Triumfavo ir Lietuvoje

Po apdovanojimų ceremonijos juostos „Aurora“ kūrėjai išėjo su devyniomis statulėlėmis, gautomis už geriausio filmo, režisieriaus, scenarijaus, aktoriaus ir aktorės, kompozitoriaus ir operatoriaus darbą.

Tiesa, DELFI kalbinta režisierė K. Buožytė prisipažino, kad sulaukti tokios sėkmės Lietuvos kino apdovanojimuose ji nesitikėjo.

„Žinoma, visada viliesi, bet niekada negali žinoti, kaip viskas baigsis. Kai prieš kelias dienas sužinojau, kad mūsų būsimas projektas negavo finansavimo iš Kino centro, tai buvo didelis šokas ir nusivylimas, - pasakojo užsienio festivaliuose su filmu „Aurora“ didžiulės sėkmės sulaukusi režisierė. - Todėl pradėjau galvoti, kad ir „gervėse“ būsime nepastebėti. Bet dabar labai džiaugiuosi. Tai yra didelis laimėjimas visai komandai, nes viena aš filmo nepadaryčiau. Tai yra nuopelnas visų žmonių, kurie tikėjo manimi. Tik jų dėka visa tai buvo įmanoma padaryti.“

K. Buožytė pasakoja, kad dabar, atsigręždama į praeitį, ji sunkiai suvokia, kaip jiems pavyko įgyvendinti visas ambicijas ir išlaikyti kokybės kartelę.

Filmo prodiuserė Ieva Norvilienė seniau yra sakiusi, kad užsienio prodiuseriai bei filmų kūrėjai, sužinoję „Auroros“ biudžetą labai nustemba. Mat paprastai tokios kokybės filmai pasaulyje sukuriami už dešimt kartų didesnes sumas. „Mums pasisekė viską sukurti tik nuostabios komandos dėka, kuri sutiko sukurti produktą ir atiduodant maksimalias jėgas už minimalų atlygį. Jie tiesiog norėjo padaryti kažką ambicingo ir gražaus, kad galėtų patys tuo didžiuotis“, - DELFI pasakojo K. Buožytė.

Didieji kino teatrai nepriėmė

Nepaisant to, kad užsienio festivaliuose „Aurora“ raško visus įmanomus prizus, didieji Lietuvos kino teatrai šią juostą atsisakė įtraukti į repertuarą.

„Pagrindinis kino tinklas, turintis 90 proc. kino salių Lietuvoje, nepaėmė mūsų filmo teigdami, kad „Aurora“ yra neįdomus jų žiūrovui. Todėl mes praradome 90 proc. auditorijos. Lietuvoje filmo paprasčiausiai nėra kur rodyti arba sąlygos tam yra kuklios. Tai man yra labai skaudi tema“, - apgailestavo režisierė.

Tačiau užsienyje apie K. Buožytės fantastinį filmą „Aurora“ kino teatrų centrai yra kitokios nuomonės – jis rodomas tiek Amerikos, tiek kai kurių didžiųjų Europos šalių kino teatruose.
Geriausi aktoriai M. Jampolskis ir J. Jutaitė
Šeštadienį Teatro arenoje vykusiuose apdovanojimuose „Auksine gerve“ už viso gyvenimo nuopelnus apdovanotas operatorius Jonas Tomaševičius. "Šiemet trylikti metai. Šis skaičius man visada buvo laimingas. Man gera buvo dirbti kine. Aktoriai vaidino tik man. Visus juos mylėjau ir myliu. Duok Dieve, kad aš juos dar nufilmuočiau. Dėkingas savo filmavimo grupėms, kurios netilptų šitoje scenoje", - kalbėjo J. Tomaševičius, per savo ilgametę karjerą nufilmavęs keliasdešimt lietuviškų filmų.
Operatorius Jonas Tomaševičius

"Gervės" statulėlę dokumentinių filmų srityje įteikusi LIKA steigėja Gražina Arlickaitė pabrėžė, kad kiekvieni metai kažką duoda, ir kažką atima. "Šie metai buvo ne tik atradimų, bet ir praradimų metai. Ir tikiu, kad iš anapus žvelgia Eugenijos Pleškytės akys, gražus Eugenijos Bajorytės veidas, televizijos režisierius Vytautas Dabašinskas ir šmaikštuolis Vytautas Šapranauskas. Palydėkime juos ten plojimais", - gausia Teatro arenoje susirinkusius žiūrovus paragino G. Arlickitė.

