Prancūzo Étienne Comaro režisuotam filmui tai buvo pasaulinė premjera. Tikra istorija paremtas filmas atkreipia dėmesį į rečiau prisimenamą Antrojo pasaulinio karo tragediją – romų tautos naikinimą.
„Pakelkime tostą už laisvą Europą – Vokietijos Europą! Už fiurerį!“, – švenčiantį nacių partijos elitą į Berlyną susirinkusiems svečiams rodė viena filmo scenų.
Organizatorių pasirinkimas pradėti festivalį „Django“ yra ne tik šio sukrečiančio filmo įvertinimas, bet ir gestas šiandienos Vokietijos visuomenei, kurios vis didesnė dalis palaiko nacionalistinę „Alternatyva Vokietijai“ partiją.
Kad filmas nėra vien istorinis, spaudos konferencijoje patvirtino ir režisierius. „Norėjau parodyti muzikantą, atsidūrusį sudėtingoje istorinėje situacijoje. Bet kuo labiau gilinausi, tuo labiau supratau, kad („Django“ istorijoje) yra daug paralelių su šiandiena: pabėgėlių krize, draudimu žmonėms laisvai keliauti“, – kalbėjo É. Camaro referuodamas į JAV prezidento D. Trumpo draudimą kelių musulmoniškų šalių žmonėms atvykti į Ameriką.
Dominuoja politinis kinas
67-ąjį kartą vykstanti „Berlinalė“ yra vienas svarbiausio pasaulio kino renginių. Prasidedantis vasarį, jis tarsi nustato toną būsimiems metams kine. Festivalio direktorius Dietis Kosslickas sveikinimo žodyje įvertino, kad šiuo metu kine politikos tema kaip niekada svarbi: „Retai kada „Berlinalės“ programa laikmečio politinę situaciją palietė taip ryškiai, kaip šiemet.“
Politinės temos dominuoja daugelyje svarbiausių festivalio filmų – tiek istorinių, tiek kalbančių apie šiandieną. Dokumentika „I Am Not Your Negro“, be kitų temų, analizuoja, kodėl legendiniuose Holivudo filmuose praktiškai nėra juodaodžių. Filmas „The Wound“ atveria kine neliestą temą: homoseksualumą Pietų Afrikoje. Mokslinės fantastikos filmų retrospektyvoje bus rodoma George'o Orwello romano „1984“ ekranizacija. Suomių kinų ambasadoriaus Aki Kaurismäkio naujas filmas „The Other Side of Hope“ pasakoja Sirų pabėgėlio ir suomių prekeivio draugystę.
„Berlinalė“ tęsia ir pernai pradėtą tradiciją leisti pabėgėliams nemokamai ateiti į kino seansus kartu su festivalio savanoriais. Organizatorių tikslas yra ne tik pasakoti pabėgėlių istorijas kino ekrane (ir jas apdovanoti – pernai dokumentika „Fire at Sea“ išrinkta geriausiu „Berlinalės“ filmu), bet ir realiai jiems padėti integruotis į visuomenę.
Raudonuoju kilimu žengė „Šelmis 1“, „Toni Erdmanas“ žvaižgdės
Žinoma, festivalis visų pirma yra kino šventė – ir vakar ją nušvietė visos prožektorių šviesos. Raudonuoju kilimu žengė tokios kino asmenybės kaip vienas geriausių Europos kino režisierių, su filmu „Elle“ (liet. „Ji“) pasaulį vėl sujudinęs olandas Paulas Verhoevenas, už dokumentiką apie Edwardą Snowdeną „Oskaru“ apdovanota amerikiečių režisierė Laura Poitras, naujausiame „Žvaigždžių karų“ filme „Rogue One“ (liet. „Šelmis-1“) vaidinęs Diego Luna, iš „The Dark Night“ ir „Donnie Darko“ pažįstama aktorė Maggie Gyllenhaal. Visi jie festivalyje dalyvauja kaip žiuri nariai.
