Netyčia buvo sunaikinta ekosistema

Viena iš vietų, kur vyko pirmojo sezono filmavimo darbai – Malta. Filmuojant dothraki vestuvių sceną Dwejra gamtos paveldo parke, netoli gražiosios kalkakmenio arkos „Žydrojo lango“ prie Goco salos, įvyko nemalonus incidentas. Serialo kūrimo komandos nariai ant saugomų uolienų, kuriose buvo daug vertingų fosilijų, užpylė smėlio nenaudodami jokios apsauginės membranos. Smėlis palaidojo vietos florą ir fauną. Remiantis nepriklausomo tyrimo išvadomis, buvo padaryta „neatitaisoma žala fosilijoms ir ichnofosilijoms“.

Vietos kūrimo komanda gavo 36 500 JAV dolerių baudą, o filmavimo darbai netrukus persikėlė į kitą vietą. Kai kurių šaltinių teigimu, Maltos vyriausybė nebeleido šalyje filmuoti garsiojo serialo. Tiesa, vieni maltiečiai kaltę verčia Maltos aplinkos apsaugos ir planavimo institucijai ir net paragino nukirsdinti galvas institucijos biurokratams ir pamauti jas ant kuolų, kad tik HBO sugrįžtų. Na, gal dėl pastarojo teiginio truputį perdėjome.

Išgelbėjo kiaulių ūkį

Kiaules auginantis ūkininkas Kenny Gracey buvo atsidūręs prie bankroto ribos. Laimei, serialo kūrėjams prireikė jo kiaulių, gautų sukryžminus įprastas kiaules ir šernus. Taip pat ūkininkas parūpindavo retų veislių ožkų, avių, elnių ir šunų bei leido pasiskolinti senų surūdijusių grandinių, arklių sąmatų, priekalų, ėdžių ir girdymo lovių.

Nuo 1992 m. K. Gracey slėgė kreditų krizė ir didelės skolos. Žmona kaip tik jam buvo liepusi išvežti visą šlamštą į metalo laužą, kai vyras netikėtai sulaukė skambučio iš už muliažus atsakingo serialo gamybos komandos nario. Po dviejų dienų visas šlamštas buvo sunkvežimiais nugabentas į filmavimo aikštelę. Nuo tada jis tiekdavo gyvulius, juos prižiūrėdavo ir net keletą kartų pateko į kadrą, kai jo augintiniams reikėjo trupučio pagalbos filmavimo metu. K. Gracey teigimu, „Sostų karų“ finansavimas leido išsaugoti retų ir ypatingų veislių gyvūnus. Serialas išgelbėjo jį nuo bankroto.

Beje, įvyko dar vienas su kiaulių ūkiu susijęs nuotykis. Kai aktorė Maisie Williams atvyko į bendruomenės renginį gimtajame Clutton kaime Somerseto grafystėje, ji prisipažino „BBC News“, kad vos nepavėlavo į perklausą Aryos Stark vaidmeniui, nes norėjo dalyvauti mokyklos išvykoje į kiaulių ūkį. Tiesą sakant, A. Stark būtent taip ir pasielgtų.

„Sostų karų“ filmo akimirka

Naudojo elnių lavonus

Simbolizmu persmelktoje scenoje pirmoje serijoje, kai Starkų šeima randa negyvą vilką ir elnią, vilkas buvo netikras, tačiau elnias – kuo tikriausias. Prieš prasidedant filmavimui, jį nušovė ir išdarinėjo serialo gyvūnų prižiūrėtojas. Po dviejų dienų atėjus metui filmuoti sceną, elnio lavonas buvo kaip reikiant pašvinkęs, ir aktoriai iš paskutiniųjų stengėsi neapsivemti. Atsižvelgiant į puikią vaidybą ir serialo kūrėjų būdą, galbūt viskas buvo sumanyta tyčia.

