1. Iš pradžių karinio Rusijos laivyno atstovai nesuprato, kad laivas nuskendo, tad gelbėjimo darbai nebuvo pradėti artimiausias 6 valandas nuo katastrofos pradžios. Dar po penkių valandų situacija buvo paskelbta ekstremalia, todėl nuo nelaimės pradžios praėjus net 11 valandų visi įgulos nariai buvo mirę, rašoma pranešime spaudai.
2. Visi 118 laive buvusių žmonių oficialiai buvo paskelbti mirusiais po nesėkmingų dviejų savaičių trukmės gelbėjimo operacijų.
3. Iš pradžių Rusijos vyriausybė tikino, kad „Kurskas“ Barenco jūroje susidūrė su kitu jį nuskandinusiu laivu. Vėliau tikino, kad visi laive buvę žmonės žuvo iškart, tačiau narai rado įrodymų, kad 23 jūreiviai išgyveno sprogimus ir laive gyvi būdami praleido dar bent keletą valandų.
4. Tik pradėjęs eiti prezidento pareigas Vladimiras Putinas įvykus tragedijai atostogavo Juodosios jūros kurorte ir neskubėjo grįžti į Maskvą. Tai jis padarė tik rugpjūčio 19 dieną, kuomet kreipėsi į tautą sakydamas, kad viltys išgelbėti „Kursko“ įgulos narius išblėso. Pirma didelė krizė jam einant šias pareigas buvo plačiai kritikuojama.
5. Rusijos sprendimas nepriimti jokios užsienio šalių pagalbos per pirmąsias, kritiškiausias katastrofos dienas buvo plačiai kritikuojamas kaip pagrindinė klaida, lėmusi likusių gyvų įgulos narių žūtį.
6. Nuo pat pirmųjų katastrofos akimirkų ją detaliai nušvietė užsienio šalių žiniasklaida, tačiau „RIA Novosti“ paskelbtoje tragedijos ataskaitoje praleisti tie patys faktai, apie kuriuos Rusijos valstybinei žiniasklaidai buvo draudžiama kalbėti įvykus nelaimei.
Esminis neatitikimas – praleista informacija apie JAV, Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Nyderlandų siūlymus padėti, kuriuos Rusija tiesiog atmetė. Norvegija teigė, kad Rusijos vyriausybė net neatsakė į pagalbos siūlymą.
7. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą povandeninio laivo katastrofą pakomentavo tik rugpjūčio 16 dieną. Su žuvusių įgulos narių artimaisiais jis susitiko tik rugpjūčio 22-ąją, po katastrofos praėjus dešimčiai dienų.
8. Kalbėdamas apie salėje aidinčius piktus šūksnius, Vladimiras Putinas teigė, kad jokie Rusijos ar užsienio šalių gelbėtojai techniškai negali laiku pasiekti asmenų, esančių povandeniniame laive. Ekspertai paneigė šį vertinimą. Jų teigimu, iš karto priėmus Vakarų šalių pagalbos pasiūlymus, buvo tikėtina laiku atidaryti povandeninį laivą ir išgelbėti saujelę išgyvenusių žmonių.
9. Vladimiras Putinas galiausiai patvirtino Norvegijos ir Jungtinės Karalystės siūlymus pagelbėti, tačiau tai padarė po tragedijos praėjus savaitei, kai buvo per vėlu išgelbėti laive esančius asmenis.
10. Spėjama, kad niekas niekada nesužinos tikrų nelaimę sukėlusių priežasčių. Rusijos vyriausybės atliktas tyrimas atskleidė, kad viena nelaimės priežasčių – sprogusi torpeda, o vėliau pripažino, kad nelaimę įtakoti galėjo skystas kuras, kuris garsėjo nestabilumu esant tam tikroms sąlygoms.
11. Po nelaimės praėjus dvejiems metams Rusijos laikraštis „Rossiyskaya Gazeta“ paskelbė slapto vyriausybės tyrimo santrauką. Joje atskleidžiama, kad nelaimės priežastys – daugybiniai drausmės pažeidimai, o taip pat pasenusi ir blogai prižiūrima įranga bei įgulos aplaidumas ir kompetencijos stoka.