„Lietuvoje dokumentiniai filmai dažniausiai kuriami apie tai, kas jau buvo: rodomi Nepriklausomybės atgavimo laikai ar jų priešaušris, kalbama apie nusipelniusius žmones, kurie jau yra istorija. O man lietuviškame kinematografe trūksta istorijų apie tai, kuo gyvename dabar. Šis filmas yra pop dokumentika, jis skirtas žiūrovams, o ne festivalių vertinimo komisijoms. Jo herojai – išskirtiniai šou verslo atstovai, kurių laikas – dabartis“, – kalba režisierius Dominykas Kubilius.
Itin greita filmo „Rockstarai“ dinamika ir pats jo pavadinimas leis pajusti tai, kokiu tempu šie atlikėjai gyvena, kokį visuomenės spaudimą jaučia ir kaip priima savo šlovę bei jos bjaurią palydovę – neapykantą. Filme jie – iki skausmo atviri, besidalinantys savo tikru pasauliu su visais jame tūnančiais demonais.
„Žodis „rockstarai“ yra vartojamas Lietuvos šou verslo užkulisuose, ir tai nėra apie konkretų muzikos žanrą, gitaras ar 1990-aisiais Vilniaus koncertų ir sporto rūmų tualete apsivėmusius rokerius. Tai – apie muzikanto gyvenimo būdą, kūrybą, meilę – visa, ką jie išgyvena kaip roko žvaigždės, – sako D. Kubilius. – Pasirinkau tuos kūrėjus, kurie išsiskiria iš masės, stebina, gyvena ir kuria itin originaliai. Šįkart mes labai gyliai įlindome į jų gyvenimus, filmavome jų namus, artimuosius, ypatingus santykius su mamomis, nes tai ir yra eitynės per tikrą gyvenimą: nuo mamos iki M.A.M.O.S.“
„Rockstarai“ – realybės dokumentika be specialiai surežisuotų scenų. Filme daug gyvo veiksmo ir to, kas nebuvo suplanuota, tačiau įvyko ir nustebino pačią filmavimo komandą. Režisierius pasakoja, kad atlikėjų šeimos pasidalijo privačiais vaizdo medžiagos archyvais, leidžiančiais stebėti, kaip šių dienų žvaigždės augo, brendo. Remio ir Gamkos mama rado senas VHS kasetes, kuriose užfiksuotų vaizdų broliai patys dar nebuvo matę. Kai kompiuterio ekrane jie išvydo dabar jau skaitmenizuotus vaizdo įrašus – save ant tėvo rankų – reakcija buvo ypatingai jautri.
2001-aisiais nužudytas buvęs Lietuvos bokso federacijos vadovas ir Daškinių lyderis Remigijus Daškevičius archyviniame savo šeimos filme – sūnus karštai mylintis, su jais žaidžiantis tėtis. Gamka jį prarado būdamas vos 2,5 metukų, Remis Retro – 5-erių. Jie iki šiol nelinkę apie tai kalbėti interviu metu, bet dokumentiniame filme emocijos išsiveržia pačia jautriausia forma.
„Jų reakcija labai stipriai paveikė“, – neslepia D. Kubilius.
„Aš manau, kad mes esame gana įdomi kasta: vieni iš nepanašiausių, bet ir vieni artimiausių brolių, kokie tik gali būti“, – filme sako Gamka ir tai atsiskleidžia kiekviename jų istorijai skirtame epizode.
„Per savo gyvenimą esu nufilmavęs turbūt visus bent kiek garsesnius žmones, nuo prezidentų iki sportininkų ar šou verslo atstovų. Tai, žinokite, su prezidentu Gitanu Nausėda lengviau susitarti dėl interviu nei su šiais broliais, – šypteli režisierius. – Jų filmavimas kėlė daug iššūkių. Bet tai, ką gavome, pakeis stereotipinį įspūdį, kurį buvome susidarę. Gamka atsiskleis kaip labai jautrus vaikinas, labai romantiškas, kalbantis poetiškai, mylintis savo moterį. Jis – visai kitoks, labiau primenantis Gėlių vaikus, hipius nei „FSG“ treperius. Jis – tikras atradimas. O abiejų brolių santykiai su mama yra kažkoks kosmosas. Man tai priminė italų šeimą, kurioje mama – viso šeimos orkestro pagrindinis dirigentas, galva, tvirtai valdanti suaugusius vyrus ir tuo pat metu išliekanti jų geriausia drauge.“
Tiek abu broliai, tiek visi filmo „Rockstarai“ herojai – visiškai skirtingi ir savo kuriama muzika, ir gyvenimo būdu, bet likimas juos suvedė į tą pačią sceną. O filmo kūrėjai sako, kad niekada nežinojo, kokia bus kita scena, nes jie tiesiog neprognozuojami.
Be Gamkos ir Remio Retro, pop dokumentikoje naujomis spalvomis atsiskleis Rūta Mur ir Justė Arlauskaitė-Jazzu. Filmo „Rockstarai“ premjera – jau sausio 11 dieną, visos Lietuvos kino teatruose jį bus galima pamatyti nuo sausio 12-osios.