Vėliau Tywinas Lannisteris pristatomas scenoje, kur nudiria kailį elniui. Ir šį kartą gyvūnas buvo tikras, o aktorius Charlesas Dance’as iš tikrųjų atliko šią nemalonią procedūrą. Beje, vyras mielai sutiko, patikinęs serialo kūrėjus, kad nėra vegetaras. C. Dance’o teigimu, jis turėjo per vieną dieną išmokti nudirti kailį. „Mėsininkas atvežė negyvą gyvūną, mane nuvedė į nedidelį kambarį, davė aštrų peilį ir parodė, kaip nudirti kailį bei suversti vidurius į kibirą. Kitą dieną gavau dar vieną negyvą elnią, ir nufilmavome sceną. Buvo labai smagu, bet rankos dvokė net dvi dienas.“

Žvėrienos mėgėjas Nikolajus Costeris-Waldau portalui winteriscoming.net prisipažino tikėjęsis, kad elnio mėsa bus pavaišinti aktoriai ir filmavimo komandos nariai, tačiau jam teko nusivilti.

Aktoriams teko improvizuoti net kalbant išgalvotomis kalbomis

Kai reikėjo sukurti dothraki ir valyrian kalbas, serialo režisieriai kreipėsi į lingvistą Davidą J. Petersoną, kuris išplėtojo keletą rašytojo George’o R. R. Martino išgalvotų žodžių bei frazių ir pavertė jas išsamiomis, funkcionuojančiomis kalbomis. Jos nepaprastai pravertė siekiant padaryti serialą tikroviškesnį, tačiau nepavyko išvengti nesklandumų.

Vienoje iš pirmųjų serijų Jasono Momoa vaidinamas Khalas Drogo stebi, kaip du dailiai nuaugę dothraki vyrai kaunasi iki mirties. Prodiuseriai jam liepė improvizuoti vieną sakinį, taigi J. Momoa pavartojo maorių karo šokio „haka“ eilutę: „i te waka“ („kanojoje“). J. Petersonui labai patiko šios frazės skambesys, todėl jis ją pritaikė išgalvotajai dothraki kalbai ir pavertė „Itte oakah!“ („Išbandykite savo jėgas“).

Jorah Mormontą įkūnijusiam aktoriui Iainui Glenui taip pat teko paimprovizuoti. Paskutinę akimirką serialo prodiuseriai suprato, kad aktoriui reikia pasakyti sakinį dothraki kalba „Paimkite visą auksą ir brangenybes“, tačiau neturėjo vertimo. Jie nusiuntė el. laišką J. Petersonui, kuris, deja, tuo metu miegojo. Kai lingvistas nubudo ir atsiuntė teisingą vertimą („Fichas ei hoshor ma dan!“), scena jau buvo nufilmuota.

Po kelių mėnesių prodiuseris pastebėjo, kad I. Gleno ištarta frazė nesutampa su J. Petersono atsiųstu vertimu. Lingvistui teko paplušėti, kol iš aktoriaus ištartos nesąmonės padarė taisyklingą dothraki pasakymą: „Mas ovray movekhi moskat“ („Brangenybes galima pakrauti į laivą“). Kita vertus, kadangi veikėjui J. Mormontui dothraki kalba yra antroji, visai logiška, kad retkarčiais jis lepteli kokią nors kvailystę. J. Petersono darbas – tikra mįslė, bet džiugu, kad jam už tai gerai mokėjo.

Uraganas „Katia“ prieš „vasaros riterius“

Antrojo sezono Renlio stovyklos scenos turėjo būti saulėtos ir optimistiškos, kad atspindėtų „vasaros riterių“ charakterį. Juk jiems karas viso labo tėra žaidimas. Bėda ta, jog scenos buvo filmuojamos Airijoje, kur oro sąlygos visuomet yra nenuspėjamos, ir uraganas „Katia“ stojo Stanniso pusėn. Aktorė Natalie Dormer vilkėjo plonyčiu kostiumu, todėl per uraganą vos nesušalo (beje, Margaery vaidinusi moteris uraganą klaidingai palaikė „Irena“, kuris panašiu metu užgriuvo Šiaurės Ameriką) ir apgailestavo, kad šios scenos filmuojamos ne saulėtoje Kroatijoje. Visiškai suprantamas skundas, turint omenyje, kokį drabužį jai davė Kostiumų skyrius.

Vieną siaubingą akimirką štorminis vėjas pakėlė didelę palapinę su statistais, kurie ramiai priešpiečiavo. Iš palapinės nieko neliko, o penki statistai buvo nugabenti į ligoninę. Anonimas taip apibūdino situaciją: „Iš pradžių pradėjo kilti grindys, paskui pakilo šonas, nulėkė stogas ir ėmė byrėti skersiniai. Žmonės kaip įmanydami stengėsi išbėgti į lauką. Man apmirė širdis. Visi šaukė. Tikras chaosas.“ Anot aktoriaus Finno Joneso, vaidinusio Lorasą Tyrellį, visa statistų palapinė, kurioje buvo apie tūkstantis žmonių ir jų kostiumai, pakilo į orą. Vaizdas buvo siaubingas! Daiktai skraidė aplink, žmonės griuvinėjo. Laimei, viskas gana gerai baigėsi.

J. Momoa nutiko panaši istorija, kai Goco saloje buvo filmuojama Daenerys žengimo į riaumojančią ugnį scena. Jam irgi pasisekė. „Filmavimas vyko dieną. Buvo padegtas didžiulis plotas, o stiprus vėjas plaikstė liepsnas į visas puses. Gerai, kad mano vaidinamas personažas buvo nebegyvas, todėl saugiai sėdėjau savo priekabiniame namelyje.“

„Sostų karų“ filmo akimirka

Filmavimo komanda buvo priversta naudoti nedidelius Islandijos arklius

Islandijos peizažas padėjo nufilmuoti ne vieną kvapą gniaužiančią sceną, tačiau šalyje netrūko įvairių iššūkių. Pavyzdžiui, į Islandiją draudžiama importuoti gyvus arklius baiminantis, kad vietos veislės neužsikrėstų įvairiomis ligomis. Taigi, serialo kūrėjams teko naudoti vietos arklius, kurie dydžiu primena ponius. Pasodinus ant tokio gyvulio 195 cm ūgio aktorių Rory McCanną, vaizdelis būtų absurdiškas, todėl Skalikas ir Arya tiek daug laiko keliavo pėsčiomis. Visose scenose su arkliais gyvūnai iš tikrųjų buvo nufilmuoti tolumoje, R. McCannui ir M. Williams už nugarų. Scenarijaus autorius Bryanas Cogmanas šį triuką pavadino „perspektyvos grožiu“.

Sprendimas pasirodė besąs visai vykęs. R. McCanno teigimu, jam nelabai sekėsi susibičiuliauti su arkliu, ant kurio jojo – kumele, vardu Bjork. (Taip, ji buvo pavadinta garsiosios atlikėjos garbei, bet kumelei tai tikriausiai nė motais.) „Atvykdavome į filmavimo aikštelę, Bjork į mane pažvelgdavo, ir jos ausys atlėpdavo, galva nusvirdavo. Kai ant jos atsisėsdavau, kumelė vilkdavo koją už kojos. Praktiškai iš snukio išraiškos galėjai suprasti, kad ji manęs nekenčia.“

Tuo tarpu aktorei M. Williams tikriausiai pasisekė, kad Islandijos arkliai – palyginti nedidelio ūgio, nes kartą jodama mergina nukrito nuo arklio, o jos pėda įstrigo vadžiose. Duodama interviu „Huffington Post“, šią nemalonią situaciją M. Williams apibūdino gana nerūpestingai: „Tiesą sakant, buvo visai linksma. Kabojau sau už vienos kojos!“ Pakankamai abejinga reakcija, kai tave tempia arklys, tačiau ne veltui ji vaidino Aryą Stark.

Neįvardytas vykdomasis prodiuseris, kuris elgėsi kaip tikras iškrypėlis

Nors „Ledo ir ugnies giesmės“ („A Song of Ice and Fire“) knygoms nesvetimos nuogybės, tai nėra erotiniai romanai. Kita vertus, televizijos kanalo HBO serialas „Sostų karai“ susilaukė nemažai kritikos dėl vadinamosios „sekspozicijos“, t. y. kai nuobodokos scenos, kuriose daug dialogo, pagyvinamos nuogumu. 2012 m. improvizacinis-muzikinis situacijų šou „Saturday Night Live“ pasišaipė iš šios ypatybės ir parodė skečą apie du serialo kūrybinius konsultantus: George’ą R. R. Martiną ir 13-os metų amžiaus berniuką, vardu Adamas Friedbergas, kuris neva ir pasirūpino, kad „Sostų karuose“ būtų kuo daugiau nuogumo. Savo kūrybinį procesą jis apibūdina taip: „Atsimenu vieną sceną, kur vyrukas kalbasi su savimi. Tuomet pagalvojau, gal vertėtų ją papildyti dviem nuogomis moterimis. Žinote, po tokio sprendimo scena iš karto pagerėjo.“

Režisieriaus Neilo Marshallo teigimu, tikrovė filmavimo aikštelėje ne per labiausiai nutolusi nuo SNL parodijos. Duodamas interviu „Empire“ tinklalaidės metu, N. Marshallas papasakojo apie siurrealistinį potyrį, kai „vienas iš vykdomųjų prodiuserių persisveria tau per petį ir ištaria: „Aktorė gali visiškai apsinuoginti“. Tas pats vykdomasis prodiuseris vėliau nusivedė N. Marshallą į šalį ir tarė: „Visiems kitiems su šio serialo kūrimu susijusiems žmonės rūpi tik rimti draminiai dalykai. Aš atstovauju iškrypėliškajai auditorijos daliai ir noriu, kad šioje scenoje aktoriai būtų visiškai nuogi, todėl taip ir padaryk.“

Įdomu, ar to prodiuserio vardas kartais ne Adamas Friedbergas? Žinoma, N. Marshallas nori ir ateityje dirbti kino versle, todėl vardų ir pavardžių neminėjo.

Aplinkui nuolat vaikštinėdavo nuogi žmonės

Viena iš neišvengiamų nuogybės problemų – nuogi aktoriai tarp scenų filmavimų. Nors visi elgėsi kaip profesionalai, nebuvo apsieita be kurioziškų akimirkų.

Pedro Pascalis, vaidinęs Oberyną Martellį, prisiminė, kaip filmuojant orgiją viena aktorė tarp kadrų net nesivargino apsirengti. Žiūrint iš psichologinės pusės, tai yra puikiai suprantamas sprendimas, nes keletą kartų apsirengti ir nusirengti visiems matant gali būti daug nemaloniau ir nepadoriau negu tiesiog stovėti nuogai ir laukti, kol filmavimo komanda pasiruoš dirbti.

P. Pascalį labai pralinksmino tas faktas, jog ilgųjų pertraukų metu žaliajame kambaryje vaikštinėdavo nuoga aktorė. Ji žaisdavo „Words With Friends“ su serialo kūrėju Davidu Benioffu ir sėdėdavo šalia akivaizdžiai nepatogiai besijaučiančio C. Dance’o, kuris bandydavo sutelkti dėmesį į scenarijų. Kad mums tokios problemos.

N. Costeris-Waldau vadovaujasi panašiu požiūriu į nuogumą – tai yra darbo dalis. Vyrų žurnalui GQ duotame interviu jis sakė: „Mačiau Seaną Beaną nuogą. Taip pat Marką Addy ir Leną... Taip elgiamės atidžiai skaitydami scenarijų. Tiesiog nusirengiame ir skaitome.“ Kadangi seriale nėra nuogų scenų su Jaime’iu Lannisteriu, Nedu Starku ir Robertu Baratheonu, arba N. Costeriui-Waldau tiesiog lengviau įsiminti tekstą, kai yra nuogas, arba į galutinę pirmojo sezono versiją nepateko kažkokia scena pirtyje.
Tuo tarpu Kitas Haringtonas nemažai laiko praleido gulėdamas ant akmeninio stalo, kai jo personažas Jonas Snow buvo miręs, o Melisandre jį numazgojo. Burtininkę vaidinusi aktorė Carice van Houten taip pat nepraleido progos pašmaikštauti. Tuo laikotarpiu, kai J. Snow prisikėlimas buvo laikomas didelėje paslaptyje, filmavimo aikštelėje jį vadino tiesiog LC (angl. „Lord Commander“, vyriausiasis vadas), tačiau C. van Houten šiai santrumpai suteikė kur kas nešvankesnę reikšmę. („Long Cock“ – ilga varpa).

