Jau tradicija tapusios ir viena kitą papildančios pagrindinės programos, konkursinė programa, lietuviškos premjeros, specialieji seansai ir kino industrijos forumas – taip atrodys festivalis. Anot organizatorių, jisleis pamatytiilgai lauktus kino meistrų ir stebinančius debiutuojančių režisieriųfilmus, išlaikys konkurso intrigą ir kvies į turiningus susitikimus su festivalio svečiais.
Iš Šiaurės per Europą ir Ameriką
Nuo Skandinavijos, per visą Europą, paliečiant Ameriką – tokią kryptį festivalis brėššiais metais. Unikalūs šiauriečiųfilmai, naujas Europos kinas, vieno žemyno ribas peržengiantys kūriniai – tai plati panorama, kuri, anot G. Arlickaitės, privers paklausti – ar kinui apskritai egzistuoja geografinės ribos?
Šiaurės kino atradimaisstebins rubrika„Naujienos iš Šiaurės“. Joje žiūrovai išvys pažįstamas ir naujas pavardes – Aku Louhimies („Aštuoniukė“), Christofferis Boe („Kaifas, seksas ir mokesčiai“), Lukas Moodyssonas („Mes geriausios“), Sara Johnsen („Tyras gyvenimas“),Benediktas Erlingssonas(„Apie arklius ir žmones“), Joachimas Rønningas ir Espenas Sandbergas(„Kon-Tiki“), Mia Engberg („Belvilio kūdikis“). „Tai geriausias skandinaviškas kino tradicijas ir novatorišką žvilgsnį atskleidžiantys filmai“, – sako G. Arlickaitė.
Programa„Kertant Europą“ šiais metais išsiskirs kino garsenybių ir perspektyvių debiutantų pavardėmis. Jeanas-Lucas Godard’as, Peteris Greenaway’us ir Edgaras Pêra(„3x3D“), Agnieszka Holland („Degantis krūmas“), Andrzejus Wajda („Valensa. Vilties žmogus“), François Ozonas („Jauna ir graži“), Nicolas Philibert’as („Radijo namai“), Bruno Dumont’as („Kamilė Klodel, 1915“), Cristi Puiu („Trys interpretacijos pratimai“), Marco Bellocchio („Miegantis grožis“), Gabriele Salvatores („Sibirietiškas auklėjimas“)– tai pavardės, formuojančios šiandieninio Europos kino veidą.
Festivalis išliksdėmesingasir pirmuosius žingsnius didžiojokino link žengiantiems autoriams. Anot G. Arlickaitės, tiems, kurie debiutuodami drąsiai laužo pasakojimo modelius, originaliai žaidžia tradicija ir ieško naujos estetikos. Tai italai Fabio Grassadonia ir Antonio Piazza„Salvo“, jų tėvynainis Matteos Oleotto („Zoranas, mano idiotas sūnėnas“), žydų kilmės britų režisierius Tomas Shkolnikas(„Komikas“), rusai Natalija Merkulova ir Aleksėjus Čupovas(„Intymios vietos“) ir kt.
Šiais metais „Scanorama“peržengs Europos ribas. „Specialiųjų seansų“ programastabtels prie Europos ir kitų žemynų bendro buvimo:Europos ir Meksikos („Heli“, „Auksinis narvelis“, „Darbuotojai“), Europos ir Amerikos („Išgyvena tik mylintys“,„Prince Avalanche“).
Triumfavusių pėdsakais
Vienuoliktosios „Scanoramos“ žiūrovų lauksdaugybę kritikų diskusijų iržiūrovų simpatijųsulaukusių filmų iš Berlyno, Kanų, Venecijos, Roterdamo, Sandanso, Karlovy Varų, Lokarno. Kaip sako G. Arlickaitė, tai stiprias emocijas sukėlę, originaliai prabilę, ryškūs festivalių favoritai.
Iš Kanų į „Scanoramos“ programą atkeliaus„Borgmanas“(rež. Alexas van Warmerdamas), „Jauna ir graži“ (rež. François Ozonas), „Pilis Italijoje“ (rež. Valeria Bruni Tedeschi), geriausios aktorės prizu konkursinėje programoje apdovanota „Praeitis“ (rež. Asgharas Farhadi), geriausio režisieriaus apdovanojimą „Ypatingo žvilgsnio“ programoje laimėjęs „Nepažįstamasis prie ežero“ (rež. Alainas Guiraudie) ir „Kritikų savaitės” prizą nuskynęs„Salvo“ (rež. Fabio Grassadonia ir Antonio Piazza) bei „Ypatingo talento“ apdovanojimą „Ypatingo žvilgsnio“ programoje pelnęs Diego Quemada-Díezo filmas „Auksinis narvelis“.
„Džiaugiamėsgalėdami parodytiir Berlyne „Auksiniu lokiu“apdovanotą nepamirštamąCălino Peterio Netzerio„Vaiko poziciją“. Drama, kurią Rumunija jau pristatė „Oskarams“, patvirtins šiandienio rumunų kino išskirtinumą ir jėgą“, – teigia G. Arlickaitė.
„Neišgalvoto gyvenimo“ programoje šokiruosprizus ir nominacijas tiesiog šluojantisJoshua Oppenheimerio ir Christine’os Cynn „Žudymo aktas“. Jų filmas pelnė daugiau nei 25. Įsavotišką siurrealizmą panardinanti dokumentika pasakos apie žudymo banalumą ir beprasmybę. Operos gimimo užkulisius pravers po festivalius keliaujantis filmas „Repetuojant „Traviatą“. Bus parodytas ir geriausio dokumentinio filmo prizą Karlovy Varų festivalyje pelnęs„Vamzdis“ (rež. Vitaly Manksy) – istorija apie Europą su atšiauriu Sibiru jungiantį dujų vamzdį ir šalia jo gyvenančius žmones.
