Penktadienį kino teatruose pradedamas rodyti filmas nustebins žiūrovus ne tik intriguojančiu siužetu, bet ir įspūdingais Paryžiaus vaizdais.
Išskirtiniame interviu, bendraudama su „Go3“ televizijos atstovu Žilvaru Zinkevičiumi, „10 Pasimatymų“ aktorė Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė pasidalino atsiminimais apie vaikystę, mokytojos darbą, kaip sekasi šiuo metu derinti aktorės ir aktorinio meistriškumo dėstytojos veiklas ir kuo buvo išskirtinis filmavimas Paryžiuje:
Kaip teisingai reikėtų į jus kreiptis?
Dabar mane dažniausiai vadina Elžbieta arba Elizabeth, nes nebūnu Lietuvoje, o daugiausia laiko leidžiu užsienyje. Filmo titruose aš nurodyta kaip Karolina Elžbieta, tad gal taip ir palikime.
Karolina Elžbieta, papasakokite trumpai apie savo jaunystę ir pirmuosius žingsnius aktorystės link.
Aš užaugau Bartkuškio kaime, Širvintų rajone. Jame gyvena tik vos vos daugiau nei du šimtai žmonių, jis įsikūręs netoli Vilniaus. O paskui išvykau studijuoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Ten baigiau bakalauro ir magistro studijas. Jau tada daug keliavau, nes visada buvo įdomu pamatyti kaip užsienio mokyklos moko aktorinio meno.
Gal sėmėtės patirties ir užsienyje?
Dalyvaudavau įvairiuose Europos workshop’uose, bet prieš dvejų metus pirmą kartą išvažiavau į Ameriką ir ten studijavau „Art of Acting“ studijoje, Los Andžele. Tai buvo intensyvūs vasaros kursai, kurie truko 4 mėnesius.
Kiek žinau esate ir mokytoja?
Mano kitas darbas yra mokytojos ir tuo pačiu kuriu savo online platformą (aut. past. „Creative Class“). Šią veiklą susigalvojau per karantiną, kad galima būtų perkelti į skaitmeninę erdvę savo pamokas, nes iki tol dirbdavau fiziškai mokyklose ir net darželiuose.
Kaip pavyksta suderinti aktorystę ir mokytojos darbą?
Mokymas ir aktorystė visada man buvo išvien, bet iš aktorinio sudėtinga buvo pragyventi, ypač studijų metais, tad visada dirbdavau mokytoja. Mano mama buvo mokytoja, tad sekiau tėvų pėdomis. Nuo ankstyvos vaikystės buvau labai žingeidi, daug skaičiau, mokiausi, man labai įdomu buvo etika, dramaturgija, estetika. Pradėjau kaip teatro mokytoja studijų metais, vėliau per karantiną kūriau užduočių vaikams skaitmeninėje erdvėje platformą, o dabar šešias savaites darbuojuosi Niujorko „Stella Adler“ studijoje kaip aktorinio meistriškumo trenerė. Ši nauja technika „Pripažinimas be kritikos“ (ang.k. „Awareness without Judgement“) skirta mokyti be kritikos, kad būsimi aktoriai gerai jaustųsi, kad būtų žingeidūs.
Kaip pati reaguojate į kritiką?
Aš, tikriausiai kaip ir dauguma aktorių ir menininkų, jautriai reaguoju į kritiką, tačiau laikui bėgant pasveri, kurių žmonių kritika yra konstruktyvi, ir kurių ne.
Kino kritikai, žiūrovai?
Manau, kad yra reikalinga kritika, nes ji padeda augti.
Kur tada jūsų jautrumas, jeigu į visą kritiką žiūrite tik pozityviai?
Viena kai kritikuoja patį filmą, idėją, neišpildytus dalykus, bet visai kas kita kai tave kritikuoja kaip žmogų, kad pvz. nosis nepatinka arba kodėl nusikirpai plaukus (juokiasi).
Ar tikrai aktorių išvaizda negali būti kritikuojama, ar tai nėra viena iš jūsų darbo priemonių?
Išties geras klausimas... turbūt, kad taip. Greičiausiai mes esame prekė, esame produktas, jeigu žmonėms smagu kritikuoti, tai reikia su tuo ir susitaikyti.
Filme Jūsų personažas Simona neatrodėte labai kukli.
Aktorystė yra nuostabus dalykas, nes kai kamera būna priešais, aš drąsi, aš nieko nebijau, man gera. Tai yra mano darbas.
Kiek Jums teko laukti savo pirmojo vaidmens pilno metro filme?
Dvylika metų tobulinau savo vaidybos įgūdžius ir kruopščiai dirbau kol gavau pagrindinį vaidmenį pilnametražiniame filme. Ir esu tikra, kad tokių vaidmenų mano karjeros kelyje tik daugės.
Kuo išskirtinis buvo filmavimas Paryžiuje?
Labai intensyvus darbas buvo ir tempas didelis, itin ilgos pamainos ir labai daug teksto teko išmokti (juokiasi).
O kas gero nutiko filmavimo metu?
Smagiausia dalis man buvo kostiumai įvairūs. Tai tarsi žaidimas kažkoks. Po filmavimo ir pati inspiracijos gavau, dabar gyvenime drąsiau rengtis bei elgtis.
Ar tikrai be ilgų filmavimo pamainų neturite kuo daugiau pasiskųsti?
Esu turėjusi sudėtingų filmavimų, bet su šia komanda viskas buvo taip paprasta ir lengva, kad sunku net įvardinti kažką tokio (juokiasi). Daug pokalbių, jaunas kolektyvas, kuris labai motyvavo.
Kiek pati susitapatinote su savo personažu Simona, o gal teko perlipti per save?
Labai greitai tai pavyko. Robertas (aut. past. režisierius Robertas Kuliūnas) man prasitarė, kad galvojo apie mane kaip aktorę, prieš atranką. Man tai jautėsi, nes daug dalykų itin tiko. Buvo paprasta ir smagu. Man parašytas scenarijus buvo (juokiasi).
Kas galėtų būti paskata žmonėms žiūrėti „10 Pasimatymų“?
Raginčiau žiūrėti, raginčiau komentuoti, nes reikia palaikyti Lietuvos kūrėjus, lietuvišką kiną ir vien kokia mūsų kalba yra graži. Dabar kai rečiau būnu Lietuvoje, ypač tai jaučiasi. Norisi man daugiau kino lietuvių kalba.
„10 Pasimatymų“ centrinė figūra Justelis – jaunas, gan išvaizdus, draugiškas IT specialistas, įmonės Kalėdinio vakarėlio metu padauginęs alkoholio per klaidą vienai iš savo kolegių bei draugių Simonai išlieja širdį ir išduoda savo slapčiausią paslaptį,kad vis dar – nekaltas. Simonai, sunku tuo patikėti, bet vėliau sugalvoja planą, kurio metu padės jam prarasti nekaltybę ir galimai susirasti antrąją pusę. Plano įgyvendinimas 10 dienų, arba kitaip tariant 10 pasimatymų. Justelis kaip atlygį pažada Simonai kelionę į išsvajotą Paryžių. Kiekvienas pasimatymas tampa vis keistesnis ir nesibaigiantis pergale – nekaltybės praradimu. Ar pavyks Justeliui prarasti nekaltybę ir Simonai nukeliauti į Paryžių?
Atsakymus žiūrovai sužinoti gali pažiūrėję filmą „10 Pasimatymų“ nuo rugpjūčio 2 d. kino teatruose ir per „Go3“ televiziją nuo spalio mėnesio.
„10 Pasimatymų“ be Karolinos Elžbietos Mikolajūnaitės vaidina ir Mantas Bendžius, Genadijus „Henry Match“ Babincevas, Vitalija Mockevičiūtė, Vytautas Rumšas Jaunesnysis, Petras Kuneika ir kt.