausys tik nuo Rugilės ir ją supančios Juozapui nepalankios aplinkos.
Kūrinio turinys
Man labai smagu, kad pagaliau ir lietuviško kino padangėje atsirado vietos filmui, kurio viena iš pagrindinių temų – patyčios. Tai labai aktuali tema, su kuria diena iš dienos susiduria šimtai Lietuvoje gyvenančių jaunuolių, bet konkretaus sprendimo kaip su šia neganda kovoti kaip ir nėra. Todėl būtent tokio tipo filmai bent kažkiek priverčia pažiūrėti į patyčias iš šiek tiek kitokios perspektyvos bei spinduliuojamu iš ekrano gėriu įkvėpti tiek jaunus, tiek ir vyresnius žiūrovus pakeisti savo požiūrį į kažkiek kitokius žmones nei jie. Ir nors patyčios visuomet atsiranda dėl visiškai skirtingų priežasčių, juostoje „Drugelio širdis“ yra pateikiama viena konkreti istorija apie berniuką, kuris ne tik kad nepritampa prie kitų vaikų, bet dar ir tampa pajuokos objektu dėl savo negandos.
Nesakau, kad šis filmas yra labai ypatingas savo gvildenama tema, nes tokių juostų yra ne viena ir ne dvi, o ir patyčios kai kuriose iš jų yra išreikštos iš itin žiaurios perspektyvos. Kartais tiesiog neįmanoma žiūrėti tam tikrų filmų. Puikiu tokio sunkaus kino pavyzdžiu tampa estų drama „Klasė“, kurią dažnai netgi Lietuvoje mokytojai rodo savo globotiniams, kad tie suvoktų patyčių esmę ir kainą, kurią turi mokėti tie, iš kurių yra tyčiojamasi.
Arba pažvelkime į ne taip seniai kinuose rodytą amerikiečių pozityviai nuteikiančią ir itin šiltą dramą „Gerumo stebuklas“, kurioje taip pat kalba eina apie patyčias, bet viskas yra pateikta lengviau. Tad „Drugelio širdį“ aš ir lyginčiau su pastaruoju filmu, kurį irgi raginu pasižiūrėti.
Kalbant apie šio filmo turinį, jis turi kelis svarbiausius momentus – tikros ir labai nuoširdžios draugystės ištakas bei tai, kodėl daugelis chuliganų tyčiojasi iš silpnesnių. Ir jeigu pirmas siužetinis aspektas išties sugeba pradžiuginti ir parodyti mums, kad yra visokių vaikų, tai jau antras filmo momentas konkrečiau nurodo į esminę pašaipų problemą, kuri ir tampa ne tik filme, bet ir daugelio jaunų žmonių patyčių atsiradimo branduoliu.
Ir ne paslaptis, kad viskas ateina iš šeimos, todėl, kokie tėvai, tokie dažnai būna ir jų vaikai. Ir tai man labiausiai patiko šioje juostoje, nes viskas buvo pristatyta konkrečiai, tikroviškai ir kartu edukuojančiai.
Personažai juostoje atskleisti neblogai. Patiko man ir Juozapo veikėjas, kuris pavergė savo paprastumu, todėl jam aš filmo metu jaučiau ne užuojautą kaip patyčių objektui, o pagarbą, kad šis jaunas vaikinas diena iš dienos turi susidurti su visokiausio plauko problemomis, bet nepasiduoda ir svajoja apie savo ateitį ir didžiulį norą būti gamtininku.
Rugilės atvejis irgi ypatingas, nes tai šauni ir geraširdė mergaitė, kurios gyvenime irgi yra savų bėdų, kurios artimos daug kam iš mūsų. Chuliganams, o ypač pagrindiniam iš jų, atitenka nemažai dėmesio taip pat, todėl filme galime susipažinti su skirtingoje aplinkoje gyvenančiais ir savas problemas turinčiais jaunuoliais.
Žinoma, pripažinsiu, kad kai kur pernelyg viskas yra supaprastinta, banalu ir klišėmis papuošta, bet tai visiškai netrukdė mėgautis šiuo filmu, nes jo skleidžiama žinutė čia buvo svarbesnė.
Tad apibendrinant ir kaip visuomet išvengiant „spoilerių“, norėčiau rekomenduoti šį filmą pasižiūrėti tiek vaikams, tiek ir jų tėveliams, o taip pat dar raginčiau mokytojus nusivesti savo klases žiūrėti šios juostos į kiną.
Patyčių tema yra aktuali, todėl gal po šios juostos peržiūros kai kas susimąstys, kad taip elgtis negalima, ir ateityje bus išvengta nelaimių, nes net ir lengvos ar nekaltos patyčios kartais gali privesti prie tragedijos.
Techninė juostos pusė
Techniškai ši juosta atrodo paprastai ir šiek tiek primena serialo formatą, bet tai nėra joks priekaištas. Filmas žiūrisi maloniai dėl kameros darbo, meninio apipavidalinimo ir jame skambančios muzikos su tam tikru roko akcentu. Vienintelis aspektas, kuris asmeniškai man rėžė akis, tai kartais chaotiškas vaizdo montažas. Bet šiaip filmas yra malonus tiek akims, tiek ir ausims.
Aktorių kolektyvinis darbas
Žinote, dažnai esu skeptiškas filmams, kuriuose dominuoja vaikai, nes žinau, kad galiu pamatyti labai neįtikinamą ir erzinančią vaidybą. Ir, deja, bet šiame filme to irgi nebuvo išvengta, tačiau šįkart nuolaidžiausiu, nes pagrindinis duetas – Elijas Malinauskas ir Vilnė Konstancija Abukevičiūtė gelbėjo padėtį. Labai natūrali, miela akims ir nuoširdi šių jaunų aktorių vaidyba pavergė, todėl net nekreipiau dėmesio į pervaidinusius kitus vaikus.
Tiesa, esu šiek tiek piktas, kad Toma Vaškevičiūtė čia pasirodė vos kelioms scenoms. Negerai. Puiki aktorė ir, mano subjektyvia nuomone, bene žaviausia moteris Lietuvoje, kurios norėjosi ekrane daugiau. Bet kalbant apie vaidybą, tiek ji, tiek Marius Repšys ir Eglė Jackaitė su Luku Petrausku buvo puikūs.
Verdiktas
„Drugelio širdis“ – labai aktualią ir rimtą patyčių temą gvildenantis, bet lengvai, pozityviai ir pamokančiai ją pristatęs filmas, kuris sugeba skleisti vien tik pozityviausius jausmus. Puikūs aktoriai, neblogas scenarijus, maloni techninė dalis ir neprailgstantis veiksmas leidžia akimirksniu pasinerti į šią istoriją, kurią verta pasižiūrėti tiek mažam, tiek ir dideliam žiūrovui.
Filmo anonsas: