Į filmo premjerą aktorė Julia Roberts, protestuodama prieš pernai metais skandalą sukėlusį absurdišką reikalavimą avėti aukštakulnius, atėjo basomis.
Filmo siužetas
Televizijos kanalas ruošiasi transliuoti charizmatiškojo Ly Geitso (akt. George Clooney) vedamą finansinę laidą „Pinigų monstras“. Ką tik didžiulė investicijų kompanija prarado 800 milijonų JAV dolerių, nors dar visai neseniai jos finansiniu stabilumu niekas neabejojo. Šios kompanijos vadovų paaiškinimą ir ketinama rodyti „Pinigų monstro“ laidoje. Transliacijos režisierė Petė Fen (akt. Julia Roberts) duoda paskutinius nurodymus ir Ly išeina į tiesioginį eterį. Tačiau tik po kurio laiko Petė pastebi į užkulisius patekusį nepažįstamą vaikiną (akt. Jack O‘Connell). Netrukus jis įsiveržia į studiją ir Ly paima įkaitu – paklausęs netikusio patarimo jaunuolis prarado visas savo santaupas, todėl dabar ieško kaltų. Visai laidos kūrybinei grupei atsikvėpti taip pat nėra kada, kadangi užpuolikas Ly priverčia apsirengti sprogmenimis nukabinėtą liemenę. Belieka tik, kiek įmanoma, tęsti laiką ir neerzinti užpuoliko, tikintis, kad šis nesusprogdins detonatoriaus anksčiau, nei policijai ir gelbėjimo tarnyboms pavyks jį nukenksminti…
Iš esmės „Pinigų monstras“ leidžia prisiminti seną gerą holivudinio trilerio žanrą. Nors nuo pat pradžių galima nesunkiai nuspėti, kuo viskas pasibaigs (užpuolimas – įkaitų paėmimas – gelbėjimo operacija – na ir t.t.), šiuo atveju stipriausia filmo puse tampa iš esmės žinomos istorijos variacijos atlikimas. Aplinka (televizijos studija, tiesioginė laida), aktoriai (vienas kito verti G. Clooney ir J. Roberts), aplinkybės paaiškinanti intriga (nors ir nelabai gudri, bet pakankamai neblogai įsipaišanti į bendrą kontekstą), keletas netikėtai paaiškėjančių detalių, netgi keli krislai humoro.
Tiesa, kai kas šiame filme taip nerealistiška, kad iš karto galima pajusti, jos tie elementai yra grynai „kininiai“ ir/ ar skirti žiūrovams nupirkti. Na, pavyzdžiui, po kaklu turėdamas bombą netgi ir būdamas 100 proc. teisus, tikrai nediskutuosite su pagrobėju, laikančiu pirštą ant detonatoriaus ir nebandysite jo kantrybės šiam skaičiuojant „Vienas… Du… Du su puse… Du su plauku… Plaukas nutrūko…“.
Arba žmogui – bombai išėjus į Niujorko centrą, kaži ar taip jau paprastas smalsumas paims viršų prieš elementarų savisaugos instinktą (jau neskaitant to, kad tokiu atveju, civiliai nuo tokios vaikštančios bombos turėtų būti atitverti keliasdešimties metrų spinduliu). Lygiai taip pat supererekcinis kremas (!, mhm) čia nebuvo itin reikalingas. Na o bet tačiau – čia kinas, čia Holivudas, ir čia tik detalės, kurias nuryjame kartu su mums siūlomu kino patiekalu.
Viena stipresnių filmo pusių – aktorių komanda. O jei tiksliau – pagrindinis duetas: Oskaro laureatai George‘as Clooney ir Julia Roberts. Nuo pat pirmųjų filmo minučių aišku, kad tai lygiaverčiai personažai, vienodo kalibro žvaigždės. G. Clooney‘is ir šį kartą pasirodo įprastu amplua. Galim sakyti – jis šiek tiek vaidina save patį – ar tiksliau, tą įvaizdį, kokį yra susikūręs. Truputį plevėsiškas, truputį nerimtas, truputį linkęs blevyzgoti, nepaprastai šarmingas ir charizmatiškas, tą žinantis, ir tuo besinaudojantis. Tačiau reikalui prispaudus – mirtinai profesionalus ir sugebantis priimti gana netikėtus sprendimus. Vis tik be J. Roberts vaidinamos Petės nebūtų ir Ly. Jei Ly yra žavesys, tai Petė yra proto balsas, sugebanti suvaldyti ne tik visą kūrybinę grupę, bet ir patį Ly bei viską sudėlioti į reikiamas vietas. J. Roberts ir G. Clooney filmavimo aikštelėje susitiko po 12 metų – paskutinį kartą kartu filmavosi kriminaliniame trileryje „Oušeno dvyliktukas“) (angl. „Ocean‘s Twelve“, 2004 m.).
Iš kitų aktorių galima išskirti užpuoliką Kailą Budvelą suvaidinusį jauną birtų aktorių Jack‘ą O‘Connellį. Kaip ir G. Clooney‘io bei J. Roberts personažams, jam teko įsijausti ir perteikti gana plačią emocijų dramą. Galima sakyti, kad su šia užduotimi J. O‘Connellis susitvarkė gerai ir pripažintoms Holivudo žvaigždėms nenusileido. Ko negalima pasakyti apie investicijų kompanijos atstovę Dianą Lester vaidinusią airę Caitrioną Balfe – jos vaidyba laba paviršutiniška ir neįtikinanti. Laimei, kad ekrano laiko ji gavo ne tiek jau ir daug.
Techninė juostos pusė
Techninė pusė taipogi palieka gerą įspūdį. J. Foster pavyko ir perteikti televizijos kadrų specifiką ir, ja neužsižaidžiant, grįžti į filmo tikrovę. Pasirinktos erdvės specifika turėjo įtakos ir kameros judesiui bei filmavimo manierai – iš televizijos perimtas greitas priartėjimas, filmavimas slenkant ratu ir panašiai. Iš esmės, kameros darbas neblogas, kaip ir montažas – gal kiek daugiau chaoso atsiranda pabaigoj su paraleliniu montažu.
Tačiau kai kurie momentai tiesiog puikiai filmo tikrovę perkelia į žiūrovų sąmonę – tiek jie, tiek filmo personažai tiesioginiame eteryje tuo pačiu metu išvysta iki šiol neviešintą skandalingą medžiagą. Garso takeliui pasirinkti šiek tiek televizinės stilistikos melodijos, taip pat moderniam trileriui tinkantys įtampos minutes skaičiuojantys ritmai. Retais atvejais išnaudojama netgi tyla – kas gana nedažnai pasitaiko Holivudo filme.
Verdiktas
„Pinigų monstras“ – įtraukiantis, pagal klasikines Holivudo trilerių tradicijas sukurtas filmas. Nors tokio filmo siužeto eiga ir baigtis nuspėjama nuo pat pradžių, vis tik įdomu stebėti, kaip plėtojasi filmo vyksmas. Juostą ant savo pečių tempia stiprus pagrindinių aktorių tandemas – nors vaidmenys „Pinigų monstre“ netaps aukščiausiu karjeros tašku nė vienam iš jų, vis tik vėl pamatyti vienas kito vertus Oskaro laureatus Julią Roberts ir George‘ą Clooney‘, atliekančius lygiaverčius vaidmenis, visada yra malonu...
Tad bendrai vertinant, „Pinigų monstras“ greičiausiai pradings tarp vidutiniškai neblogų juostų gausybės, tačiau kaip gana neblogas trileris šis filmas yra vertas dėmesio.
Filmo anonsas: