Kalbos apie talentinguosius brolius iš Niujorko kino pasaulyje sklandė jau kuris laikas. Štai britų aktoriui Robertui Pattinsonui užteko pamatyti vos kelis ankstesnio režisierių filmo „Heaven Knows What" kadrus, kad susisiektų su kūrėjais ir išreikštų norą filmuotis „Gerame laike".
Čia aktorius suvaidino Konį, kuris po nesėkmingo banko apiplėšimo bando išlaisvinti į kalėjimą įkliuvusį jaunėlį, raidos sutrikimą turintį brolį Niką (Ben Safdie). R. Pattinsono vaidybą kritikai pavadino „nepanašia į nieką, ką jis sukūrė iki šiol", o patį filmą palygino su legendinėmis kriminalinėmis dramomis apie Niujorką – „Taksistas" (1976) ir „Geri vyrukai" (1990).
„Tai naujosios Niujorko kino kartos ambasadoriai", – brolius Safdie apibūdina „Radio France International" kino apžvalgininkė Rosslyn Hyams.
Po „Gero laiko" premjeros prestižiniame Kanų kino festivalyje netgi pradėta kalbėti, kad JAV nepriklausomo kino viltimi tituluojami Safdie tapo naujaisiais festivalio numylėtiniais ir užėmė Kanų festivalio atrasto ir išpopuliarinto 28-erių metų kanadiečio vunderkindo Xaviero Dolano vietą.
Su hipsterių dievaičiu X. Dolanu brolius Safdie sieja ne tik jaunas amžius – Joshua 33-eji, o Benui 31-eri – bet ir panaši kino estetika. Kaip ir jaunasis kino kolega, niujorkiečiai kuria vizualų ir su niekuo nesupainiojamą kino reginį, kurį prisodrina dinamikos, ryškių spalvų, tik jiems būdingo kadro pojūčio ir elektroninės muzikos. „Gero laiko" garso takelį sukūrė elektroninės muzikos pažiba Oneohtrix Point Never.
Tiesa, yra ir skirtumų. Priešingai nei X. Dolanas, broliai savo filmuose dažnai naudoja rankines kameras, filmuoja natūralioje šviesoje, o drąsiai leisdamiesi į gimtojo Niujorko gatves nevengia improvizuoti. Tai jų kinui – įskaitant ir „Gerą laiką" – suteikia autentikos.
Domėtis kinu broliai Safdie pradėjo nuo ankstyvos vaikystės. Jie augo Niujorke, religingoje žydų šeimoje su itin pareiginga motina ir hiperaktyviu kino entuziastu tėvu. Pastarasis su kinu ir supažindino – sūnūs vaidindavo prieš tėvo kamerą, patys bandė filmuoti.
Debiutinis ilgametražis filmas – „Malonumas būti apiplėštam" (2008) – iškart sulaukė didžiųjų kino festivalių dėmesio. Į paralelinę programą „Ypatingas žvilgsnis" jį įtraukė Kanų kino festivalis, kvietėsi Sandanso ir Los Andželo kino festivaliai.
Antrojo filmo „Parnešk rozmarinų" (2009) premjera vėl įvyko Kanuose. Šis kūrinys galutinai įrodė, kad kino pasaulis sulaukė išskirtinių jaunų menininkų. „Buvau sužavėtas filmo poezija, atvirumu ir laisve. Tai man priminė neorealizmą ir 7 deš. Amerikos pogrindžio kiną", – apie antrąjį filmą rašė Olivier Pere, buvęs programos „Ypatingas žvilgsnis" direktorius.
Su „Parnešk rozmarinų" žydų kilmės niujorkiečiai lankėsi ir Lietuvoje. Iš viešnagės mūsų šalyje Benas prisimena: „Lietuvoje manęs atsiprašė. Buvau nustebęs. Turbūt atrodau kaip tipiškas žydas, nes viena moteris pažiūrėjo į mane, priėjo ir atsiprašė. Tada pasidomėjau Lietuvos žydų istorija ir viską supratau".
Po „Parnešk rozmarinų" sėkmės broliai sukūrė dramą „Heaven Knows What" (2014) apie priklausomybę narkotikams išgyvenančius jaunus niujorkiečius, o šiais metais kino pasaulį nustebino „Geru laiku", kurį pamatyti bus galima jau šį penktadienį.
