Oficialiai pirmasis comic-con, arba comic book convention (liet. komiksų knygelių konvencija) renginys įvyko dar 1964 metais Niujorke. Tuo metu, iki šiol vykstantis kasmetinis renginys, sutraukė vos apie 100 komiksų entuziastų. Po pirmojo susibūrimo sėkmės, komiksų entuziastų susitikimų vis daugėjo, jie išsiplėtė į kitus JAV miestus. Vis dėlto didžiausias sprogimas įvyko 1970-aisiais – pirmą kartą įvykus „Comic-Con San Diego“. Šiandien vien šis, pasaulyje didžiausias comic-con renginys sutraukia per 130 tūkst. žmonių, jau nekalbant apie šimtus kitų tokio tipo susibūrimų, vykstančių visame pasaulyje.
Koks šio tipo renginių sėkmės fenomenas ir kokia jų svarba pasaulyje? Apie tai DELFI TV pokalbis su vienais didžiausių populiariosios kultūros gerbėjų bei skleidėjų Lietuvoje – „Geek Propaganda“ kūrėja Agne Juškėnaite ir didžėjumi, grupės „G&G Sindikatas“ nariu Artūru Matkevičiumi-DJ Mamania.
Pašnekovus kalbina vienintelio Baltijos šalyse comic-con renginio – „Comic Con Baltics 2019“ – organizatorius Šarūnas Tamulis.
- Š. Tamulis: Galima sakyti, kad San Diego yra pamatas, kuris atnešė pradžią visiems comic-con renginiams. Jei gerai pamenu, vos paskelbus apie pardavinėjamus bilietus į 2018 metų „Comic-Con San Diego“, iki renginio dar likus daugiau nei pusei metų, per 26 min. buvo parduota 130 tūkst. bilietų.
- A. Juškėnaitė: „Comic-Con San Diego“ turi problemą su bilietais. Jei nori juos gauti, turi daugiau nei prieš pusę metų juos rezervuoti. Kai pirmą kartą sužinojau apie „Comic-Con San Diego“, nusprendžiau pataupyti ir nuvažiuoti, nes ten nuvykti yra nemažas prestižas. Tačiau buvau naivi ir bilietų pradėjau ieškoti likus mažiau nei penkiems mėnesiams iki renginio.
- Š. Tamulis: Kas šiandien yra comic-con renginiai? Ar tai tik pradininkai, kurie atnešė komiksus į viešumą, ar tai yra kažkas daugiau?
- A. Matkevičius: Turbūt negalima aiškiai apibrėžti, kas yra comic-con. Kiekvienas, kas lankosi šiame renginyje, eina į tam tikrą savo zoną, ieško pramogos, kuri patinka jiems. Aš turiu savo pomėgius, todėl kažkada vykau į Londono comic-con, siekdamas atrasti kokių nors komiksų, kurių negaliu rasti online. Gyvai pamayti indie komiksus, susitikti su jų kūrėjais. Jie komiksus patys paišo, patys leidžia ir yra nepriklausomi nuo kokių nors kompanijų.
Po šio renginio pamačiau, kad comic-con yra daugiau – tai nėra tik komiksai. Didžiausias šokas buvo pamatyti mases žmonių, kurie laukia galimybės nusifotografuoti ar gauti parašą iš mėgstamo filmo arba serialo aktoriaus. Tuo metu supratau, kad comic-con yra vieta, kur žmonės, mėgstantys filmus, serialus, komiksus, gali dar kartą visus savo jausmus atnaujinti, praturtinti naujais dalykais. O geriausia, kad visa tai yra po vienu stogu – filmai, komiksai, kompiuteriniai žaidimai. Todėl smagu, kad visi ten randa vietos, visiems iš to yra vienoda nauda ir pramoga.
- Š. Tamulis: Kaip manai, kodėl tokie renginiai neša sėkmę ir vis dar populiarėja?
- A. Juškėnaitė: Aš nemanau, kad comic-con, kaip populiariosios kultūros renginys, yra skirtas tik tam tikrai grupei žmonių, kad ta kultūra yra tik kažkoks subkultūros reiškinys. Masinė kultūra negali būti subkultūrinė. Nemanau, kad gatvėje sutikus eilinį žmogų, nerastume bent vienos, jam įdomios comic-con srities. Žinoma, komiksas gali būti subkultūrinis dalykas, bet jie yra visų comic-con pagrindas. Tačiau parodykite man žmogų, kuris nežiūri filmų, serialų? Jeigu domisi ne žaidimais, tai knygomis. Jeigu ne knygomis, tai filmais ar serialais. O comic-con kaip reiškinys įtraukia beveik visus masėse egzistuojančius hobius. Todėl nemanau, kad comic-con gali būti nepopuliarus.
- Š. Tamulis: Kokią įtaką comic-con daro šalis, kurioje renginys organizuojamas? Kaip comic-con prisitaiko prie vietinės kultūros? Kaip jie skiriasi skirtingose šalyse?
- A. Juškėnaitė: Renginio esmė visada yra ta pati. Be abejo renginio turinys priklauso ir nuo šalies kultūros – kokie kultūriniai dalykai auginami joje. Pavyzdžiui, Japonijoje yra jungtiniai komiksų ir market renginiai. Žinoma juose klesti manga kultūra.
Lietuvoje mes labiausiai atsigręžiame į Vakarų kultūrą, tačiau aš į comic-con labai noriu įnešti lietuviškos populiariosios kultūros, lietuviškos grafinės literatūros.
- Š. Tamulis: Kiek lietuviai stengiasi prisidėti prie šios kultūros kūrimo, prikėlimo?
