Filmas (kaip, beje, ir knygos, pagal kurias jis pastatytas) buvo toks populiarus, kad vėliau buvo sukurtos dar keturios jo dalys, rašoma portale thelist.com.
Įdomu, kaip tuometiniai filmo gerbėjai, dažniausiai – jauni asmenys, įvertintų „Saulėlydį“ dabar, kai ažiotažas jau nuslūgęs, be to, ir patys tapo brandesni. Toliau atkreiptas dėmesys į keletą nelogiškų, abejonių arba kokių nors klausimų keliančių scenų, kurių tikrai galėjote nepastebėti, kai pirmą kartą paauglystėje žiūrėjote filmą.
Ypatinga mistiškos pradžios reikšmė
Pirmoje filmo scenoje žiūrovas išvysta miške iš balos geriantį elniuką. Po akimirkos jis pasileidžia nuo kažko bėgti ir galop yra kažko sugaunamas. Kol trunka šis epizodas, girdėti už kadro Bellos tariami žodžiai: „Niekada per daug negalvojau, kaip galėčiau mirti, bet mintis apie mirtį ten, kur gyvena mylimas žmogus, man atrodė ganėtinai priimtina. Todėl negaliu priversti savęs gailėtis, kad nutariau išvykti iš namų.“ Šiuo metu apie Bellą dar nieko nėra žinoma, todėl ekrane rodomi vaizdai – nesuprantami. Jie tęsiasi iki epizodo, kuriame Bella išvyksta iš Finikso.
Rašytoja Stephenie Meyer pripažįsta, kad net ir knygoje tų epizodų reikšmė galėjo likti neaiški, nors romane jie papasakojami daug vėliau nei parodomi filme.
„Kartais tai, kas nutinka mano pasakojime, man yra taip suprantama, kad rašydama visiškai nesistengiu pakankamai išsamiai visko paaiškinti. Redaktorė paprastai tokias vietas pastebi. Tačiau jeigu ir jai jos pasirodo pakankamai aiškios, sunkiai suprantamų epizodų lieka“, – sakė S. Meyer.
Rašytoja paminėjo puikiai žinanti, kad kartais visos pastangos įminti nesuprantamų scenų reikšmes pasirodo bergždžios.
„Todėl, kad viskas būtų aišku, turiu pasakyti, kad Jamesas yra medžiotojas. Tai, manau, ir sukėlė šiokį tokį nesusipratimą, nes vėliau jis – pėdsekys. Bet jis medžioja Bellą, todėl tą akimirką ji būtent taip apie jį galvoja“, – paaiškino S. Meyer.
Asmeninėje svetainėje romano autorė taip pat paaiškino, kad romane Bellos mintys apie mirtį nuskamba šokių studijoje, beveik pačioje knygos pabaigoje.
Nepaisoma paprasčiausių dėsnių
Po įvykio automobilių stovėjimo aikštelėje Bella ima pagrįstai manyti, kad unikalių bruožų Edwardas gali turėti ir daugiau nei galima pastebėti akimis. Kaip tik tada ji padaro tai, ką padarytų bet kuris iš mūsų, – ima naršyti internetą. Čia randa nuorodą į netoliese esantį knygyną, o jame – knygą, įtraukiančią į mitą apie vilkolakius ir vampyrus, kuriuos prieš tai buvo minėjęs Jacobas. Ją skaitydama, ji prisimena, kad Edwardas visada yra šaltas kaip ledas.
Kai kuriose filmo scenose, personažams kalbant, aplink juos susidaro regimi iškvepiamo oro debesys. Iš to galima suprasti, kad lauke šalta. Bene labiausiai iš burnų virstantys šilti garai pastebimi Edwardo ir Bellos miško scenoje. Bet kaipgi šitaip? Jei Edwardas vampyras ir jo kūnas – šaltas kaip ledas, jo iškvepiamas oras taip pat turėtų būti šaltas, todėl nematomas lygiai tokiame pat šaltame aplinkos ore.