Tarp festivalio filmų aktorių ovacijų sulaukė juodosios komedijos „Toni Erdmann“ pagrindinė aktorė Sandra Hüller, taip pat naują filmą „The Dinner“ pristatantis Richardas Gere'as, kuris prieš ceremoniją spėjo susitikti ir su Vokietijos kanclere Angela Merkel aptarti situaciją Tibete – Gere'as yra organizacijos, kovojančios už žmogaus teises Tibete narys.
Tarp laukiamiausių filmų – antroji „Traukinių žymėjimo“ dalis
Iš viso „Berlinalė“ per 10 dienų parodys virš 400 filmų. Čia dominuoja ne holivudinis, o arthausinis kinas, vėliau pristatomas kituose kino festivaliuose ir platinamas mažesnių kino kompanijų.
Tačiau kasmet čia įvyksta ir premjerų, kurios garantuotai taps masiniais kino hitais. Šiemet tokia yra antroji „Trainspotting“ („Traukinių žymėjimas“) dalis „Trainspotting: T2“. Klasika tapęs 96-ųjų britų filmas perkėlė į keturių pagal visuomenės taisykles nenorinčių gyventi draugų pasaulį. Antroji dalis, kurią režisavo tas pats Danny Boyle'as, pasasakoja, kaip jiems sekasi dabar, praėjus 20-iai metų ir „nutikus gyvenimui“.
Kitas iš būsimų blokbasterių yra filmas „Logan“, tęsiantis superherojaus Vulverino, įkųnyto Hugh Jackmano, nuotykius.
Lietuviai dalyvauja, tik reikia paieškoti
Lietuvių kinas „Berlinalėje“ yra įvertintas: pastaraisiais metais čia įvyko filmų „Mariupolis“ ir „Sangailės vasara“ premjeros. Tačiau šiemet lietuviškas vardas oficialiuose „Berlinalės“ seansuose atsidurs tik kartą – bendrame rusų ir lietuvių trumpametražiame filme „Moloko“.
Tačiau Lietuva festivalyje turi savo bazę. Čia vykstančioje „Europos filmų mugėje“ įkurtas stendas „Next Stop Vilnius“, supažindinantis su Lietuvos kino industrija, šalyje sukurtais filmais bei supažindinantis tarptautinius kūrėjus su mokestine lengvata kino gamybai Lietuvoje.
Lietuviški filmai bus pristatyti specialiuose „Berlinalės“ seansuose. Industrijos profesionalai atskiroje peržiūroje išvys režisierės Eglės Vertelytės filmą „Stebuklas“, į šią sesiją bus įtrauktas ir bendras Estijos, Lietuvos ir Latvijos filmas „Apsimetėliai“.
Trys lietuviai, aktorė Aistė Diržiūtė, režisierius Jonas Trukanas ir prodiuserė Gabija Siurbytė, festivalyje pristatys projektą „Užgesus šviesoms“, kuris atrinktas į „Berlinale Talents“ trumpametražių filmų vystymo programą. Iš viso į „Berlinale Talents“ pakviesta 250 jaunų kūrėjų iš 71 šalies.
Į „Berlinalę“ atvyko ir didžiausio Lietuvoje kino festivalio „Kino Pavasaris“ atstovai, šiemet festivalyje rengiantys tarptautinį Europos filmų forumą. Iš Lietuvos kino kritikų festivalyje dalyvauja žurnalo „Kinas“, portalo „Kinfo“ autoriai. Dalį „Berlinalėje“ pristatytų filmų vėliau bus galima pamatyti ir Lietuvoje.
Iš viso į „Berlinalę“ kasmet atvyksta apie 20 tūkst. kino profesionalų iš 122 šalių, tarp jų – 3,800 žurnalistų. Į festivalio seansus kasmet parduodama virš 335 tūkst. bilietų.
Vasario 19-ąją įvyks festivalio kulminacija: paaiškės geriausio festivalio filmo ir kitų kategorijų nugalėtojai.