„Sostų karų“ filmo akimirka

Maistas buvo siaubingas

Viena iš įdomesnių knygų „Ledo ir ugnies giesmė“ ypatybių – autoriaus G. R. R. Martino smulkiai aprašomi išgalvotojo pasaulio valgiai: nuo Viduržemio jūros regiono virtuve paremtų Karaliaus uosto patiekalų iki Vergų įlankos skėrių su prieskoniais. Tiesiog neskaitykite knygų, jeigu esate alkani. Norint visa tai perteikti seriale, aktoriams dažnai tekdavo daug valgyti, o tai nėra labai malonu, ypač jei viena scena filmuojama keletą kartų.

Sansa Stark garsėja kaip citrininių pyragaičių mėgėja, tačiau to negalima pasakyti apie ją įkūnijusią Sophie Turner. Anot aktorės Kate Dickie, kuri vaidino tetą Lysą, filmuojant vieną ketvirtojo sezono sceną, emocijos taip greitai ir įmantriai keitėsi, kad prireikė ne vieno dublio. Vargšelei S. Turner teko suvalgyti siaubingą skaičių citrininių pyragaičių. Pasirodžius ketvirtojo sezono komentarų DVD, aktorė atskleidė, kad nėra patenkinta, jog gerbėjai jai siunčia citrininių pyragaičių: „Nekenčiu citrininių pyragaičių. Nėra šlykštesnių kepinių už citrininius pyragaičius. Filmavimo metu jų turėjau suvalgyti gal 50.“ Tiesą sakant, po tokio kiekio ir didžiausias skanėstas taptų atgrasus.

R. McCannas turėjo vargo dėl netikro elio. Sceną, kai Skalikas paima Polliverio gėrimą, teko kartoti 10–12 kartų, ir kiekvieną kartą aktorius turėjo išgerti nemažą kiekį maistiniu dažikliu nudažyto vandens. Vos režisieriams pasakius, kas paskutinis dublis yra geras, R. McCannas išbėgo į lauką ir apsivėmė. Galėjo bent duoti tikro elio, gal būtų buvę kiek lengviau.

Visgi jam nebuvo taip blogai, kaip Josefui Altinui ir Markui Stanley, kurie vaidino Nakties sargybos karius Pypą ir Grenną. Vienoje scenoje Juodosios pilies valgykloje jie valgo skystą košę. Šmaikščioji kūrybinė dizainerė Gemma Jackson pasirūpino, kad košė būtų kuo šlykštesnė, ir aktoriams nieko nepasakė. J. Altinas tiesiog atsisakė valgyti, o M. Stanley stengėsi iš paskutiniųjų, bet neprisivertė nuryti nė šaukštelio. Neaišku, ką G. Jackson padarė, kad valgis būtų toks atstumiantis. Kita vertus, tuomet filmavimo darbai vyko Islandijoje, kuri garsėja keistais patiekalais, pavyzdžiui, šlapime fermentuota ryklio mėsa ar rūgščios avinų sėklidės, todėl kūrybinė dizainerė tikrai turėjo iš ko rinktis.

Daenerys Targarian valgyta „arklio širdis“ buvo tikra šlykštynė

Kad ir kokių nesmagių potyrių turėjo pirmiau minėti aktoriai, niekas neprilygs Emilia Clarke kančioms filmuojant sceną, kur D. Targarian valgo ristūno širdį, kad įrodytų galinti priklausyti dothraki genčiai. Iš tikrųjų aktorė valgė širdies muliažą. Ją patikino, kad skonis bus panašus į meškiukų guminukų. Deja, tai buvo netiesa.

E. Clarke šį gaminį apibūdino kaip „sustingusios uogienės gabalą“. „Ne kartą bėgau prie kibiro vemti. Tai natūrali reakcija, refleksas, kai paragauji kažko nepaprastai šlykštaus. Organizmas iš karto nori atsikratyti netinkamu produktu. Tą dieną priešpiečių nevalgiau.“

Už muliažus atsakingas Gordonas Fitzgeraldas valgomąją širdį sukūrė stengdamasis, kad ji būtų kuo panašesnė į arklio. „Turėjo atrodyti, kad E. Clarke personažas iš tikrųjų kanda kietą žalią širdį. Pasirinkome tokios pačios konsistencijos želatiną, iš kurios gaminami meškiukai guminukai, ir rezultatas buvo visai neblogas, na, išskyrus tai, kad E. Clarke supykino.“ Štai kodėl muliažų kūrėjai turėtų patys paragauti savo šedevrų, prieš duodami juos aktoriams.