Bellos kambaryje – du keisti dalykai
Nors tai, kad Bellos tėvas, laukdamas, kol ji atvyks į miestelį, paruošė dukrai kambarį, reikėtų vertinti kaip ypač šaunų, mylinčio tėvo gestą, kyla klausimas, kas jam padėjo parinkti kai kuruos dekoro elementus. Dėl rausvos spalvos patalų, aišku, tenka tik pagirti, tačiau kambaryje yra bent du kur kas įdomesni daiktai, kuriuos įmanoma pastebėti pirmą kartą į kambarį įžengiančios Bellos scenose.
Vienas iš jų – tai ant lentynos priešais duris padėta lėlės galva. O kurgi kūnas? Ir apskritai – kuriems galams laikyti nurautą lėlės galvą?
Antras dėmesio vertas daiktas yra prie durų kabantis paveikslas. Kai kamera apsisuka, kad būtų nufilmuota, kaip Bella žengia į kambarį, dėmesio centre trumpam atsiduria paveikslas, kuriame pavaizduotas vilkas. Turint omenyje, kad mergina netrukus taps geriausia vilkolakio bičiule, tas paveikslėlis gali būti suprastas kaip užuomina apie tolesnius įvykius.
Obuolys – ne atsitiktinumas
Užkandinėje nufilmuotoje scenoje, kurioje Bella pirmą kartą pamato Cullenų šeimą, Rosalie laiko obuolį, labai panašų į tą, kuris pavaizduotas ant knygos viršelio. Sutapimas? Veikiausiai ne. Sprendimas įvilkti romaną į viršelį su obuolio piešiniu neapsiėjo be S. Meyer palaiminimo.
Asmeninėje interneto svetainėje autorė aiškina: „Obuolys ant „Saulėlydžio“ viršelio simbolizuoja uždraustą vaisių. Aš panaudojau eilutes iš Biblijos Pradžios knygos (jos užrašytos iš karto po turinio), nes man patinka frazė apie gėrio ir blogio pažinimo vaisių. Argi ne jo galop tenka paragauti ir Bellai? Obuolys turi ir keletą kitų simbolinių prasmių, ir tai ypač gerai. Obuolys figūruoja ir pasakoje apie Snieguolę: nuo vieno jo kąsnelio sustingstama ir nugrimztama į amžinąjį miegą. Obuoliai – ganėtinai universalūs vaisiai, turint omeny, kiek daug jie gali simbolizuoti. Pagaliau, man ypač imponavo dailus piešinio paprastumas. Tai buvo tinkamas pasirinkimas.“
Dar vienas šiame epizode nutikęs dalykas, į kurį būtina atkreipti dėmesį, yra tas, kad visi Cullenai kažką valgo. Bet ar vampyrai valgo? O gal jie tik apsimeta, kad valgo, nenorėdami išsiskirti iš kitų?
Žiūrint filmus išmoktas Roberto Pattinsono akcentas
Pačią pirmą dieną mokykloje chemijos mokytojas pasodina Bellą šalia Edwardo laboratorijos kabinete. Nuo jos kvapo kone dūstantis Edwardas sėdi priešais didelę pelėdos iškamšą ir atrodo taip, tarsi turėtų angelo sparnus. Ar toks ir buvo kompozicinis sumanymas? Nežinia. Bet ta pelėda atrodo lygiai taip, kaip Hedvigas iš „Hario Poterio“, todėl mintyse automatiškai iškyla R. Pattinsono personažas Sedrikas Digoris iš filmo „Haris Poteris“, o šitai, savo ruožtu, primena, kad aktorius – tikrų tikriausias britas.
Tai labai įdomu, nes „Saulėlydis“ šiaip jau – pirma kino juosta, kurioje R. Pattinsonui teko filmuotis šnekant su amerikietišku akcentu (kurio jis specialiai nesimokė).
„Kartais pamirštu, kad šneku su amerikietišku akcentu, – sakė jis per kanalui MTV duotą interviu. – Pavojingiausia tai, kad po kurio laiko pamirštu, kokia tikroji mano tartis! Tai iš tiesų keista. Anksčiau kurti vaidmenų kalbant kaip amerikiečiui man neteko.“
Kalbėdamas toliau aktorius atskleidė, kad amerikietiškos tarties išmoko labai paprastai – gausiai žiūrėdamas amerikietiškus filmus.
