„Kine visuomet susiduri su iššūkiu, jei scenarijus reikalauja nusikelti laiko mašina ir parodyti savo pagrindinius herojus vaikystėje. Žiūrovas turi patikėti, kad mažas vaikas ir suaugęs – tikrai vienas ir tas pats. Prasideda ilgas aktorių atrankos procesas. Norisi rasti ne tik vizualiai, bet ir temperamentu panašius aktorius,“ – sako filmo režisierius ir pripažįsta, kad aktorės, kuri įkūnytų suaugusią Emiliją, jis ieškojęs ne vienerius metus. Tuo tarpu dėl mažosios Emilijos apsisprendęs iškart, kai sutarė su I. Andrejevaite, kad ji ir taps jo Emilija.
„Žiūrėdamas į Ievą, staiga supratau, kad taip – turiu ir mažąją Emiliją. Tai Mėta Starkutė, apie kurią galvojau dar rašant „Emilijos iš Laisvės alėjos“ scenarijų. Tik tuomet nežinojau ar galėsiu ją kviesti, ar rasiu į ją panašią pagrindinę suaugusią aktorę. Man pasisekė, nes Ieva ir Mėta ne tik vizualiai panašios – abi tokiomis pačiomis didelėmis akimis ir ilgais, gražiais, tamsiais plaukais, bet ir charakteriu nenusileidžia viena kitai. Abi nenustygstančios, žingeidžios ir labai organiškos,“ – sako režisierius, savo bičiulio žurnalisto Martyno Starkaus dukrą Mėtą filmuojantis jau ne pirmąjį kartą.
Pati Mėta sako daug ko išmokusi po šio filmavimo. Pirmiausia kantrybės, kuria turi apsišarvuoti visi aktoriai, laukiantys savo scenos. Dar iškęsti stingdantį šaltį, kuris spaudė filmuojantis miškuose vėlų rudenį. „Mėta pademonstravo komandai, kad yra ne mažiau patyrusi aktorė, nei visi likę. Ji nesiskundė, kad pavargo ar yra šalta. Nors jai teko vaidinti su plonais rūbeliais, tuo tarpu, kai visa komanda aplink stovėjo su žieminiais drabužiais,“ – mažąją aktorę prisimena filmo prodiuserė Živilė Gallego.
Pasak filmo kūrėjų, Mėtai tekęs dramatiško likimo mergaitės vaidmuo nebuvo paprastas vaikui. Pirmą kartą jai teko matyti kine atkuriamus žiaurumus ir neteisybę, su kuria kadaise susidūrė Lietuvos žmonės. „Esu įsitikinęs, kad vaikai viską supranta. Su jais reikia kalbėti, kaip su suaugusiais. Todėl Mėtai papasakojau apie ką yra filmo istorija, koks bus jos vaidmuo ir ko iš jos tikimės. Žinojau, kad stebint filmavimą, Mėtai teks patirti ne vaikiškus išgyvenimus. Galėjau ją filmuoti atskirai nuo sunkių emociškai scenų ir vėliau sumontuoti. Bet ji patikino, kad supranta kas ir kodėl vyksta, todėl nori filmuotis su visais. Dabar jau galiu pasakyti – savo personažą ji sukūrė puikiai,“ – sako D. Ulvydas.
Pati Mėta prisipažįsta, kad jai labai padėjo Donatas, kurį ji laiko savo draugu ir kartu filmavęsis aktorius Dainius Svobonas, filme įkūnijęs jos tėvą. „Tai, ką man reikėjo išgyventi buvo labai liūdna. Stengiausi laikytis. Nes nebuvau tikra ar Donatui reikia mano ašarų, ar nesugadinsiu dublio“, – jau po filmavimo sakė Mėta, kuri ateityje sako dar neapsisprendusi kuo norėtų tapti – gydytoja, padavėja ar aktore.