Blogiausia tai, jog į dirbtinę širdį reguliariai reikėjo švirkšti netikro kraujo, kurio skonis kažkiek priminė baliklio, kad liktų šviežia. Galiausiai E. Clarke buvo nuo galvos iki kojų padengta lipnios masės. Po scenos filmavimo ji dar ilgai lipdavo prie visko, ką paliesdavo. Tiesą sakant, aktorė net buvo prilipusi prie klozeto dangčio. Kyla natūralus klausimas: o ne paprasčiau būtų buvę jai tiesiog duoti tikrą arklio širdį?

Filmavimo metu susižeidęs asmuo turėdavo šaukti „bananas“

Kiek žinome iš knygų, Vesterose nėra bananų. Na, gal nebent kokiame Dorno užkampyje rastume šių vaisių, tačiau dažniausiai šio regiono gyventojai mėgaujasi vabzdžiais su prieskoniais.

Jeigu „Ledo ir ugnies giesmės“ pasaulyje tikrai nėra bananų, šis žodis išties puikiai tinka kaip kodinis pavadinimas „Sostų karų“ filmavimo aikštelėje. Kaskadinių triukų koordinatorius Rowley Irlamas pasakojo „Entertainment Weekly“, kad visi aktoriai, vaidinę rimtų mūšių scenose ar atlikę pavojingus kaskadinius triukus, žinojo, jog žodis „bananas“ reiškia patirtą sužeidimą. „Filmuojant įtemptą sceną, aplinkui daug šaukiančių ir „mirštančių“ žmonių, todėl sunku pasakyti, ar kuriam iš jų tikrai reikia pagalbos, – aiškino jis. – Todėl nusprendėme garsiai šaukti „bananas“, jei nutiktų nelaimė.“
Serialo kūrėjai papokštavo ir K. Haringtonui davė netikrą scenarijų

Nors knygose teigiama priešingai, visgi seriale J. Snow, o ne J. Lannisteris yra tikrasis gražuoliukas. Atsižvelgiant į K. Haringtono vaidybą ir elgesį filmavimo aikštelėje, jis puikiai suprato esąs patraukliausias aktorius.

Jeigu būtumėte serialo kūrėjas ir žinotumėte, kad pagrindinis aktorius suvokia, koks yra patrauklus, argi atsispirtumėte pagundai truputį nuleisti jį ant žemės? Aišku, kad ne.

Kaip skelbia „Entertainment Weekly“, filmuojant pirmąjį sezoną, K. Haringtonas gavo serijos, kurioje jis ugnimi apgina vyriausiąjį vadą Mormont’ą nuo prikelto numirėlio, netikrą scenarijų. Remiantis juo, dega ne tik numirėlis, bet ir J. Snow, o scena baigiasi taip: „Kai liepsnos pagaliau užgęsta, fakelo šviesoje matome, kad nudegė visi J. Snow plaukai iki pat skalpo. Viršutinė veido dalis taip pat smarkiai apdegė, ji išvagota žaizdų ir pūslių... J. Snow nusišypso, siaubingai sužalotame veide ryškiai šviečia balti dantys. Mormont’as pasišlykštėjęs nusuka žvilgsnį.“

Profesionalusis K. Haringtonas atvyko filmuotis scenoje, ir Danas Weissas jam paaiškino, jog HBO nori truputį pakeisti jo išvaizdą, kad „nebūtų toks panašus į Harry Potterį“. „Iš pradžių kalbėjome rimtai, bet paskui pratrūkome juoktis, – pasakojo prodiuseris. – K. Haringtonas tinkamai sureagavo ir nė kiek neįsižeidė.“

Netikrą scenarijų gavo ir Alfie Allenas

Vargšas Theonas. Nė vienam „Sostų karų“ personažui neteko patirti didesnių sunkumų ir pažeminimo. Aktorius A. Allenas taip pat susidūrė su ne vienu iššūkiu įkūnydamas Theoną. Jo vaidinamas veikėjas iš arogantiško virtu palūžusiu ir galiausiai susigrąžino savo gerą vardą. Tam prireikė gerų vaidybos įgūdžių, psichologinio pasiruošimo ir galbūt net tikro sielvarto.