Bellos kuprinė paneigia fizikos dėsnius
Vėl tenka aptarti sceną automobilių stovėjimo aikštelėje. Šį kartą Bella per plauką išvengia mirties nuo visureigio smūgio. Laimei, Edwardas prišoka ir ranka sustabdo slystantį automobilį. Šį epizodą derėtų pavadinti „Saulėlydžio“ lūžio tašku: būtent dabar Bellai pirmą kartą sukirba mintis, kad Edwardas nėra toks, kaip visi. Vis dėlto atidžiausi žiūrovai galėtų paminėti ir daugiau šioje scenoje matomų neįtikėtinomis galiomis apdovanotų objektų.
Prisiminkime, kaip viskas vyko. Pirmiausia Bella priėjo prie savo automobilio, nusiėmė kuprinę ir užmetė ją ant variklio dang2io. Tada atsigręžė ir pro petį pažvelgė į kitoje aikštelės pusėje stovėjusį Edwardą. Po akimirkos prie jos su pagreičiu ėmė artėti mirtiną pavojų sukėlęs autobusiukas. Ji pati nuo smūgio, kaip jau minėta, buvo apsaugota, bet jos automobilis – ne. Bet štai ant variklio dangčio gulėjusi kuprinė liko nepajudėjusi iš vietos.
Peršasi du galimi paaiškinimai: arba Bellos kuprinė prigrūsta neįtikėtinai sunkių vadovėlių, arba ji prieštarauja elementariems fizikos dėsniams.
Klausantis pirmo Edwardo ir Bellos pokalbio darosi nejauku
Visą Edwardo ir Bellos meilės istoriją galima prisiminti kaip itin gražų pasakojimą, tačiau pirmasis judviejų pokalbis prilygo tikrai katastrofai – šito paneigti neįmanoma. Ar klausantis to pašnekesio jūsų neapėmė svetimos gėdos jausmas?
To epizodo nejaukumas užkliuvo ir patiems aktoriams. Duodama interviu kanalui MTV, Kristen Stewart pasakė: „Tą akimirką jie gal ir nėra apgaubti romantikos, tačiau vėliau, prisiminę pirmą savo pokalbį, jie būtų priversti nustebti, kaip stulbinamai viskas pasikeitė. Tai labai svarbu, todėl scena, kai jie sėdi biologijos laboratorijoje ir bando pasišnekučiuoti, – daug pasakantis epizodas. Viena iš priežasčių, kodėl ši istorija galėtų būti įdomi, yra ta, kad joje užgimstanti meilė – sunkiai pakeliamas jausmas.“
Akivaizdu, kad filmuotis tame epizode buvo taip pat nejauku, kaip ir jį žiūrėti.
Cullenų šeimos herbą buvo galima pastebėti nuo pat pradžių
Kad ir kaip įdėmiai stebėjote Edwardo ir Bellos veidus per pirmąjį jų pokalbį laboratorijoje, žvilgsnis tikrai galėjo užkliūti už Edwardo riešą puošiančios apyrankės su masyvia emblema. Šios detalės reikšmė paaiškėja tik daug vėliau – kai Edwardas pasikviečia Bellą namo pietų.
Nesunku pastebėti, kad tokią pat emblemą ant kaklo pasikabinusi Alice. Tiesą sakant, beveik visi Cullenai nešioja kokį nors aksesuarą, į kurį ji įkomponuota. Ką gi tai reiškia?
Ši emblema figūruoja tiktai filme ir tai – režisierės Catherine Hardwicke sumanymas.
