Filme gausu archyvinių nuotraukų, filmuotos medžiagos ir itin atvirų interviu, jau nekalbant apie skandalingus taškuotus ir blizgančius kostiumus. Pirmą kartą skelbiami Eltono Johno interviu su jo 2019 m. autobiografijos „Aš“ autoriumi Aleksiu Petridžiu, kuriuose jis nuoširdžiai ir itin atvirai kalba apie savo gyvenimą, rašoma pranešime spaudai.
„Tai visiškai nefiltruotas Eltonas. Kai pirmą kartą nusiunčiau Deividui ištrauką, kurioje buvo panaudoti interviu su Aleksiu, jis man labai emocingai pasakė: „Aš girdžiu balsą, kurį pažįstu, bet nemanau, kad kas nors kitas pasaulyje iš tikrųjų yra girdėjęs Eltoną, ir tai yra langas į jo skaidriausią ir tikriausią savastį“, – entuziastingai pasakoja vienas filmo režisierių R. J. Cutleris.
Dokumentinis filmas „Eltonas Johnas: niekada nevėlu“ treileris buvo sukurtas po 2019 m. hitu tapusio filmo „Žmogus raketa“ (angl. „Rocketman“) – fantastinės muzikinės Eltono biografijos, kurioje pagrindinį vaidmenį atliko Taronas Egertonas.
„Surengėme keletą bandomųjų „Rocketman“ peržiūrų ir sulaukėme atsiliepimų. Žmonės teiravosi, ką Eltonas Johnas veikia šiandien“, – kaip kilo filmo idėja pasakoja D. Furnishas, kuris taip pat prodiusavo ir „Rocketman“.
Šeima serui Eltonui Johnui yra svarbiausia
Nors dainininkas ir atrado meilę su Davidu Furnishu, su kuriuo turi du bendrus vaikus – 13-metį Zachary ir 11-metį Elijah, tačiau filme jaučiamas apčiuopiamas ilgesys. Eltonui Johnui akivaizdžiai skaudu būti atskirai nuo savo šeimos – tai išryškėja jaudinančioje scenoje, kurioje rūpestingas tėtis, atvykęs į JAV, kur dalyvavo savo 330-ies koncertų ture, o paskui pasitraukė, kad „daugiau laiko skirtų savo vaikų auklėjimui“, susirašinėja su savo berniukais Anglijoje per „FaceTime“.
„Noriu pamatyti, kaip mūsų vaikai susituokia, bet nemanau, kad būsiu šalia. Neturiu tonzilių, adenoidų ir apendikso. Neturiu prostatos. Neturiu nei dešiniojo klubo, nei kairiojo, nei dešiniojo kelio. Tiesą sakant, iš manęs liko tik kairysis klubas. Bet aš vis dar čia“, – svarsto dainininkas dokumentiniame filme.
Kai reikėjo įamžinti intymias tėvų ir sūnų akimirkas, buvo nubrėžta plonytė linija, nes pora norėjo apsaugoti savo vaikus nuo visuomenės akių. Tačiau Davidas Furnishas, kuris būtent dėl šios priežasties norėjo būti vienas iš dokumentinio filmo režisierių, įtikino sūnus, kodėl svarbu kitiems pamatyti, kad jie yra tokie pat, kaip ir bet kokie kiti vaikai.
„Iš pradžių vaikai buvo šiek tiek nejaukiai nusiteikę pamatę filmą, bet paskui kalbėjomės apie tai, kaip šis filmas gali padėti parodyti žmonėms pasaulyje, kad turėti du tėvus yra tas pats, kas turėti bet kurią kitą šeimą. Kad nereikia mamos ir tėčio, kad šeimų būna įvairių formų ir dydžių. Apie tai mes jiems skaitėme pasakų knygose nuo pat gimimo“, – pasakoja jis.
Paskutinėmis dokumentinio filmo akimirkomis Zachary ir Elijah išdidžiai apkabina savo tėvą scenoje „Dodger“ stadione Los Andžele, kur vyko paskutinis Eltono Johno koncertas JAV. Akivaizdu, kad šioje įkvepiančioje pasaulinio garso žvaigždės istorijoje svarbiausia yra jo šeima.