- A. Juškėnaitė: Manau, kad comic-con yra pagrindinis dalykas Lietuvoje, kas įkvėpė žmones patikėti tuo, kad jie gali ir turi prisidėti prie grafinės literatūros kūrimo. Per paskutinius 2-3 metus, kai gyvuoja „Comic Con Baltics“ užgimė ne vienas projektas, susijęs su geek kultūra, tarp jų ir mano projektas. Jie atsirado įkvėpti tikėjimo, kad jie gali egzistuoti. Jei Baltijos šalyje yra comic-con, vadinasi aš galiu apie tai drąsiai kalbėti, nes yra žmonių, kuriems tai įdomu. Kalbant apie lietuvių kūrėjus visame pasaulyje, pavyzdžiui, vienas lietuvis grafikas prisidėjo prie „Marvel“ studijoje kurto filmo „Spider-Man: Far From Home“ efektų. Lietuva yra aktyvi šioje kultūroje, tačiau niekas apie tai daug nekalba.
- A. Matkevičius: Daug lietuvių yra prisidėję prie pasaulinių projektų, tačiau dėl nežinomų priežasčių į comic-con jie neatvyksta. Jų yra daugiau, nei mes matome.
- A. Juškėnaitė: Kiek man yra tekę kalbėti su lietuviais grafikais, kai kurie patys pabėgo į užsienį, nes jie Lietuvoje nerado savo terpės, bendraminčių. Bet tai buvo seniai – prieš 10, 20 metų. Šiandien jie po truputį grįžta ir kai kurie iš jų tikrai atvyks į „Comic Con Baltics“.
- Š. Tamulis: Kodėl į comic-con reikia ateiti persirengus tam tikra atributika?
A. Matkevičius: Kai pirmą kartą keliavau į comic-con renginį Londone, pasigailėjau, kad neturėjau nieko, kuo galėčiau parodyti savo pomėgius. Žmonėms vykstantiems į comic-con tokie dalykai leidžia išsiskirti ir taip surasti bendraminčių.
Ne paslaptis, kad comic-con susirenka žmonės besidomintys tam tikrais dalykais. Jie ten keliauja arba praturtinti, arba atnaujinti savo pomėgius, megzti pažintis. Ši atributika leidžia susipažinti, pradėti kalbą, plėtoti pažintis, išsiskirti.
- A. Juškėnaitė: Aš manau, kad comic-con yra didelė hobio šventė. Ten patiri labai daug laimės. Užsiimti mėgstama veikla su šimtais tūkstančių žmonių – visai kitas emocijų lygmuo.
- Š. Tamulis: Kokią svarbą comic-con atnešė Lietuvos kultūrai?
- A. Juškėnaitė: Aš asmeniškai domiuosi labai konkrečia sritimi – komiksais, grafine literatūra. Tačiau pasakymas komiksai nereiškia superherojų ir tikrai nereikia galvoti, kad būtina sukurti lietuvišką superherojų. Labai noriu, kad žmonės, kurie kuria grafinę literatūrą Lietuvoje būtų kuo garsiau ir kuo ryškiau matomi. Man comic-con suteikia galimybę tuos žmones parodyti.
- A. Matkevičius: Kadangi tai yra Baltijos šalių renginys, man visuomet kyla baimė, kad jis išvyks į Taliną arba Rygą, todėl, kai jis vyksta Vilniuje, stengiuosi dalyvauti abi dienas – nuo pradžių iki galo. Per tas dienas naudojuosi proga pasisemti kuo daugiau pozityvių emocijų. Pavyzdžiui, prieš kelis mėnesius mes su vaiku jau pradėjome ruoštis šiam renginiui, galvojame ką rengsimės. Ir taip iš anksto susikuriame sau nuotaiką.
Tiesa, man gal šiek tiek gaila, kad Lietuvoje komiksų dalis yra gana maža, tačiau viliuosi, kad jų atsiras daugiau ir ši terpė tik augs. Manau, kad tokie renginiai padeda mažiau matomai kultūros daliai būti pastebėtai.
- Š. Tamulis: Ką reikia žinoti žmogui, kuris dar tik svarsto, ar apsilankyti comic-con renginyje?
- A. Juškėnaitė: Comic-con renginyje jūs tikrai atrasite tai, kas jus sudomins. Tikrai kažkas yra. Nepaisant savo pavadinimo, comic-con iš savęs yra apie tai, ką žmogus mėgsta. Garantuoju – atpirksiu bilietą, jei taip neįvyks.
- A. Matkevičius: Patarimas žmonėms, kuriems dar tik kirba noras apsilankyti, tačiau jie neapsisprendžia. Nueikite į „Youtube“ ir įrašykite temą, kuri jums patinka bei pridėkite „comic-con“. Pažiūrėkite kaip tai vyksta užsienyje ir, manau, kad jūs tikrai norėsite tai patirti ir pas mus Lietuvoje vykstančiame „Comic Con Baltics“.
Visą interviu galite žiūrėti DELFI TV, jis pridėtas straipsnio viršuje.
Vienintelis Baltijos šalyse vykstantis comic-con tipo renginys – „Comic Con Baltics 2019“ – trečiuosius metus organizuojamas Vilniuje, rugsėjo 21-22 dienomis. Lankytojų čia lauks susitikimai su pasaulyje garsiais Holivudo aktoriais ir kūrėjais iš žinomiausių kino bei televizijos projektų. Taip pat – naujausių lietuviškų filmų pristatymai, virtualios realybės, vaizdo žaidimų ir jiems skirtos moderniausios įrangos išbandymas, komiksai ir pasaulyje pripažinti jų piešėjai, cosplay pasirodymai, šeimų erdvė ir daug kitų, tiek suaugusiems, tiek mažiesiems skirtų pramogų.