Pasak A. Schweitzerio, įsikūrus Lietuvos kino centrui 2012 metais suintensyvėjo kino industrijos vystymas, o ypač pastebimas ryšių su kitomis Baltijos šalimis stiprinimas. Apžvelgdamas „Meeting point – Vilnius 2016” renginį, jis rašo, kad šiose festivalio „Kino pavasaris” industrijos dienose jam pavyko pamatyti ar susipažinti su 24 naujais Baltijos šalyse jau sukurtais ar gaminamais filmais.
„Lietuvio Kristijono Vildžiūno (kurio antrasis filmas „Aš esi tu“ 2006 m. buvo atrinktas į „Ypatingo žvilgsnio“ programą Kanų festivalyje) „Senekos diena“, pirmoji koprodukcija apjungusi tris Baltijos šalis, buvo įdomiausias šio reiškinio pavyzdys. Filmas pasakoja apie kino kūrėjo, buvusio roko grupės dalyvio, jaunystę komunizmo žlugimo metu – entuziazmo ir optimizmo laikotarpiu.
Šis laikotarpis antroje filmo dalyje, vykstančioje mūsų laikais, priešpastatomas blankios, individualistiškos ir ciniškos egzistencijos nevilčiai. Nuostabioje filmo scenoje atkuriamas 1989 rugpjūčio 23 d. „Baltijos kelias“ – garsioji žmonių grandinė, sujungusi Vilnių su Talinu per Rygą, suteikusi galimybę 2 milijonams dalyvių reikalauti nepriklausomybės“, – rašo A. Schweitzeris.
Rugsėjo pabaigoje „Senekos diena” viduriniosios kartos žiūrovus pakvies prisiminti savo jaunystę ir svajones, o jaunimą – pabūti su karta, kurią brandino istorinių permainų metai, juos lydėjęs jaunatviškas maištas, iliuzijos, jausmai. Pasak režisieriaus K. Vildžiūno, „Senekos diena” yra filmas apie gebėjimą nugalėti inerciją, apie pastangas kasdienybėje įžvelgti viltį – nepaisant nuoskaudų, praradimų, baimių. Šis ir ankstesnis „Aš esi tu” sudaro diptiką; jie abu yra apie tikėjimą asmenine, vidine žmogaus kaita.”
Filmo prodiuserė Uljana Kim džiaugiasi, kad nenuvylė „Cahiers du cinéma“ kritiko, mat šis žurnalas kiekvienam filmų mylėtojui asocijuojasi pirmiausia su autorinio kino idėjų vystymu ir sklaida. „Tai komplimentai, skirti visiems profesionalams, įgyvendinusiems „Senekos dienos” sumanymą”, – sako prodiuserė Uljana Kim.
„Senekos dienos” veiksmas rutuliojasi Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse ir mūsų dienomis. Keli aštuoniolikmečiai paskutiniais sovietmečio metais įkuria Senekos draugiją, kurios narių motto „Gyvenk kiekvieną dieną taip, tarsi ji būtų paskutinė”. Po dvidešimt penkerių metų filmo herojus Simonas, sėkmingas žmogus, vis dažniau prisimena save, kažkada jaunystėje atsisakusį gilių jausmų. Nusivylimo savimi kartėlis pastūmėja herojų prisiminti gyvenimo akimirkas, kurios grąžina savigarbos jausmą, sutaiko su realybe.
Filme vaidina aktoriai Dainius Gavenonis, Elžbieta Latėnaitė, Marijus Mažūnas, Vesta Grabštaitė, Arūnas Storpirštis, Arūnas Sakalauskas, Ina Marija Bartaitė, Emilija Latėnaitė, Ričardas Vitkaitis, Daiva Rudokaitė ir kt.
„Senekos dienos“ gamybą iš dalies parėmė Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, nacionalinio kino centrai Latvijoje ir Estijoje, Europos Sąjungos programa „Media”, Europos Tarybos fondas „Eurimage”.
Filmo premjera Lietuvoje numatoma rugsėjo 30 d.