Geriausiu šių metų ilgametražiu dokumentiniu filmu pripažintas Jokūbo Viliaus-Tūro „Sapnuoju, kad einu“. Už statulėlę režisierius padėkojo Dievui. Geriausio trumpametražio dokumentinio filmo nugalėtoją paskelbė ir statulėlę įteikė aktorius Marius Jampolskis. Šioje kategorijoje geriausiu pripažinta juosta „Liza, namo!“. Režisierė Oksana Buraja negalėjo dalyvauti apdovanojimuose, todėl už ją padėkos žodį tarė filmo operatorė.
M.Jampolskis ir filmo "Liza, namo!" operatorė

Lietuvos plaukimo rekordininkė Lina Kačiušytė paskelbė geriausią trumpametražį metų filmą – juo tapo Garbrielės Urbonaitės „Plaukikė“. Režisierė prisipažino, kad niekada nesvajojo laikyti rankose „gervę“ būnant 20-ties.

Metų geriausio televizijos filmo - „KVDT... ateinu„ - kūrėjams „gervę“ įteikė žurnalistė Nemira Pumprickaitė. „Aš tiek daug sidabro gyvenime nelaikiau, dar anūkams liks. Ačiū visiems“, - dėkojo geriausio televizinio filmo kūrėjas T. D. Ribaitis.
T. D. Ribaitis ir Nemira Pumprickaitė

Verslininkas Robertas Dargis už profesinės meistrystės nuopelnus sidabrinę gervę įteikė Agnei Rimkutei, įvertintai už kostiumų kūrybą kine.

Jauniausias meras Lietuvoje - Jonavos savivaldybės meras – Mindaugas Sinkevičius įteikė „Auksinį kiaušinį“ už geriausią studento darbą. Jis atiteko Gretai Stančiauskaitei už filmą „Užribis“. Tačiau laimėtoja buvo išvykusi į užsienį, todėl apdovanojimą atėjo atsiimti studentės dėstytoja.  

Dailininkas Ilja Bereznickas paskelbė geriausią animacinį filmą, kuriuo tapo R. Bartkutės „Kaltė“. Metų kompozitoriaus vardą bei statulėlę pelnė kompozitorius Peter Von Poehl, sukūręs muzikinį takelį juostai „Aurora“. Pastarąjį nugalėtoją paskelbė Andrius Mamontovas. „Dažniausiai būna taip - kūrėjai nufilmuoja juostą, o po to supranta, kad nėra iš ko to filmo montuoti, tada ateiname mes - kompozitoriai, montuotojai. O paskiau sakote, koks nuostabus režisierius, kaip puikiai operatorius padirbėjo, šauniai aktoriai suvaidino. Mūsų darbas yra taip pat labai svarbus filmo kūrimo procese“, - pabrėžė A. Mamontovas. Su tuo sutiko ir režisierė Kristina Buožytė, atėjusi atsiimti apdovanojimą už šiuo metru gastrolėse užsienyje esantį kompozitorių.
Kristina Buožytė


Už geriausią epizodinį aktorės vaidmenį „Sidabrinę gervę“ apdovanota Gabija Jereminaitė-Ryškuvienė. Statulėlę įteikęs Aidas Giniotis pasidžiaugė, kad „Sidabrinės gervės“ komisija, kitaip nei „Auksinių scenos kryžių“, surado moterų aktorių.

„Norėjau padėkoti Žilvinui Naujokui ir Donatui Ulvydui už tai, kad manimi pasitikėjo. Tikrai nemaniau, kad sulaukusi
40-ties dar išsirengusi vaidinsiu“, - atsiėmusi apdovanojimą šmaikštavo G. Ryškuvienė.
„Valentinas vienas“ filme Gabijos herojės vyrą suvaidinęs Giedrius Savickas taip pat pelnė sidabrinę statulėlę. Geriausio epizodinio aktoriaus vaidmens laimėtoją teletiltu iš Prahos paskelbė Ingeborga Dapkūnaitė. Giedrius su žiūrovais taip pat susisiekė teletiltu, nes šiuo metu darbuojasi Klaipėdoje.
Aidas Giniotis ir Gabija Ryškuvienė

„Kažkaip netikėta. Tikrai nesitikėjau, labai gaila, kad negaliu būti su jumis. Man tai taip netikėta. Norėčiau padėkoti artimiausiems žmonėms – komisijai - už teisingus pastebėjimus. Jūs esate pati nuostabiausia komisija iš visų. Ačiū ir Gabijai Ryškuvienei, kuri buvo švelni man tam tikrose situacijose, - šmaikštavo G. Savickas. - Nors, tiesą sakant, ką čia slėpti, šiek tiek tikėjausi laimėti. Štai ir anglų kalbą mokytis pradėjau. Juk kas žino, kokie pasiūlymai laukia po tokio apdovanojimo.“