Be to, kai serialo prodiuseriai galvojo, kam iškrėsti kvailą pokštą, dėl kažkokios priežasties jie pasirinko A. Alleną. Tiesa, jo personažo didžiausi išbandymai dar tik laukė. Gal tai buvo savotiškas apšilimas? Kaip teigia „Entertainment Weekly“, prodiuseriai nusiuntė aktoriui netikrą antrojo sezono scenarijų, kuriame parašyta, jog Branas Starkas nuduria Theoną į širdį ir atsiima Winterfell pilį.

Neaišku, kokios reakcijos tikėjosi serialo kūrėjai, bet tikriausiai ne tokios: „Pamaniau, kad visai neblogas variantas. Išvykau atostogauti, o prodiuseriai galvojo, jog paskambinsiu ir pradėsiu skųstis, kam taip greitai nudaigojo mano vaidinamą personažą. Žinoma, vėliau jie prisipažino pajuokavę.“

Automatiškai susinaikinantis scenarijus

Informacija apie paskutinįjį, aštuntąjį, „Sostų karų“ sezoną buvo saugoma neblogiau nei valstybinė paslaptis. Paskutiniuosius kelerius metus serialo kūrėjai net nenaudojo popierinių scenarijų, nes juos lengva pamesti, pavogti ar kitu būdu paviešinti. S. Turner „DigitalSpy“ atskleidė, kad aktoriams scenarijus būdavo atsiunčiamas naudojant specialią programėlę likus dienai iki filmavimo. „Savo tekstą turėdavome išmokti per dieną, – sakė ji. – Be to, perskaitytas scenarijus būdavo automatiškai ištrinamas po 24 val. Jeigu kažką pamiršai – viskas. Griežčiau nei Baltuosiuose rūmuose.“
Tiesą sakant, scenarijai buvo taip akylai saugomi, kad niekas iš anksto nežinojo, kurie aktoriai filmuosis konkrečią dieną. Vaidmenų lapuose net nebūdavo nurodomi tikrieji aktorių ir jų personažų vardai, o tik kodiniai vardai. Tokiu atveju neįmanoma atskleisti, kokie personažai susitiks konkrečioje serijoje ar scenoje.

Atrodytų, kam tiek vargti, tačiau ne laiku atskleista informacija yra tarytum užnuodytas vynas – atrodo gardžiai, bet išgėręs labai pasigailėsi. Kūrėjai tiesiog bandė apsaugoti serialo gerbėjus.
Netikros scenos paparacams apgauti

Paaiškėjo, kad prodiuseriai serialo paslaptis ne tik saugojo nelyginant auksą Fort Nokse, bet ir nesibodėjo mulkinti žiūrovų, maniusių, jog žino, kas bus toliau. Gal kiek žiauroka, bet užtat labai juokinga.

2017 m. K. Haringtonas papasakojo Jimmy Kimmelui, kad „Sostų karų“ kūrėjai reguliariai apgaudinėja gerbėjus. „Nufilmavome ne vieną netikrą sceną, – sakė jis. – Žinojome, jog paparacai nepraleis progos paspragsėti fotoaparatais.“ Serialo kūrėjai net aprengė aktorę Sibel Kekilli seniai mirusios personažės Shae drabužiais ir liepė sukinėtis filmavimo aikštelėje, kad šniukštinėtojai pagalvotų, jog jis bus prikelta.

Ar informacijos nutekinimo pavojus iš tikrųjų buvo toks rimtas? „Vienas vyrukas 18 val. keliavo pėsčiomis, kad padarytų filmavimo vietos nuotraukų Ispanijos La Mančos vietovėje“, – „Entertainment Weekly“ tvirtino vienas iš serialo kūrėjų D. Weissas. 2017 m. programišius pavogė „Sostų karų“ scenarijus, paviešino juos internete ir pareikalavo maždaug 6 mln. JAV dolerių vertės išpirkos bitkoinais mainais į pažadą daugiau taip nedaryti. Rimčiau nebūna.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją