Triumfavo ir Lietuvoje
Po apdovanojimų ceremonijos juostos „Aurora“ kūrėjai išėjo su devyniomis statulėlėmis, gautomis už geriausio filmo, režisieriaus, scenarijaus, aktoriaus ir aktorės, kompozitoriaus ir operatoriaus darbą.
Tiesa, DELFI kalbinta režisierė K. Buožytė prisipažino, kad sulaukti tokios sėkmės Lietuvos kino apdovanojimuose ji nesitikėjo.
„Žinoma, visada viliesi, bet niekada negali žinoti, kaip viskas baigsis. Kai prieš kelias dienas sužinojau, kad mūsų būsimas projektas negavo finansavimo iš Kino centro, tai buvo didelis šokas ir nusivylimas, - pasakojo užsienio festivaliuose su filmu „Aurora“ didžiulės sėkmės sulaukusi režisierė. - Todėl pradėjau galvoti, kad ir „gervėse“ būsime nepastebėti. Bet dabar labai džiaugiuosi. Tai yra didelis laimėjimas visai komandai, nes viena aš filmo nepadaryčiau. Tai yra nuopelnas visų žmonių, kurie tikėjo manimi. Tik jų dėka visa tai buvo įmanoma padaryti.“
K. Buožytė pasakoja, kad dabar, atsigręždama į praeitį, ji sunkiai suvokia, kaip jiems pavyko įgyvendinti visas ambicijas ir išlaikyti kokybės kartelę.
Filmo prodiuserė Ieva Norvilienė seniau yra sakiusi, kad užsienio prodiuseriai bei filmų kūrėjai, sužinoję „Auroros“ biudžetą labai nustemba. Mat paprastai tokios kokybės filmai pasaulyje sukuriami už dešimt kartų didesnes sumas. „Mums pasisekė viską sukurti tik nuostabios komandos dėka, kuri sutiko sukurti produktą ir atiduodant maksimalias jėgas už minimalų atlygį. Jie tiesiog norėjo padaryti kažką ambicingo ir gražaus, kad galėtų patys tuo didžiuotis“, - DELFI pasakojo K. Buožytė.
Didieji kino teatrai nepriėmė
Nepaisant to, kad užsienio festivaliuose „Aurora“ raško visus įmanomus prizus, didieji Lietuvos kino teatrai šią juostą atsisakė įtraukti į repertuarą.
„Pagrindinis kino tinklas, turintis 90 proc. kino salių Lietuvoje, nepaėmė mūsų filmo teigdami, kad „Aurora“ yra neįdomus jų žiūrovui. Todėl mes praradome 90 proc. auditorijos. Lietuvoje filmo paprasčiausiai nėra kur rodyti arba sąlygos tam yra kuklios. Tai man yra labai skaudi tema“, - apgailestavo režisierė.
"Gervės" statulėlę dokumentinių filmų srityje įteikusi LIKA steigėja Gražina Arlickaitė pabrėžė, kad kiekvieni metai kažką duoda, ir kažką atima. "Šie metai buvo ne tik atradimų, bet ir praradimų metai. Ir tikiu, kad iš anapus žvelgia Eugenijos Pleškytės akys, gražus Eugenijos Bajorytės veidas, televizijos režisierius Vytautas Dabašinskas ir šmaikštuolis Vytautas Šapranauskas. Palydėkime juos ten plojimais", - gausia Teatro arenoje susirinkusius žiūrovus paragino G. Arlickitė.
Lietuvos plaukimo rekordininkė Lina Kačiušytė paskelbė geriausią trumpametražį metų filmą – juo tapo Garbrielės Urbonaitės „Plaukikė“. Režisierė prisipažino, kad niekada nesvajojo laikyti rankose „gervę“ būnant 20-ties.
Verslininkas Robertas Dargis už profesinės meistrystės nuopelnus sidabrinę gervę įteikė Agnei Rimkutei, įvertintai už kostiumų kūrybą kine.
Jauniausias meras Lietuvoje - Jonavos savivaldybės meras – Mindaugas Sinkevičius įteikė „Auksinį kiaušinį“ už geriausią studento darbą. Jis atiteko Gretai Stančiauskaitei už filmą „Užribis“. Tačiau laimėtoja buvo išvykusi į užsienį, todėl apdovanojimą atėjo atsiimti studentės dėstytoja.