Primirštu kino legendų keliu
„Kiekvienais metais atsigręžiame į asmenybes, kurios išsiskyrė savitumu, meniškumu, vėrė naujus kino kalbos horizontus. Šiais metais tai du originalūs, skirtingą pasaulio ir kino matymą įkūnijantys autoriai – prancūzas Robert’as Bressonas ir britas Nicolas Roegas“, – apie retrospektyvos programą pasakoja G. Arlickaitė.
Didžiojo kino minimalisto ir asketo Robert’o Bressono gerbėjai išvys „Bulonės miško damas“, „Kišenvagį“, „Mušetę“,„Pinigus“, „Žanos D’Ark teismą“ – filmus, geriausiai atskleidžiančius unikalų prancūzo kino braižą. Visai kitokią kino kalbą pasitelkia Nicolas Roegas. Jis nepaiso tradicinio pasakojimo logikos, išsiskiria montažo aštrumu, vaizdo ekspresija. Visa tai bus galima pamatyti filmuose „Apsėdimas“, „Dabar nežiūrėk“, „Pasirodymas“, „Žmogus, kuris nukrito į Žemę“.
Stabtelti lietuviškoje realybėje
Konkursinėje programoje „Naujasis Baltijos kinas“ varžysis Lietuvos, Latvijos ir Estijos trumpametražiai filmai. Tarptautinė žiuri skirs du apdovanojimus. Geriausiam konkursinės programos „Naujasis Baltijos kinas“ filmui „Vilniaus kino klasteris“ įteiks prizą – kino aparatūros nuomos paslaugas, o bendrovė TEO LT, AB geriausiam jaunajam lietuvių režisieriui suteiks finansinę paramą būsimam jo kino projektui. „Naujojo Baltijos kino“ programoje pristatomi šešiųlietuvių autorių kūriniai – Austėjos Urbaitės „Etiudas“, Marijos Kavtaradzės „Pasakyk, kad neskaudės“, Skirmantos Jakaitės ir Solveigos Masteikaitės„Neeuklidinė geometrija“, Lino Mikutos „Pietūs Lipovkėje“, Ievos Veiverytės „Šuns dienos“ ir Aistės Žegulytės „Tapatumai“.
„Du programos filmai jau sulaukė įvertinimų – Marijos Kavtaradzės darbas buvo atrinkas į tarptautinio San Sebastiano kino festivalio studentų filmų programą. Lino Mikutos filmo pasaulinė premjera įvyks tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje. Tai dar kartą įrodo –auginame talentingą jaunąją kartą“, – teigia G. Arlickaitė.
Festivalyje įvyks ir keturių lietuviškų ilgametražių dokumentinių filmų premjeros – Audriaus Stonio „Kenotafo“, Ričardo Marcinkaus „Galutinio tikslo“, Vytauto V. Landsbergio „Trispalvio“ ir kartu su lietuvių komanda kurto J. Jackie Baier filmo „Julija“. Du iš šių filmų – „Julija“ ir „Galutinis tikslas“ – taip pat sulaukė tarptautinių festivalių dėmesio: pirmojo premjera įvyko Venecijos kino festivalyje, antrasis pakviestas į prestižinį Amsterdamo dokumentinių filmų festivalį.
Specialioje programoje „Jubiliejus“ bus parodytas prieš dvidešimt metų sukurtas lietuvių režisieriaus Andriaus Šiušos filmas „Ir jis pasakė jums sudie“. Kaip teigia organizatoriai, tai bus išskirtinė proga pamatyti primiršto autoriaus retai rodytą filmą.
Artyn prie naujo kūrinio
Festivalyje įvyks tradicinis „Scanoramos“ organizuojamas kino industrijos renginys „Scanoramos KRYPTYS“. Šiais metais jis bus skirtas dar nebaigtų filmų iš Baltijos ir Skandinavijos šalių pristatymui (Work in Progress). Nebaigtą filmą „Svetimkūnis“ festivalyje parodysir lenkų kino grandas Krzysztofas Zanussi. „Mums didžiulė garbė, jog režisierius būsimąjį kūrinį pristatys būtent „Scanoramoje“, – sako G. Arlickaitė. Kino profesionalams meistriškumo seminarus rengs iškilūs Europos kino režisieriai, įvairių institucijų atstovai pristatys aktualias programas bei platų profesionalumo tobulinimo spektrą. Renginyje dalyvaus gausus būrys industrijos profesionalų iš visos Europos ir Lietuvos.
Į festivalįatvyks režisieriai Natalija Merkulova ir Aleksėjus Čupovas („Intymios vietos“), Tomas Shkolnikas („Komikas“), Goranas Paskaljevičius („Dienai brėkštant“), Marteinas Thorssonas („XL“), Antonio Piazza („Salvo“), J. Jackie Baier („Julija“), Matteo Oleotto („Zoranas, mano sūnėnas idiotas“), Vitaly Mansky („Vamzdis“), Jan Forrstrom („Egipto princesė“), aktorius Tomi Korpela („Viskas, ką darome dėl meilės“) ir kt.
Vienuoliktasis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 7–17 d. Vilniuje, lapkričio 14–24 Kaune, lapkričio 14–17 Klaipėdoje, lapkričio 23–24 Šiauliuose.