“Stepfordo moteryse” šiuo faktu per daug nesidžiaugiama, ypač iš vyrų pusės. Robotas (tiksliau, robotė) jiems – tobulo gyvenimo garantas. Jie gali žaisti mašinų modeliukais, pulteliu kontroliuoti žmonos krūtų dydį ir kiekvienąkart sukelti jai orgazmą, vaikščioti neįtraukus pilvo ir, beveik svarbiausia, nepergyventi, kad moteris daro didesnę karjerą!

Juostoje nuskamba vyrų giminės pasiteisinimas ir kartu priekaištas emancipuotoms karjeristėms: “Kol jūs norėjote tapti vyrais, mes tapome dievais!”. O.Lapinas DELFI aiškina: “Nebedarantys galios ir įtakos vyrai liūdi, nes praranda savo falą”. Kad jis – didžiausias vyrų pliusas, paaiškėja iš filmo personažo atsakymo į savo vėliau patobulintos žmonos klausimą “Kodėl tu negali iškepti keksiukų?” – “Todėl, kad… aš turiu penį!”.

Filmo idėja stipri (ne be reikalo perimta iš analogiškos XX a. sukurtos juostos) ir šiandien aktuali, tačiau, deja, įsprausta į per daug blizgius ir saldžius rėmus. Niekada nebus rimtai žiūrima į iškeltą visuomenės problemą, jei ji bus pateikiama kaip amžina pramoga.

Su vyrų požiūriu į moteris kaip į lėles filme kovoja (?) lygiai tokios pačios lėlės. Nicole Kidman nebesukuria tokių stiprių charakterių kaip “Valandose”. Po sterilaus miesčionės vaidmens “Šaltajame kalne”, “Stepfordo moteryse” jos personažas Džoana - tik streso kamuojama beveidė bedarbė. Prieš apsisprendžiant Džoanos vyrui dėl žmonos patobulinimo, ji graudžiai teargumentuoja: “Bet aš nebegalėsiu pasakyti, kad tave myliu”. Šiam filmui neplotų net feministės…

Įdomiausia, jog nors reklamuojant “Stepfordo moteris” akcentas dedamas ant socialinės dramos žanro įvardijimo ir roboto korta juostoje per daug nežongliruojama, mieli ilgaplaukiai, sijonuoti ir didžiakrūčiai Stepfordo robotukai turi panašumų su belyčiais, metaliniais “Aš-robotas” konstruktoriais. Atkreipkite dėmesį, jog jų abiejų pagrindinė sfera yra buitinė (virtuvė, parduotuvė…)! Robotų, kaip ir moterų, funkcija – kepti skanius pyragus, prižiūrėti tvarką ir apskritai patarnauti šeimininkui. Gal robotai irgi kada nors ims kovoti už lygias galimybes?

Juostoje “Aš - robotas” jie dar kovoja ne už save – paklūsta kitiems. “Pižoniškasis” (sunku manyti, kad tai – vaidyba) Willo Smitho herojus Spūneris kovoja prieš būrius metalinių konstruktorių, reikšmingai laido juokelius ir nuolat reklamuoja sportbačius (apskritai juostoje gausu reklamos – stambiu planu rodomas Spūnerio grotuvas, o unikaliojo roboto vardas yra Sony).

Tačiau filmas niekuo per daug neišsiskiria – nebent prieš seansus kino teatre dabar naudojama užsklanda su Sonio prašymu išsijungti mobilius telefonus. Bent jau tuo robotai naudingi.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)