„Knygoje ji nepaminėta, bet filme emblemą galima pastebėti, – sakė aktorius Peteris Facinelli. – Tai – Cullenų šeimos herbas ir kiekvienas iš mūsų jį nešiojame. Maniškis buvo ant žiedo, kai kurie jį turėjo ant apyrankės arba nešiojo kaip pakabuką. Visi Cullenai turėjo aksesuarą su šeimos herbu.“
Vieno obuolio vis dėlto trūko
Sugrįžkime prie obuolių temos. Yra viena scena užkandinėje, kurioje Edwardas užkalbina šalia salotų baro stovinčią Bellą. Ši kaip tik kraunasi į dubenį salotas, kai Edwardas paklausia: „Valgomas menas?“ Bella krūpteli ir netyčia numeta ant baro pasidėtą obuolį. Jis atšoka nuo Edwardo kojos ir įlekia jam tiesiai į rankas – belieka vaisių tik ištiesti, laikant taip, kaip pavaizduota ant knygos viršelio. Bet kurgi jis dingsta vėliau?
Kai Bella apeina barą, o Edwardas nuseka jai iš paskos, obuolio nebematyti.
Jeigu smalsu, kaip R. Pattinsonui pavyko taip meistriškai sugauti obuolį, teks nusivilti – vaisius filmuojant buvo pririštas prie siūlo. Visgi net šio palengvinimo nepakako, kad ta scena pavyktų sklandžiai ir iš pirmo karto.
„Kartojome ją begalę kartų. Buvau beveik nusprendusi jos atsisakyti, – pasakojo režisierė C. Hardwicke. – Vis dėlto pagaliau pasisekė – iš 13 bandymo.“
Kančios su spalvotais kontaktiniais lęšiais
Šis faktas ypač pastebimas vėlesniuose filmuose, kuriuose Bella – jau pavirtusi vampyre, todėl jos akys, kaip ir dera, įgauna kone kraujo raudonumo spalvą. Visgi ir pirmame filme K. Stewart akys tamsiai rudos ir didelės it stirnos, nors tikra aktorės akių spalva – žalia.
Per interviu kanalui MTV R. Pattinsonas patvirtino, kad ir jis pats, ir K. Stewart vaidino su kontaktiniais lęšiais.
„Ji sakė, kad neturėčiau skųstis dėl savo lęšių, kadangi ir pačiai per filmavimą tenka juos įsidėti“, – sakė R. Pattinsonas kalbėdamas apie tai, kad yra skirtumas, su kokiais lęšiais filmuotis, – rudais kaip jos, ar geltonais, kurie teko jam. Tačiau vėliau, kai tradicinius rudos spalvos lęšius teko pasikeisti į vampyriškus raudonus, tą skirtumą, anot R. Pattinsono, pajuto ir pati K. Stewart.
„Kai galop jai teko juos įsidėti, ji nepaliovė skųstis – kas antrą dieną piktinosi. Tada galėjau pasijusti atsiteisęs“, – sakė R. Pattinsonas.
R. Pattinsonas tikrai moka groti pianinu
Kai Edwardo ir Bellos santykiai suplazda romantikos sparnais, jis neatsispiria norui pagroti jai pianinu. Daugelis žiūrovų, ko gero, mano, kad grojimo pianinu scena neapsiėjo be sumanaus montažo, bet pasirodo, kad R. Pattinsonas tikrai moka groti pianinu. Duodamas interviu kanalui MTV aktorius pajuokavo, kad grojimą kurį laiką buvo apleidęs, tačiau net pats nustebo, kaip greitai jam pavyko paskambinti girdimą melodiją, nors ir ne visai tiksliai.
Kol dar nebuvo pasirodžiusi pirmosios knygos ekranizacija, apie šį slaptą R. Pattinsono talentą buvo užsiminusi ir K. Stewart. Ji patikino, kad filme tikrai nuskambės Bellai skirta lopšinė, be to, ją tikrai skambins R. Pattinsonas.
Vienas Edwardo pomėgis gali ir sugluminti
Scenoje, kai Edwardas pasirodo Bellos miegamajame, atmosfera įkaista nuo begalinės erotinės įtampos. Jis prisipažįsta į kambarį patekęs pro langą, be to, atvirai pasako, kad tai – ne pirmas kartas, kad jam patinka stebėti, kaip ji miega.
Iš dalies tokį elgesį galima pateisinti tuo, kad Edwardas yra vampyras, todėl apskritai nemiega, bet pomėgis stebėti ką nors miegant gali ir sugluminti ar net sukelti pagrįstų įtarimų.