Aktorius Vladas Bagdonas paskelbė geriausios metų aktorės nominacijos nugalėtoją, kuria tapo Jurga Jutaitė. „Jei norite pamatyti laimingiausią žmogų, pažvelkite į mane. Taip sakydavo Juozas Baltušis prieš eidamas į sceną, - sakė V. Bagdonas. - Aš iš tiesų esu laimingiausias, nes pirmas galėsiu pabučiuoti geriausią, gražiausią šalies aktorę.“

Kristinos Buožytės juostoje „Aurora“ pagrindinį vaidmenį sukūrusi J. Jutaitė pirmiausiai padėkojo Kristijonui Vildžiūnui ir Uljanai Kim, kurių filmuose aktorė debiutavo kino pasaulyje.
Jurgita Jutaitė ir Vladas Bagdonas
Gražina Baikštytė statulėlę už geriausio aktoriaus vaidmenį įteikė kitam "Auroros" aktoriui Mariui Jampolskiui. „Negalvojau, kad taip jausiuosi. Pirmiausia dėkoju Lietuvos žemei, kurioje buvo pagamintas šis filmas. Dėkoju Kristinai, nes vyrui nieko nėra geriau, kai jį supranta moteris. Kur būsi tu, ten ir aš. Dėkoju tėvams, būsimai žmonai Renatai, kuri mane myli ir šiaip gražiai aprengė. Dėkoju žmonėms, kurie neleidžia man pamiršti, kas aš esu iš tikrųjų“, - dėkojo M. Jampolskis.
Marius Jampolskis ir Gražina Baikštytė

„Auroros“ komanda pasipildė ir dar keliomis statulėlėmis. Geriausio operatoriaus statulėle, kuri atiteko Feliksui Abrukauskui. Nominaciją paskelbė Elvyra Žebertavičiūtė. Poetė Violeta Palčinskaitė paskelbė geriausio scenarijaus nugalėtoją. Jais tapo K. Buožytė ir Bruno Samper, parašę scenarijų "Aurorai".

„Tikrai džiugu gauti šį apdovanojimą. Neskaitome su Bruno savęs profesionaliais scenaristais. Jis stebi transliaciją internetu ir kartais paskambina pasidalinti įspūdžiais. Manau, kad šita gerve mes dalinsimės – ji bus tarp Lietuvos ir Prancūzijos“, - sakė K. Buožytė, kuriai tą vakarą į sceną teko lipti ne vieną kartą.

Geriausio režisieriaus nominaciją paskelbusi Dalia Ibelhauptaitė pabrėžė režisierių svarbą tiek kine, tiek teatre, tiek kūryboje apskritai.

„Mano vyras 38 metus vaidino ir nesuprato, koks sunkus režisieriaus darbas, kol pats nepradėjo režisuoti. Šios profesijos žmonės dirba dieną naktį neskaičiuodami valandų. Man visada atrodė, kad kurti filmą yra absoliuti beprotybė, nes tai yra labai sunku. Kurti jį Lietuvoje - dviguba beprotybė. Režisierės moterys prieš dvidešimtmetį atrodė kaip žydras drambliukas zoologijos sode, jos buvo retenybė. Tačiau labai džiaugiuosi, kad tarp nominantų yra net dvi moterys režisierės. Ir geriausia režisiere tapo Kristina Buožytė“, - paskelbė D. Ibelhauptaitė.

„Aurora“ komanda taip pat atsiėmė „gervę“ ir už pagrindinę - Geriausiu metų filmo nominaciją.
Sidabrinių gervių 2013 apdovanojimų laimėtojai

Kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2013“ akimirkos - DELFI galerijoje:

Šių metų „Sidabrinė gervė“ skrido per Europos kiną - būtent tokia buvo apdovanojimų ceremonijos tema. Renginį režisavo Kęstutis Jakštas, vakarą vedė aktorė Gabija Ryškuvienė ir iki pat ceremonijos pradžios neatskleistas jos scenos partneris. Apdovanojimus G. Ryškuvienei padėjo vesti aktorius Andrius Žiurauskas.