Keletas įdomių faktų apie filmą „Eltonas Johnas: niekada nevėlu“
1975 m. spalį 28-erių Eltonas Johnas surengė du pasirodymus Dodžerio stadione Los Andžele, taip įtvirtindamas savo, kaip didžiausios pasaulyje popmuzikos žvaigždės, statusą. Praėjus beveik 50 metų, Eltonas Johnas grįžo į savo karūnavimo vietą, kad surengtų paskutinius savo pasirodymus JAV, kurie buvo jo beprotiškai pelningo turo „Farewell Yellow Brick Road“ (liet. „Atsisveikinimo geltonų plytų kelias“) dalis.
Šie du esminiai kultinio dainininko ir dainų autoriaus gyvenimo įvykiai sudaro filmo „Eltonas Johnas: niekada nevėlu“, kuris gruodžio 13 d. debiutuoja „Disney+„ kanale, pagrindą. Dokumentiniame filme, kurį režisavo R. J. Cutleris ir Eltono Johno vyras Davidas Furnishas, mėnesiai iki paskutinio koncerto Šiaurės Amerikoje sugretinami su pirmaisiais jo karjeros metais, įskaitant nuostabų penkerių metų laikotarpį nuo 1970 iki 1975 m., kai jis išleido 13 albumų, iš kurių septyni iškopė į pirmąją vietą.
2018 m. Eltonas Johnas paskelbė, kad po daugelį metų trukusių pasaulinių gastrolių pasitraukia iš muzikinio gyvenimo, motyvuodamas noru daugiau laiko praleisti su savo vyru D. Furnishu ir dviem jų vaikais. Žinodamas, kad jo vyras, kuris reguliariai surengdavo 90-100 pasirodymų per metus, ketina visam laikui atsisakyti „didžiulės dalies to, kas jis yra“, D. Furnishas, kuris jau 31 metus yra Eltono Johno partneris ir vadybos grupės „Rocket Entertainment“ generalinis direktorius, norėjo rasti būdą įamžinti šią svarbią datą.
2020 m. pradžioje D. Furnishas susitiko su patyrusiu dokumentinių filmų kūrėju R. J. Cutleriu, geriausiai žinomu dėl puikiai atskleistų Billie Eilish, Billo Clintono ir Martos Stewart portretų. Nors D. Furnishas siekė įamžinti istorinę ir emocinę Eltono Johno atsisveikinimo turo reikšmę, R. J. Cutleris išreiškė susidomėjimą grįžti prie pirmųjų penkerių dainininko karjeros metų, kurių kulminacija buvo kitas įsimintinas įvykis – Eltono Johno prisipažinimas dėl savo seksualinės orientacijos.
Pasak D. Furnisho, atsiradus srautiniam siuntimui, dabar apie 60 % Eltono Johno muzikos siunčiasi 18-35 metų amžiaus žmonės.
„Manau, kad jie puikiai žino muziką, bet nemanau, kad jie įsivaizduoja, kas buvo daroma kuriant tas kultines dainas pirmuosius penkerius metus, kokia didelė žvaigždė buvo Eltonas ir kad pasaulis tada buvo visai kitoks. Tikiuosi, kad naujoji gerbėjų karta geriau įvertins meniškumą, kuris buvo įdėtas į tuos įrašus, ir emocinius dalykus, kuriuos Eltonas tuo metu išgyveno“, – pasakoja D. Furnishas.
Nepaisant plačiai nuskambėjusių Eltono Johno kovų su priklausomybe nuo narkotikų, D. Furnishas mano, kad dauguma žmonių vis dar nežino, kas vyko asmeniniame dainininko gyvenime jo profesinio klestėjimo laikotarpiu septintajame dešimtmetyje. Jo nuomone, šis filmas pasirodo ypač svarbiu metu, kai „pasaulis yra susiskaldęs“ ir „žmonės kalba daugybę baisių dalykų“.
„Mes nusprendėme sukurti filmą apie sąžiningumą ir principingumą, apie tai, kaip būti ištikimam sau ir priimti tokius sprendimus, kurie leistų tai padaryti. Jei kam nors kyla didelių abejonių dėl tos pačios lyties tėvų ar vienišų tėvų, tikiuosi, kad įžvalgos, kurias filme pateikiame žmonėms, parodo, kad mūsų šeimyninis gyvenimas yra toks pat, kaip ir bet kurio kito, išskyrus tai, kad vienas šeimos narys išeina į sceną ir linksmina daugybę žmonių“, – apie filmą pasakoja D. Furnishas.
Pasak jo, visada gerai, kai gali pakilti aukščiau ir pateikti kažką, kas nėra konfrontacinio pobūdžio, bet yra tikra, ir tikiesi, kad tai paskatins pasaulį tapti geresne, tolerantiškesne vieta.
