Kviečia mažiau lietuvių
Vienas iš „Actors Agency“ agentūros įkūrėjų Donatas Šimukauskas net neabejoja, kad politinis konfliktas atsispindi ir kino versle.
„Seniau per metus filmuotis būdavo pakviečiama apie 10 aktorių. Ir kviesdavo ne tik iš mūsų agentūros. Tačiau taip buvo prieš karą Ukrainoje. Dabar rusų kino kūrėjų susidomėjimas aktoriais iš Lietuvos yra ženkliai sumažėjęs, – pastebi D. Šimukauskas. – Bet aš nematau didelės tragedijos. Rusijoje keliai užsivėrė, bet atsivėrė keliai į Ukrainą. Sulaukiame labai daug užsakymų, projektų iš Ukrainos kino kūrėjų. Todėl net neabejoju, kad viskas yra labai susiję su dabartine politine situacija.“
Atsisako filmuotis rusiškuose filmuose
„Žmonės juk skaito scenarijus, supranta, kokios potekstės ten sudėliotos ir panašiai. Kai kam politinis aspektas visiškai neįdomus ir jiems viskas priimtina, bet yra ir tokių aktorių, kurie pasako: „Ačiū, neįdomu, nenoriu“. Kiekvieno individualus pasirinkimas. Negalima nieko teisti ar teisinti, bet yra žmonių, kurie viską supranta ir mato vienaip, kiti – kitaip“, – DELFI sakė aktorių agentūros įkūrėjas.
Ar politinė įtampa nepakeitė darbinės atmosferos? „Tikrai negalima dėti bendro vardiklio, visokių žmonių ir visokių režisierių yra. Vieni juokauja šiuo klausimu ir bando pokštauti: „Nu, tavarišči, skora vajevat budem“, („Na, drauge, kariausime“, – rus. k. ). Žinoma, taip stengiamasi tiesiog nuimti įtampą, taip sakant „nuleisti garą“, – neabejoja D. Šimukauskas.
Lietuvius keičia baltarusiai
„Kino verslas nepolitikuoja, – įsitikinusi E. Kabaraitė. – Manau, kad kino kūrėjams iš Rusijos tiesiog netiko aktorių tipažai. Ne dėl politiniai motyvai.“
Aktorių agentūros įkūrėja sako, kad dabar rusų filmavimai dažniausiai vyksta Minske. Baltarusijos aktoriai pigesni, laisviau kalba rusiškai.
„Lietuvių ieškodavo dėl europietiškų tipažų. Jei filmui reikia skandinavo, jiems pigiau nusisamdyti skandinaviškai atrodantį lietuvį aktorių nei suomį ar estą, – pasakojo E. Kabaraitė. – Didžiausia problema su lietuvių aktoriais yra ir ta, kad jauni žmonės visiškai nemoka rusų kalbos. Ir nuvažiavus į Rusiją jiems sunku komunikuoti net buitinėmis temomis.“
Plūsta skandinavai
Tiesa, nepaisant to, kad Rusijos kino rinka Lietuvoje „susitraukė“, atsivėrė perspektyvos filmuotis skandinaviškuose filmuose ir reklamose.
E. Kabaraitė pastebi, kad į Lietuvą pradėjo plūsti reklamos kampanijos, kuriančios produkciją Skandinavijos rinkai.
Rodo didžiulę pagarbą
„Daug darbo yra ir Lietuvoje“, – prisipažįsta aktorė. Tiesa, pabrėžia, kad dirbdama kaimyninėje šalyje ji visada jausdavo Baltijos šalims rodomą didžiausią pagarbą ir susižavėjimą mūsų kultūra.
„Žmonės, su kuriais teko bendrauti, niekada nepasakė kažko blogo ar nemalonaus. Dažniausiai jų širdys aprauda visa tai, kas vyksta pasaulyje. Žmogiškasis gedulas, pasibaisėjimas tuo, kas vyksta. Daug primaišyta informacijos, kiekvienas tempia paklodę į savo pusę. Todėl laikausi maldos už taiką pozicijos. Tereikia galvoti tik apie taiką ir gėrį. Kiršinimai, mėtymaisi frazėmis niekam naudos neatneš. O dėl to kenčia niekuo nekalti žmonės“, – sako V. Bičkutė.
Tautybė nėra svarbi
„Abiejuose projektuose dirbo mišrios komandos – ukrainiečiai, rusai, amerikiečiai, latviai, estai, čekai. Kino industrijoje niekas nemaišo politinių reikalų su menu, – sako aktorė. – Žinoma, negaliu sakyti, kad visi apsimeta, kad nieko nėra, bet darbo metu visi susikoncentravę į filmavimus, kūrybą. Galbūt tai tik sutapimas, bet visi sutikti žmonės, dirbantys kino industrijoje, daug keliauja po pasaulį, dažniausiai gyvena Europoje, o į Rusiją vyksta tik dirbti. Todėl jų ir nuomonė nėra vienpusiška.“
A. Grudytė neabejoja, kad jei ieškomas aktorius tinka vaidmeniui, tiek režisieriams, tiek prodiuseriams nėra svarbi jo tautybė.
„Galiu užtikrinti, kad į kurią šalį nuvažiuotum – tiek į Ukrainą, tiek į Rusiją ar Gruziją, – lietuviai visur yra labai mylimi. Apie Lietuvą kalba gražiai. Girdėjau labai daug komplimentų tiek senosios, tiek naujos kartos lietuvių režisieriams ir aktoriams“, – sako A. Grudytė.