Į kelionę per Europos šalis leidosi ir scenos atlikėjai. Ispanišką dvasią skleidė Jeronimas Milius ir "Rojaus tūzai", atlikę kūrinį "Jiho De La Luna". Balkanų triukšmą kėlė "Gogol Bordelo Tribute" su Justu Lapatinsku, atlikę kūrinį "Ultimate". O Viktorija Streiča ir oro baletas ir mobilios dekoracijos nukėlė į Prancūziją. Žavingoji Karina Krysko-Skambinė su daina "Lili Marleen" privertė atsigręžti į Vokietiją. "Studentės" su Ruslanu Kurilkinu priešakyje užtraukė skandinaviškąjį "Dancing Queen". O renginio pabaigoje jungtinis aktorių choras "Gervės" atliko dainą "Žemėj Lietuvos".

Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimų "Sidabrinė gervė 2013" apdovanojimus pelnė:

Metų pilnametražis filmas

„Aurora“ (rež. Kristina Buožytė)
„Valentinas vienas“ (rež. Simonas Aškelavičius, Edita Kabaraitė, Ričardas Marcinkus, Donatas Ulvydas)
„Laiškai Sofijai“ (rež. Robert Mullan)

Metų geriausias trumpametražis filmas

„Plaukikė“ (rež. Gabrielė Urbonaitė)
„Ekspermenas“ (rež. Ričardas Marcinkus)
„Ką Dievas sau galvoja“ (rež. Gianluca Sodaro)

Metų geriausias ilgametražis dokumentinis filmas

„MAAT“ (rež. Romas Lileikis)
„Igruški“ (rež. Lina Lužytė)
Pokalbiai rimtomis temomis“ (rež. Giedrė Beinoriūtė)
„Sapnuoju, kad einu“ (rež. Jokūbas Vilius-Tūras)

Metų trumpametražis dokumentinis filmas

„Liza, namo!“ (rež. Oksana Buraja)
„Rojaus beieškant“ (rež. Tomas Smulkis)
„Žalumose“ (rež. R.rakauskaitė)
Metų geriausias animacinis filmas
„Saga“ (rež. I. Miškinytė)
„Senelės pasaka“ (rež. Valentinas Aškinis)
„Kaltė“ (rež. R. Bartkutė)

Metų geriausias televizijos filmas

„KVDT... ateinu“ (rež. T.D. Ribaitis)
„Rudens šauklių valdose“ (rež. V.Jankevičius)
„Dovydas prieš Galijotą“ (rež. J. Sabolius)

Geriausias aktoriaus vaidmuo

Geriausios aktorės vaidmuo

Jurga Jutaitė („Aurora“)
Marija Korenkaitė („Laiškai Sofijai“)
Aldona Bendoriūtė („Pamiršk mane“)

Epizodinis aktoriaus vaidmuo

Vytautas Šapranauskas („Valentinas vienas“)
Giedrius Savickas („Valentinas vienas“)
Kostas Smoriginas („Tyli naktis“)

Epizodinis aktorės vaidmuo

Gabija Jaraminaitė-Ryškuvienė („Valentinas vienas“)
Dalia Storyk („Tyli naktis“)
Ramunė Skardžiūnaitė („Laiškai Sofijai“)

Metų režisierius

Kristina Buožytė („Aurora“)
Oksana Guraja („Liza namo“)
Jokūbas Vilius-Tūras („Sapnuoju, kad einu“)

Metų scenarijus

Kristina Buožytė ir Bruno Samper („Aurora“)
Juozas Javaitis, Pranas Morkus („Česlovo Milošo amžius“)
Jokūnas Vilius Tūras („Sapnuoju, kad einu“)

Metų operatoriaus darbas

Feliksas Abrukauskas („Aurora“)
Kristina Sereikaitė („Liza, namo!“)
Viktoras Radzevičius („MAAT“)

Metų geriausias profesinės meistrystės darbas

Agnė Rimkutė už kostiumų kūrybą kine
Ieva Norvilienė už filmo „Aurora“ prodiusavimą
Kristina Buožytė, Bruno Samper už filmo „Aurora“ vaizdo estetiką ir efektus

Metų geriausio studento darbas

„Graži diena“ (rež. Nerijus Kanišauskas)
„Užribis“ (rež. Greta Stančiauskaitė)
„Auka“ (rež. Jurgis Matulevičius)
„Normalūs žmonės nesisprogdina“ (rež. Marija Kavtaradzė)

Metų geriausias operatoriaus darbas

Feliksas Abrukauskas ("Aurora")
Kristina Sereikaitė ("Liza, namo")
Viktoras Radzevičius ("MAAT")

Metų scenarijus

Kristina Buožytė ir Bruno Samper ("Aurora")
Juozas Javaitis, Pranas Morkus ("Česlovo Milošo amžius")
Jokūnas Vilius-Tūras ("Sapnuoju, kad einu)