Šiam 43-eji, bet jis vis dar gyvena su mama, žaislų parduotuvėje perka galingus džipus ir rekonstruoja Antrojo pasaulinio karo mūšių modelius. Bet vieną dieną į užketėjusio viengungio širdį pasibeldžia jausmai. Jūsų dėmesiui – interviu su „Fusio“ režisieriumi Daguru Kari.
– Pagrindiniai jūsų filmų personažai tikrame gyvenime dažniausiai nėra herojai. Jie lieka už „įprastumo“ standarto. Jie pastebimi, tačiau niekas nekreipia į juos dėmesio. Kodėl svarbu – tiek jums, tiek visuomenei – atkreipti dėmesį į tokius žmones?
– Kai kuriu filmus, bandau sukurti įdomius veikėjus, visuomenė man nėra įdomi. Bandau kurti filmus, atveriančius savitą pasaulį – šis pasaulis primena apie mūsų realybę, tačiau jis yra kiek kitokiame „dažnyje“. Man labai svarbu, kad filme būtų vaizduojamos įdomios situacijos, o veikėjų „įprastumas“ tam tikra prasme neleidžia skleistis tokių situacijų galimybei. Todėl kuriu personažus, kurie yra sutrikę, turintys trūkumų, netobuli. Visiškai tobulas žmogus yra tobulai neįdomus.
Mes nesitapatiname su Supermenu, kai jis skraido ir bando išgelbėti pasaulį, mes tapatinamės su juo tada, kai žinome, kad jis kiekvieną dieną dirba nuobodų darbą, yra drovus ir turi bėdų su savo mergina.
– Kartą interviu esate sakęs, kad jums svarbu sukurti įdomius personažus. Tačiau jūs tai galėtumėte daryti ir kito meno ribose, pavyzdžiui, literatūroje. Kodėl pasirinkote kiną? Ką tokio įdomaus ir išskirtinio radote kine?
– Mano kūrybiškumas skleidėsi įvairiomis kryptimis. Kaip buvau paauglys, daug rašiau, mėgau fotografuoti, grojau roko grupėje. Man buvo sunku pasirinkti karjeros kryptį, nes mėgau visa tai, ką dariau. Tuomet supratau, kad filmų kūrimas gali pasitarnauti kaip skėtis visoms mano veikloms. Mėgstu kiną, nes filmų kūrimas savyje talpina labai daug skirtingų procesų: rašymas labai skiriasi nuo filmavimo. Tai labai dinamiškas užsiėmimas.
– Kokia pagrindinė filmo „Fusis“ problema?
– Manau, kad kiekvienas gali tapatintis su jausmu, kad esi užstrigęs gyvenime, o su savo padėtimi netgi susigyvenai. Bet juk visada yra atsitiktinumo galimybė. Kažkas nenuspėjamo įžengia į tavo gyvenimą ir viskas pasikeičia.
– Kaip manote, ar menininkas turi kelti politinius, socialinius klausimus, o gal tiesiog pasakoti geras istorijas tam, kad linksmintų? Kodėl?
– Niekada nėra dviejų tokių pačių menininkų. Man regis, sunku tokia tema daryti apibendrinimus. Jei linksti į politiką, tuomet apie tai ir kurk. Jei nori linksminti, tuomet linksmink. Reikia rasti savą balsą pasaulyje ir laikytis jo. Nėra vieno teisingo kelio.
– Islandija yra maža valstybė, joje gyvena apie 330 000 gyventojų, tačiau čia sukuriama labai daug gerų filmų, literatūros, muzikos. Kas, jūsų nuomone, tai lemia?
– Turbūt čia esama ir paslapties elemento – kaip Islandija į pasaulį išleidžia tiek daug menininkų. Neturiu atsakymo. Tik žinau, kad Islandijoje daug pirmykštės, kūrybingos dvasios. Tokioje mažoje valstybėje, kur viskas turėtų būti neįmanoma, jaučiu, kad viskas yra įmanoma.
– Jūs dėstote Danijos nacionalinėje kino mokykloje režisūros studentams. Kokios savybės svarbios mokytojui? Ką reikia daryti, kad išugdytum gerus režisierius? Ką reiškia būti geru mokytoju?
– Jei nori būti geru mokytoju, reikia sugebėti dėmesio centru paversti savo mokinį, o ne save. Viskas priklauso nuo to, kaip sugebėsi savo patirtį paversti savo mokinio ar mokinės patirtimi. Daugeliu aspektų mokyti meno – neįmanoma užduotis. Niekas už patį menininką nežino geriau, ką jam daryti. Mokymo procesas labiau susijęs su durų ir koridorių atidarymu tam, kad jis ar ji galėtų ištyrinėti naujus savo talento niuansus.
– Kai renkatės studentus, ko juose ieškote? Ko reikia, kad taptum geru režisieriumi?
Man regis, svarbiausia turėti savitą balsą. Kažką, kas tave išskirtų iš kitų režisierių. Aš ieškau studentuose trūkumų, netobulumų. Būtent netobulumai kuria charakterį. Kompozitorius Brianas Eno yra sakęs: „Viskas, ką vadiname charakteriu, yra nuokrypis nuo tobulumo“. Manau, tai tikra teisybė.
– Iš kur semiatės įkvėpimo? Buvimo su žmonėmis? Knygų? Kitų filmų?
– Iš visko.
Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šiemet vyks lapkričio 5–22 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
Komiška drama „Fusis“ bus rodoma:
Lapkričio 7 d., šeštadienis, 21:30 „Forum Cinemas Vingis“, 9 salė, Vilnius
Lapkričio 8 d., sekmadienis, 16:15 kino centras „Skalvija“
Lapkričio 12 d., ketvirtadienis, 21:15 „Forum Cinemas“ Kaune, 4 salė
Lapkričio 13 d., penktadienis, 16:00 „Forum Cinemas Vingis“, 1 salė
Lapkričio 17 d., antradienis, 21:00 „Forum Cinemas“ Klaipėdoje, 2 salė
Lapkričio 19 d., ketvirtadienis, 21:15 „Forum Cinemas“ Kaune, 3 salė
Lapkričio 21 d., šeštadienis, 21:30 „Forum Cinemas“ Šiauliuose, 5 salė