Už geriausią epizodinį aktorės vaidmenį „Sidabrinę gervę“ apdovanota Gabija Jereminaitė-Ryškuvienė. Statulėlę įteikęs Aidas Giniotis pasidžiaugė, kad „Sidabrinės gervės“ komisija, kitaip nei „Auksinių scenos kryžių“, surado moterų aktorių.
„Norėjau padėkoti Žilvinui Naujokui ir Donatui Ulvydui už tai, kad manimi pasitikėjo. Tikrai nemaniau, kad sulaukusi 40-ties dar išsirengusi vaidinsiu“, - atsiėmusi apdovanojimą šmaikštavo G. Ryškuvienė.
„Kažkaip netikėta. Tikrai nesitikėjau, labai gaila, kad negaliu būti su jumis. Man tai taip netikėta. Norėčiau padėkoti artimiausiems žmonėms – komisijai - už teisingus pastebėjimus. Jūs esate pati nuostabiausia komisija iš visų. Ačiū ir Gabijai Ryškuvienei, kuri buvo švelni man tam tikrose situacijose, - šmaikštavo G. Savickas. - Nors, tiesą sakant, ką čia slėpti, šiek tiek tikėjausi laimėti. Štai ir anglų kalbą mokytis pradėjau. Juk kas žino, kokie pasiūlymai laukia po tokio apdovanojimo.“
Aktorius Vladas Bagdonas paskelbė geriausios metų aktorės nominacijos nugalėtoją, kuria tapo Jurga Jutaitė. „Jei norite pamatyti laimingiausią žmogų, pažvelkite į mane. Taip sakydavo Juozas Baltušis prieš eidamas į sceną, - sakė V. Bagdonas. - Aš iš tiesų esu laimingiausias, nes pirmas galėsiu pabučiuoti geriausią, gražiausią šalies aktorę.“
„Auroros“ komanda pasipildė ir dar keliomis statulėlėmis. Geriausio operatoriaus statulėle, kuri atiteko Feliksui Abrukauskui. Nominaciją paskelbė Elvyra Žebertavičiūtė. Poetė Violeta Palčinskaitė paskelbė geriausio scenarijaus nugalėtoją. Jais tapo K. Buožytė ir Bruno Samper, parašę scenarijų "Aurorai".
„Tikrai džiugu gauti šį apdovanojimą. Neskaitome su Bruno savęs profesionaliais scenaristais. Jis stebi transliaciją internetu ir kartais paskambina pasidalinti įspūdžiais. Manau, kad šita gerve mes dalinsimės – ji bus tarp Lietuvos ir Prancūzijos“, - sakė K. Buožytė, kuriai tą vakarą į sceną teko lipti ne vieną kartą.
Geriausio režisieriaus nominaciją paskelbusi Dalia Ibelhauptaitė pabrėžė režisierių svarbą tiek kine, tiek teatre, tiek kūryboje apskritai.
„Mano vyras 38 metus vaidino ir nesuprato, koks sunkus režisieriaus darbas, kol pats nepradėjo režisuoti. Šios profesijos žmonės dirba dieną naktį neskaičiuodami valandų. Man visada atrodė, kad kurti filmą yra absoliuti beprotybė, nes tai yra labai sunku. Kurti jį Lietuvoje - dviguba beprotybė. Režisierės moterys prieš dvidešimtmetį atrodė kaip žydras drambliukas zoologijos sode, jos buvo retenybė. Tačiau labai džiaugiuosi, kad tarp nominantų yra net dvi moterys režisierės. Ir geriausia režisiere tapo Kristina Buožytė“, - paskelbė D. Ibelhauptaitė.
Kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2013“ akimirkos - DELFI galerijoje:
Šių metų „Sidabrinė gervė“ skrido per Europos kiną - būtent tokia buvo apdovanojimų ceremonijos tema. Renginį režisavo Kęstutis Jakštas, vakarą vedė aktorė Gabija Ryškuvienė ir iki pat ceremonijos pradžios neatskleistas jos scenos partneris. Apdovanojimus G. Ryškuvienei padėjo vesti aktorius Andrius Žiurauskas.
Į kelionę per Europos šalis leidosi ir scenos atlikėjai. Ispanišką dvasią skleidė Jeronimas Milius ir "Rojaus tūzai", atlikę kūrinį "Jiho De La Luna". Balkanų triukšmą kėlė "Gogol Bordelo Tribute" su Justu Lapatinsku, atlikę kūrinį "Ultimate". O Viktorija Streiča ir oro baletas ir mobilios dekoracijos nukėlė į Prancūziją. Žavingoji Karina Krysko-Skambinė su daina "Lili Marleen" privertė atsigręžti į Vokietiją. "Studentės" su Ruslanu Kurilkinu priešakyje užtraukė skandinaviškąjį "Dancing Queen". O renginio pabaigoje jungtinis aktorių choras "Gervės" atliko dainą "Žemėj Lietuvos".
Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimų "Sidabrinė gervė 2013" apdovanojimus pelnė:
Metų pilnametražis filmas
„Aurora“ (rež. Kristina Buožytė)
„Valentinas vienas“ (rež. Simonas Aškelavičius, Edita Kabaraitė, Ričardas Marcinkus, Donatas Ulvydas)
„Laiškai Sofijai“ (rež. Robert Mullan)
Metų geriausias trumpametražis filmas
„Plaukikė“ (rež. Gabrielė Urbonaitė)
„Ekspermenas“ (rež. Ričardas Marcinkus)
„Ką Dievas sau galvoja“ (rež. Gianluca Sodaro)
Metų geriausias ilgametražis dokumentinis filmas
„MAAT“ (rež. Romas Lileikis)
„Igruški“ (rež. Lina Lužytė)
„Pokalbiai rimtomis temomis“ (rež. Giedrė Beinoriūtė)
„Sapnuoju, kad einu“ (rež. Jokūbas Vilius-Tūras)
Metų trumpametražis dokumentinis filmas
„Liza, namo!“ (rež. Oksana Buraja)
„Rojaus beieškant“ (rež. Tomas Smulkis)
„Žalumose“ (rež. R.rakauskaitė)
Metų geriausias animacinis filmas
„Saga“ (rež. I. Miškinytė)
„Senelės pasaka“ (rež. Valentinas Aškinis)
„Kaltė“ (rež. R. Bartkutė)
Metų geriausias televizijos filmas
„KVDT... ateinu“ (rež. T.D. Ribaitis)
„Rudens šauklių valdose“ (rež. V.Jankevičius)
„Dovydas prieš Galijotą“ (rež. J. Sabolius)
Geriausias aktoriaus vaidmuo
Marius Jampolskis („Aurora“)
Rokas Zubovas („Laiškai Sofijai“)
Andrius Bialobžeskis („Pamiršk mane“)
Geriausios aktorės vaidmuo
Jurga Jutaitė („Aurora“)
Marija Korenkaitė („Laiškai Sofijai“)
Aldona Bendoriūtė („Pamiršk mane“)
Epizodinis aktoriaus vaidmuo
Vytautas Šapranauskas („Valentinas vienas“)
Giedrius Savickas („Valentinas vienas“)
Kostas Smoriginas („Tyli naktis“)
Epizodinis aktorės vaidmuo
Gabija Jaraminaitė-Ryškuvienė („Valentinas vienas“)
Dalia Storyk („Tyli naktis“)
Ramunė Skardžiūnaitė („Laiškai Sofijai“)
Metų režisierius
Kristina Buožytė („Aurora“)
Oksana Guraja („Liza namo“)
Jokūbas Vilius-Tūras („Sapnuoju, kad einu“)
Metų scenarijus
Kristina Buožytė ir Bruno Samper („Aurora“)
Juozas Javaitis, Pranas Morkus („Česlovo Milošo amžius“)
Jokūnas Vilius Tūras („Sapnuoju, kad einu“)
Metų operatoriaus darbas
Feliksas Abrukauskas („Aurora“)
Kristina Sereikaitė („Liza, namo!“)
Viktoras Radzevičius („MAAT“)
Metų geriausias profesinės meistrystės darbas
Agnė Rimkutė už kostiumų kūrybą kine
Ieva Norvilienė už filmo „Aurora“ prodiusavimą
Kristina Buožytė, Bruno Samper už filmo „Aurora“ vaizdo estetiką ir efektus
Metų geriausio studento darbas
„Graži diena“ (rež. Nerijus Kanišauskas)
„Užribis“ (rež. Greta Stančiauskaitė)
„Auka“ (rež. Jurgis Matulevičius)
„Normalūs žmonės nesisprogdina“ (rež. Marija Kavtaradzė)
Metų geriausias operatoriaus darbas
Feliksas Abrukauskas ("Aurora")
Kristina Sereikaitė ("Liza, namo")
Viktoras Radzevičius ("MAAT")
Metų scenarijus
Kristina Buožytė ir Bruno Samper ("Aurora")
Juozas Javaitis, Pranas Morkus ("Česlovo Milošo amžius")
Jokūnas Vilius-Tūras ("Sapnuoju, kad einu)