Šiandien filmui skinantis kelią į žiūrovų širdis dažnas J. Wrighto filmo versiją pavadina viena geriausių L. Tolstojaus romano ekranizacijų bei giria režisieriaus drąsą ir norą laužyti stereotipus.
Na, o DELFI skaitytojus kviečiame susipažinti su vieno didingiausių istorinių filmų kūrimo užkulisiais.
1. Kilus idėjai juostą nufilmuoti teatro scenoje, parašyti filmo scenarijų buvo pakviestas teatro dramaturgas Tomas Stoppardas, tokiu būdu siekiant filmui įpūsti dar daugiau teatrališkumo.
2. Įdomus ir kiek netikėtas sprendimas „Aną Kareniną“ filmuoti teatro scenoje turi pagrindą. Kalbama, jog tai buvo tarsi repeticija prieš režisieriaus debiutą teatre. 2013-ųjų vasarį vyras debiutuos Londono Donmar teatre, pristatydamas dar 1898 metais parašytą komedijinę Arthuro Wingo Pinero pjesę „Treloni iš Velso“ (angl. „Trelawny of the Wells“).
3. Patys filmo kūrėjai J. Wrighto „Aną Kareniną“ mieliau vadina ne L. Tolstojaus romano ekranizacija, o jo adaptacija didžiajam ekranui, kadangi filme išsaugotos ne visos rašytojo apsakytos siužetinės linijos bei įpinta naujų įvykių ir faktų.
4. Beveik visi filme matomi kadrai buvo nufilmuoti Londono priemiestyje esančioje Shepperton studijoje, kurioje filmo kūrėjai įkurdino teatrą, kurio patalpose vystosi filmo veiksmas.
5. Vienai iš filmo scenų Shepperton studijoje esančio teatro scena virto užšalusiu ežeru, o čiuožinėjimo ledu scenai kūrybinei filmo grupei į pagalbą atskubėjo olimpinis dailiojo čiuožimo čempionas Robinas Cousinsas. Vardan vienos čiuožyklos filmavimo scenos filmo kūrėjai šaldė ją net tris dienas.
6. 2012-ųjų vasarį filmo „Ana Karenina“ kūrėjai pirmąsyk paliko Shepperton studijos patalpas ir leidosi į Karelijoje esančią Kiži salą, kur filmavo lauke vykusias scenas. Būtent Karelijoje filmo kūrėjai pirmąsyk susipažino su tikra rusiška žiema ir jos speigais.
7. Geležinkelio stoties scenos buvo filmuojamos Heritage muziejuje.
8. Vienu iš pretendentų atlikti Vronskio vaidmenį buvo „Saulėlydžio“ sagos filmų žvaigždė Robertas Pattinsonas.
9. Visi filme matomi statistai yra rusų kilmės.
10. Dalį kostiumų filme vaidinusiems aktoriams kūrė garsūs mados namai Dior ir Balenciaga. Aktorei Keirai Knightley buvo sukurta 16 skirtingų suknelių, kurių kiekviena buvo kuriama daugiau kaip 40 valandų.
11. Aktorę puošusias brangenybes filmo kūrėjams paskolino mados namai Chanel, kurių įspūdingiausias kūrinys – 800 tūkst. svarų sterlingų kainuojantis auksinis Camelia Poudré kolje, puoštas perlais ir 18 karatų deimantais.
12. Filmo kostiumų dizainerė, Oskaro premijos nominantė Jacqueline Durran kostiumus kūrė pasitelkusi mados namų Christian Dior, Balenciaga, Jacques Fath ir Lanvin XX amžiaus antrosios pusės eskizus. Pasinaudodama filmo režisieriaus J. Wrighto patarimais dizainerė sujungė 1870-ųjų madą bei 1950-ųjų mados namų Balenciaga ir Dior siluetus, naudodama vaizduojamu laikmečiu populiariais buvusius audinius ir apdailos detales. Trečiąkart su dizainere dirbanti aktorė Keira Knightley taip pat dalyvavo filmo kostiumų kūrimo procese.
13. Anot filmo kostiumerės Jacqueline Durran, kostiumų pagalba buvo stengtasi parodyti vidinio Anos Kareninos pasaulio griūtį bei jos atotrūkį nuo visuomenės. Jos ir kitų filmo veikėjų dėvimų kostiumų kontrastas ypatingai išryškėja filme matomose pokylio scenose. Kiti filmo veikėjai dėvi išblukusių pastelinių spalvų drabužius nelygiais paviršiais, puoštais grubia apdaila, apsiūtus labai apgalvotai, tačiau tarsi netvarkingai.
14. Filmo kūrėjai nesiekė atkurti vaizduojamojo laikmečio kostiumų, tad nesivaikė istorinio tikslumo ir ėmėsi improvizacijų. Taip filme matomi suknelių sijonai tapo pūstesni negu vaizduojamu laikmečiu, pečiai – daug labiau apnuoginti, spalvos – ryškesnės, o šukuosenos – seksualesnės.
15. Filme aktorių dėvimus batelius kūrė garsenybių svajonių batsiuviu vadinamas Manolo Blahnik.
16. Filme yra kelios scenos, iš tiesų filmuotos skambant muzikai. Šiose scenose netgi matomi muzikantai, muzikines kompozicijas gyvai atlikę pačioje filmavimo aikštelėje.
17. Vieną gražiausių filmo scenų, Anos ir Vronskio valsą sukūrė garsus belgų šokėjas ir choreografas Sidi Larbi Cherkaoui.
Viena įspūdingiausių šių metų kostiuminių dramų Lietuvos kino ekranus pasieks jau vasario 8 dieną.
Filmo anonsas:
Kas liko už kadro: